Greičiau nei naršyklėje!
31 santykiai: Aukštaičių tarmė, Žemaičių tarmė, Žemutinių sorbų kalba, Žiemgalių kalba, Dvigarsis, Friulų kalba, Grimo dėsnis, Indoeuropiečių prokalbė, Japonų kalba, Korėjiečių kalbos fonetika, Latvių kalba, Lenicija, Lenkų kalbos fonologija, Lietuvių kalba, Lotynų kalbos fonologija, Lyvių kalba, Perraša, Pietų aukštaičių patarmė, Portugalų kalba, Prūsų kalba, Priebalsis, Priedzūkis, Raidė, Satemizacija, Slavų prokalbė, Uralo prokalbė, Vakarų žemaičių patarmė, Vengrų kalba, Vepsų kalba, Vodų kalba, Vokiečių kalba.
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Afrikata ir Aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Afrikata ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Afrikata ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Žiemgalių kalba
Žiemgalių kalba – mirusi rytų baltų kalba, kuria šnekėta Žiemgaloje, dabartinės Pietų Latvijos vidurinėje dalyje (apie Bauskę, Duobelę, Jelgavą) ir Lietuvos šiaurėje (apie Pakruojį, Pasvalį, Joniškį, Žagarę).
Nauja!!: Afrikata ir Žiemgalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Nauja!!: Afrikata ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Afrikata ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Grimo dėsnis
Grimo dėsnis, arba Rasko – Grimo dėsnis (kitas pavadinimas – pirmasis priebalsių poslinkis), – fonetinis germanų prokalbėje įvykęs pokytis, paveikęs indoeuropiečių prokalbės sprogstamuosius priebalsius.
Nauja!!: Afrikata ir Grimo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Afrikata ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalba
Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.
Nauja!!: Afrikata ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Korėjiečių kalbos fonetika
Korėjiečių kalbos fonetika susideda iš 21 priebalsių ir 9 balsių fonemų.
Nauja!!: Afrikata ir Korėjiečių kalbos fonetika · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Afrikata ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lenicija
Lenicija, arba minkštinimas – fonetinis pokytis, besireiškiantis priebalsių artikuliavimo susilpnėjimu, kai iš „stipriųjų“ serijos jie pereina į „minkštųjų“ seriją.
Nauja!!: Afrikata ir Lenicija · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalbos fonologija
Lenkų kalbos fonologija – lenkų kalbos fonemų ir jų raiškos kalboje visuma ir atitinkamas fonologijos mokslo laukas – šios konkrečios kalbos fonologinis tyrimas ir apibūdinimas.
Nauja!!: Afrikata ir Lenkų kalbos fonologija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Afrikata ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalbos fonologija
Lotynų kalbos fonologija – lotynų kalbos fonemų ir jų raiškos kalboje visuma ir atitinkamas fonologijos mokslo laukas – šios konkrečios kalbos fonologinis tyrimas ir apibūdinimas.
Nauja!!: Afrikata ir Lotynų kalbos fonologija · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Afrikata ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Perraša
Perraša, arba transkripcija kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu.
Nauja!!: Afrikata ir Perraša · Žiūrėti daugiau »
Pietų aukštaičių patarmė
Pietų aukštaičių patarmė (iš dalies vadintina dzūkų tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama pietiniame šios tarmės areale.
Nauja!!: Afrikata ir Pietų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »
Portugalų kalba
Portugalų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba, nepaisant to, kad kilo iš nedidelės šalies Portugalijos, tačiau dėl jos intensyvios kolonistinės politikos ši kalba plačiai paplito po pasaulį.
Nauja!!: Afrikata ir Portugalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Afrikata ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Nauja!!: Afrikata ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Priedzūkis
Priedzūkis – etninis–kalbinis kraštas pietų Lietuvoje, apimantis Prienų rajono pietrytinę ir Alytaus rajono šiaurinę dalis: plotątarp Balbieriškio, Jiezno, Užuguosčio, Alytaus, Ūdrijos ir Butrimonių.
Nauja!!: Afrikata ir Priedzūkis · Žiūrėti daugiau »
Raidė
Senovės graikų raidės ant vazos Raidė – abėcėlės (abugidos, abdžado) fonetinis rašto ženklas, taip pat kalbos garso rašmuo.
Nauja!!: Afrikata ir Raidė · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Nauja!!: Afrikata ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Afrikata ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Nauja!!: Afrikata ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Vakarų žemaičių patarmė
Vakarų žemaičių patarmė (arba donininkų tarmė) – žemaičių vakarinė patarmė, vartota didžiojoje Klaipėdos krašto dalyje.
Nauja!!: Afrikata ir Vakarų žemaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Nauja!!: Afrikata ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Afrikata ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Afrikata ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Afrikata ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
