Greičiau nei naršyklėje!
64 santykiai: Afiksas, Analitinė kalba, Aravakų kalbos, Armėnų kalba, Šuarų kalba, Čamorų kalba, Čiukčių kalba, Čiuvašų kalba, Elamitų kalba, Eskimų-aleutų kalbos, Estų kalba, Finougrų kalbos, Fleksinė kalba, Harapos raštas, Hatų kalba, Huritų kalba, Huritų-urartų kalbos, Iliatyvas, Indoeuropiečių prokalbė, Inkorporacinė kalba, Izoliacinė kalba, Izoliuotos kalbos, Jakutų kalba, Japonų kalba, Japonų kalbos gramatika, Japonija, Japonijos kultūra, Kaityba (kalbotyra), Kalbų sąjunga, Kamienas (kalbotyra), Kanadų kalba, Kečujų kalba, Kikujų kalba, Komitatyvas, Korėjiečių kalba, Korėjiečių kalbos gramatika, Kraujo grupių dieta, Kunų kalba, Lyvių kalba, Mandžiūrų kalba, Manipūri, Mansių kalba, Morfema, Muskogų kalbos, Priesaga, Santalų kalba, Somalių kalba, Suomių kalba, Tiurkų kalbos, Trombocitopenija, ..., Tsongų kalba, Turkų kalba, Turkų kalbos gramatika, Ubychų kalba, Uigūrų kalba, Uralo prokalbė, Urartų kalba, Vajų kalba, Vakašų kalbos, Veiksmažodis, Vengrų kalba, Vepsų kalba, Vodų kalba, Vokiečių kalba. Išplėsti indeksą (14 daugiau) »
Afiksas
Afiksas ('pritvirtintas') – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Afiksas · Žiūrėti daugiau »
Analitinė kalba
Analitinė kalba – kalba, kurioje gramatinius santykius daugiausia perteikia sintaksė, t. y. tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, polinksniai, pagalbiniai, modaliniai veiksmažodžiai ir t. t.), pastovi žodžių tvarka, kontekstas ir (arba) intonavimo variacijos, o ne žodžio dalių (galūnių, priesagų, priešdėlių ir t. t.) kaityba.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Analitinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Aravakų kalbos
Aravakų kalbų arealas. Mėlyna – maipurų, violetinė – guachibų, žalia – aravų. Šviesesne spalva pažymėtuse plotuose kalbos vartotos iki kolonizacijos Aravakų kalbos – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos paplitusios daugiausia Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje, o seniau – ir Karibuose.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Aravakų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Šuarų kalba
Šuarų kalba arba šuarų-čičamų kalba – indėnų kalba, priklausanti negausiai, izoliuotai chivaroanų kalbų šeimai.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Šuarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Čamorų kalba
Čamorų kalba – malajų-polineziečių kalbų šeimos kalba, vartojama daugiausia čamorų tautybės žmonių, gyvenančių Marianų salose bei išeivijoje (Havajuose, vakarų JAV).
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Čamorų kalba · Žiūrėti daugiau »
Čiukčių kalba
Čiukčių kalba (лыгъоравэтлъан йилйил) – paleoazinei kalbų grupei priklausanti kalba, kalbama čiukčių labiausiai į rytus nutolusioje Sibiro dalyje, daugiausia Čiukčių autonominėje apygardoje.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Čiukčių kalba · Žiūrėti daugiau »
Čiuvašų kalba
Čiuvašų kalba – tiurkų kalbų grupei priklausanti kalba, vartojama Pavolgyje gyvenančių čiuvašų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Čiuvašų kalba · Žiūrėti daugiau »
Elamitų kalba
Elamitų kalba – mirusi kalba, naudota senovės Elamo gyventojų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Elamitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Eskimų-aleutų kalbos
Eskimų-aleutų kalbos – kalbų šeima, anksčiau buvo priskiriama paleoazinėms kalboms, dabar laikoma savarankiška.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Eskimų-aleutų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Estų kalba · Žiūrėti daugiau »
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Finougrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Harapos raštas
Harapos raštas arba Indo raštas – grupė simbolių, rasta Indo slėnio regione ir priskiriama Harapos civilizacijos brandžiajai stadijai (XXVI-XX a. pr. m. e.). Kad šie simboliai yra rašto ženklai, nėra visuotinai sutarta, bet kokie bandymai iššifruoti šį raštąbuvo nesėkmingi.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Harapos raštas · Žiūrėti daugiau »
Hatų kalba
Hatų kalba – išnykusi senovinė kalba, III–II tūkstm. pr. m. e. vartota tuometinių Mažosios Azijos gyventojų hatų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Hatų kalba · Žiūrėti daugiau »
Huritų kalba
Huritų kalba – mirusi neaiškios kilmės kalba (arba kalbų grupė), vartota senovės Mesopotamijos gyventojų huritų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Huritų kalba · Žiūrėti daugiau »
Huritų-urartų kalbos
Huritų-urartų kalbos – šeima mirusių kalbų, kurios buvo vartojamos Artimuosiuose Rytuose, Užkaukazėje, Mesopotamijos šiaurėje ir Mažosios Azijos pietryčiuose.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Huritų-urartų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Inkorporacinė kalba
Inkorporacinė kalba arba polisintetinė kalba – kalba, kurioje sakiniai sudaromi inkorporacijos būdu.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Inkorporacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Izoliacinė kalba
Izoliacinė kalba – žodyje tik labai ribotąmorfemų skaičių galinti turėti kalba.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Izoliacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Izoliuotos kalbos
Izoliuota kalba – tokia natūralioji žmonių kalba, kuri neturi jokio įrodyto genetinio ryšio su kitomis gyvosiomis kalbomis; t. y. tai kalba, kuri nėra kilusi iš prokalbės, bendros su kita kalba.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Izoliuotos kalbos · Žiūrėti daugiau »
Jakutų kalba
Jakutų kalba (саха тыла) – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama Rusijoje, Jakutijoje gyvenančių jakutų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Jakutų kalba · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalba
Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalbos gramatika
Japonų kalbos gramatika – japonų kalbos morfologija ir sintaksė.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Japonų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Japonija
Japonija (arba Nihon) – salų valstybė Rytų Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos, Ochotsko, Rytų Kinijos jūrų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Japonija · Žiūrėti daugiau »
Japonijos kultūra
Pušys, Hasegawa Tōhaku Japonijos kultūra per tūkstantmečius stipriai keitėsi, jai šiek tiek įtakos darė Azija, Europa ir Amerika.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Japonijos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kalbų sąjunga
Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kalbų sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kanadų kalba
Kanadų kalba (ಕನ್ನಡ.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kanadų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kečujų kalba
Kečujų kalba (Runa Simi) – indėnų kalba, kuria kalbama Pietų Amerikoje.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kečujų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kikujų kalba
Kikujų kalba (Gĩkũyũ) – kalba, priklausanti Nigerio-Kongo kalbų šeimai, Benuės-Kongo kalbų pošeimiui, bantų kalbų šakai.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kikujų kalba · Žiūrėti daugiau »
Komitatyvas
Komitatyvas – linksnis, rodantis bendrumą, draugiją('su...', 'kartu su...').
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Komitatyvas · Žiūrėti daugiau »
Korėjiečių kalba
Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Korėjiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Korėjiečių kalbos gramatika
Korėjiečių kalbos gramatika – korėjiečių kalbos morfologija ir sintaksė.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Korėjiečių kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Kraujo grupių dieta
Kraujo grupių dieta – JAV naturopato Piterio Dadamo (Peter D’Adamo) sukurta teorija apie tai, kad žmonių mityba turėtų būti subalansuota atsižvelgiant į jų kraujo grupes, kadangi skirtingų kraujo grupių žmonės skirtingai virškina maisto medžiagas.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kraujo grupių dieta · Žiūrėti daugiau »
Kunų kalba
Kunų kalba – čibčų kalbų šeimai priklausanti indėnų kalba, vartojama kunų, gyvenančių Panamoje ir šiaurės Kolumbijoje.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kunų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mandžiūrų kalba
Mandžiūrų kalba – nykstanti kalba, priklausanti Altajaus kalbų šeimos tungusų-mandžiūrų kalbų grupės mandžiūrų pogrupiui.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Mandžiūrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Manipūri
Manipūri (মৈতৈলোন্.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Manipūri · Žiūrėti daugiau »
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Mansių kalba · Žiūrėti daugiau »
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Morfema · Žiūrėti daugiau »
Muskogų kalbos
Muskogų kalbos – indėnų kalbų šeima, kuriai priklauso kalbos, vartojamos Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose gyvenančių muskogų tautų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Muskogų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Santalų kalba
Santalų kalba (ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ, সাঁওতালি) – austroazijiečių kalbų šeimos kalba, vartojama Pietų Azijos rytuose gyvenančių santalų tautybės žmonių.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Santalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Somalių kalba
Somalių kalba (Af-Soomaali) – Rytų Afrikos kalba, priklausanti semitų-chamitų kalbų šeimai, kušitų pogrupiui.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Somalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Suomių kalba
Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Suomių kalba · Žiūrėti daugiau »
Tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Tiurkų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Trombocitopenija
Sukibę (agliutinavę) trombocitai, matomi mikroskopiniame kraujo preparate gali būti trombocitopenijos priežastis. Trombocitopenija (sutr. trombopenija) – laikinas ar pastovus trombocitų (kraujo plokštelių) kiekio sumažėjimas kraujyje.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Trombocitopenija · Žiūrėti daugiau »
Tsongų kalba
Tsongų kalba, kitaip šangaanų arba hitsongų kalba (Xitsonga) – bantų kalba (Nigerio–Kongo šeima), vartojama tsongų, gyvenančių Pietų Afrikoje: Zimbabvėje (pietryčiuose), Mozambike (pietuose), Pietų Afrikos Respublikoje (ten viena iš oficialių šalies kalbų), Esvatinyje.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Tsongų kalba · Žiūrėti daugiau »
Turkų kalba
Turkų kalba (Türkçe) – tiurkų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Turkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Turkų kalbos gramatika
Straipsnyje pateikiama turkų kalbos gramatika.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Turkų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Ubychų kalba
Ubychų kalba (savivardis: a-twaxə, twaχəbza) – mirusi šiaurės vakarų Kaukazo kalbų šeimai priklausiusi kalba, vartota ubychų tautybės žmonių.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Ubychų kalba · Žiūrėti daugiau »
Uigūrų kalba
Uigūrų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama uigūrų, gyvenančių daugiausia vakarų Kinijoje, Sindziango provincijoje.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Uigūrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Urartų kalba
Urartų kalba – išnykusi senovinė kalba, vartota Urartu valstybėje, besidriekusioje Mažosios Azijos rytuose, Armėnijos kalnyne.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Urartų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vajų kalba
Vajų kalba arba gvachirų kalba (Wayuunaiki) – aravakų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų vajų, gyvenančių Pietų Amerikos šiaurėje, Kolumbijoje ir Venesueloje (La Gvachiros pusiasalyje, aplink Marakaibo ežerą).
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Vajų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vakašų kalbos
Vakašų kalbos – indėnų kalbų grupė, kuriai priskiriamos kalbos, vartojamos vakašų, gyvenančių Šiaurės Amerikos vakaruose (Britų Kolumbijos pakrantėse, Vankuverio saloje, Olimpiko pusiasalyje).
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Vakašų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Agliutinacija, Agliutinacinės kalbos.
