Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltų kalbos

Indeksas Baltų kalbos

Baltų kalbos, kaip ir germanų, slavų, romanų, sudaro atskirą indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę, kilusią iš baltų prokalbės.

106 santykiai: Abliatyvas, Aleksas Stanislovas Girdenis, Aliatyvas, Audronė Kaukienė, Aukštaičių tarmė, Š, Ž, Žemaičių tarmė, Žiemgala, Žiemgalių kalba, Žvyrė, Č, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltistika, Baltizmas, Būdvardis, Christianus Cornelius Uhlenbeck, Džalsas Levinas, Dievas, Dniepro baltai, Eduardas Volteris, Elžbieta Mikalauskaitė, Elvyra Julija Bukevičiūtė, Ema Geniušienė, Erichas Hofmanas, Ernis, Fleksinė kalba, Galindai, Galindų kalba, Geminacija, Germanų kalbos, Greifsvaldo universitetas, Gruodžio 14, Halės-Vitenbergo universitetas, Hirto dėsnis, Holger Pedersen, Iliatyvas, Indoeuropeistika, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Inesyvas, Janis Endzelynas, Jonas Kazlauskas (1930), Jooseppi Julius Mikkola, ..., Jotvingių kalba, Kalbų šeimos, Kalbotyra, Karaliaučiaus istorija, Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras, Kazimieras Jaunius, Konjunktyvas, Kovo 18, Kuršių kalba, Laimutė Baluodė, Latgala, Latgalių kalba, Latviai, Latvių kalba, Latvija, Letas Palmaitis, Lietuva, Lietuviškoji Vikipedija, Lietuvių kalba, Lotynų abėcėlė, Lyvių kalba, Markus Roduner, Naudininkas, Nostratinis kalbinis sluoksnis, Paleobalkanų kalbos, Pamarių kultūra, Paukščiukas (diakritinis ženklas), Pederseno dėsnis, Petras Jonikas, Pietro Umberto Dini, Pleofonija, Prabaltai, Prūsų kalba, Redukcija (kalbotyra), Romuva, Sarmatai, Satemizacija, Sėliai, Sėlių kalba, Senasis Naugardo dialektas, Skolinys, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Stefanas Mladenovas, Supletyvizmas, Tocharų kalbos, Vandenvardis, Veikslas, Vepriai, Vida Žilinskienė, Viktoras Falkenhanas, Vinterio dėsnis, Vladislavas Illič-Svityčius, Vytautas Ambrazas, Vytautas Mažiulis, 1856 m., 1941 m.. Išplėsti indeksą (56 daugiau) »

Abliatyvas

Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Aleksas Stanislovas Girdenis

Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose – 2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Aleksas Stanislovas Girdenis · Žiūrėti daugiau »

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti') arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Audronė Kaukienė

Audronė Kaukienė-Jakulienė-Žiurlytė (1941 m. birželio 26 d. Kaune – 2017 m. spalio 3 d.) – lietuvių kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos krašto visuomenės veikėja, profesorė.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Audronė Kaukienė · Žiūrėti daugiau »

Aukštaičių tarmė

Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė, kuria šnekama etnografinėje Aukštaitijoje (Vidurio ir Rytų Lietuva), Dzūkijoje (Pietų Lietuva) ir Suvalkijoje (pietvakarinė Lietuva kairiajame Nemuno krante, dar vadinama Užnemune, arba Sūduva).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Š

Š ir š – dvidešimt penktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Š · Žiūrėti daugiau »

Ž

Ž ir ž – trisdešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Ž · Žiūrėti daugiau »

Žemaičių tarmė

Žemaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė, kuria daugiausia šnekama Žemaitijoje (Vakarų Lietuva).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Žiemgala

Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Žiemgala · Žiūrėti daugiau »

Žiemgalių kalba

Žiemgalių kalba šnekėta dabartinės Pietų Latvijos vidurinėje dalyje (apie Bauskę, Duobelę, Jelgavą) ir Lietuvos šiaurėje (apie Pakruojį, Pasvalį, Joniškį, Žagarę).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Žiemgalių kalba · Žiūrėti daugiau »

Žvyrė

* Lagopus albus.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Žvyrė · Žiūrėti daugiau »

Č

Č ir č – penktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Č · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorija apie V a. pr. Kr. ir vėliau (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorijos įverčiai pagal archeologinius duomenis (mėlyna) ir hidronimus (raudona) Baltai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltai · Žiūrėti daugiau »

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (Белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »

Baltarusija

Baltarusijos Respublika (Baltarusija arba Gudija) yra žemyninė valstybė Rytų Europoje, tarp Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »

Baltų prokalbė

Baltų prokalbė arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos finų kalbos

Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltistika

Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltistika · Žiūrėti daugiau »

Baltizmas

Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltizmas · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus „koks?, kokia?, kokie?, kokios?“.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Christianus Cornelius Uhlenbeck

Christianas Kornelijus Ulenbekas (1866 m. rugsėjo 18 d. Borbiurge, Nyderlanduose – 1951 m. rugpjūčio 12 d. Lugane, Šveicarijoje) – olandų kalbininkas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Christianus Cornelius Uhlenbeck · Žiūrėti daugiau »

Džalsas Levinas

Džalsas Fredas Levinas (1940 m. sausio 25 d. Čikaga) – JAV kalbininkas, slavistas, baltistas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Džalsas Levinas · Žiūrėti daugiau »

Dievas

Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Dievas · Žiūrėti daugiau »

Dniepro baltai

Dniepro baltaiDniepro baltai, išnykusios rytinių baltų gentys, gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Dniepro baltai · Žiūrėti daugiau »

Eduardas Volteris

Eduardas Volteris (1856 m. kovo 18 d., pagal senąjį kalendorių – kovo 6 d. Agenskalnė, dab. Ryga – 1941 m. gruodžio 14 d. Kaunas) – bibliografas, archeologas, slavų, baltų kalbų, baltų kultūros, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas prieš lietuvių spaudos draudimą, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) steigimo iniciatorių, universiteto profesorius.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Eduardas Volteris · Žiūrėti daugiau »

Elžbieta Mikalauskaitė

Elžbieta Mikalauskaitė (1899 m. rugpjūčio 13 d. Kelmaičiai, Rudaminos valsčius – 1970 m. gegužės 9 d. Vilnius) – Lietuvos kalbininkė, viena fonetikos mokslo pradininkių Lietuvoje.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Elžbieta Mikalauskaitė · Žiūrėti daugiau »

Elvyra Julija Bukevičiūtė

Elvyra Julija Bukevičiūtė (g. 1946 m. sausio 14 d. Strumbagalvėje, Rudaminos valsčius) – Lietuvos kalbininkė, istorinės – lyginamosios kalbotyros specialistė, humanitarinių mokslų daktarė.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Elvyra Julija Bukevičiūtė · Žiūrėti daugiau »

Ema Geniušienė

Ema (Emma) Geniušienė (g. 1938 m. vasario 11 d. Korsakove, Amūro sritis) – Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Ema Geniušienė · Žiūrėti daugiau »

Erichas Hofmanas

Erichas Hofmanas (1895 m. kovo 4 d. Miulhauzenas – 1982 m. lapkričio 7 d. Kylis) – vokiečių kalbininkas, baltistas, habilituotas daktaras.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Erichas Hofmanas · Žiūrėti daugiau »

Ernis

Ernis – kiauninių (Mustelidae) šeimos plėšrusis žinduolis, vienintelė rūšis ernių (Gulo) gentyje.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Ernis · Žiūrėti daugiau »

Fleksinė kalba

Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Galindai

Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje Galindų vardu paprastai įvardijami tik vadinamieji vakarų galindai (viena iš 9 prūsų kilčių, archeologų siejama su V-VI a. susiformavusia Olštino kultūrine grupe).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Galindai · Žiūrėti daugiau »

Galindų kalba

Galindų kalba yra baltų kalbų grupei priklausanti kalba, iki išnykimo daugiausia naudota galindų.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Galindų kalba · Žiūrėti daugiau »

Geminacija

Geminacija arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Greifsvaldo universitetas

Baltistikos institutas Greifsvaldo universitetas (– vienas seniausių Vokietijos ir Šiaurės Europos universitetų Greifsvalde.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Greifsvaldo universitetas · Žiūrėti daugiau »

Gruodžio 14

Gruodžio 14 yra 348-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 349-a).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Gruodžio 14 · Žiūrėti daugiau »

Halės-Vitenbergo universitetas

Martinas Liuteris Universiteto aikštė Universiteto klinika Halės-Vitenbergo Martino Liuterio universitetas – vienas seniausių Vokietijos universitetų Halėje ir Vitenberge, Saksonija-Anhaltas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Halės-Vitenbergo universitetas · Žiūrėti daugiau »

Hirto dėsnis

Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Hirto dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Holger Pedersen

Holgeris Pedersenas (1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Holger Pedersen · Žiūrėti daugiau »

Iliatyvas

Iliatyvas arba vidaus einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropeistika

Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Indoeuropeistika · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečiai

Indoeuropiečiai Euroazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbomis vadinama didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Inesyvas

Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Inesyvas · Žiūrėti daugiau »

Janis Endzelynas

Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Janis Endzelynas · Žiūrėti daugiau »

Jonas Kazlauskas (1930)

Jonas Kazlauskas (1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, Nemajūnų valsčius – po 1970 m. spalio 8 d.) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Jonas Kazlauskas (1930) · Žiūrėti daugiau »

Jooseppi Julius Mikkola

Josepis Julius Mikola (1866 m. liepos 6 d. Ylajarvi, Vakarų Suomija – 1946 m. rugsėjo 28 d. Helsinkis) – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Jooseppi Julius Mikkola · Žiūrėti daugiau »

Jotvingių kalba

Jotvingių arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Jotvingių kalba · Žiūrėti daugiau »

Kalbų šeimos

Pasaulio kalbos Pasaulio kalbų šeimos Kalbų šeimos ir jų pogrupiai Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Kalbų šeimos · Žiūrėti daugiau »

Kalbotyra

Kalbotyra arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Kalbotyra · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučiaus istorija

Altštato herbas Vokiečių ekspansija į rytus Karaliaučius 1613 m. Joachimo Beringo raižinys Karaliaučius 1652 m. Karaliaučiaus pilies bokštai Frydricho Vilhelmo karūnavimas 1701 m. Karaliaučiaus pilyje Karaliaučiaus pilies Sakaimio vartai Karalių vartai Karaliaučiaus universitetas 1890 m. Miesto 1905 m. žemėlapis Karaliaučiaus katedra Raudonosios armijos puolimas ir Karaliaučiaus gynyba 1945 m. Imanuelis Kantas Karaliaučiaus tvirtovės artilerija 1915 m. Karaliaučius, iki 1255 m.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Karaliaučiaus istorija · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras

Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras – Karaliaučiaus universitete 1718–1944 m.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Jaunius

Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Kazimieras Jaunius · Žiūrėti daugiau »

Konjunktyvas

Konjuntyvas arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus) – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Konjunktyvas · Žiūrėti daugiau »

Kovo 18

Kovo 18 yra 77-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 78-a).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Kovo 18 · Žiūrėti daugiau »

Kuršių kalba

Kuršių kalba (kuršu valoda) – baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Kuršių kalba · Žiūrėti daugiau »

Laimutė Baluodė

Laimutė Anelauskaitė-Baluodė (g. 1954 m. gegužės 18 d. Chužyras, Olchono rajonas, Irkutsko sr.) – latvių ir lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Laimutė Baluodė · Žiūrėti daugiau »

Latgala

Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visą etnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių k. augšzemniekų tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Latgala · Žiūrėti daugiau »

Latgalių kalba

Latgalių kalba turi dvi reikšmes.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Latgalių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latviai

Nėra aprašymo.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Latviai · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvija

Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Latvija · Žiūrėti daugiau »

Letas Palmaitis

Mykolas Letas Palmaitis (g. 1944 m. gegužės 14 d. Leningrade) – filologas orientalistas ir baltistas, baltų kalbų istorinės gramatikos bei baltų prokalbės, kartvelų (gruzinų, svanų) kalbų, semitų (hebrajų, aramėjų, arabų) filologijos tyrinėtojas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Letas Palmaitis · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva – oficialiai vadinama Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – yra demokratinė respublika Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Lietuviškoji Vikipedija

Lietuviškoji Vikipedija – lietuvių kalba kuriamas laisvosios interneto enciklopedijos Vikipedijos skyrius, Vikimedijos fondo projektas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Lietuviškoji Vikipedija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – daugiausia vartotojų turinti rytų baltų kalba.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lotynų abėcėlė

Lotynų abėcėlė yra plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Lyvių kalba

Kurše Lyvė (D. Kārkluvalko nuotr., 1994 m.) Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Markus Roduner

Markusas Roduneris (Markas Roduneris; g. 1967 m. vasario 6 d. Šveicarijoje) – šveicarų ir Lietuvos kalbininkas, lyginamosios kalbotyros specialistas, vertėjas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Markus Roduner · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimą kam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektą nukreiptą ir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Nostratinis kalbinis sluoksnis

Nostratiniu kalbiniu sluoksniu yra vadinama nostratinės kalbos reliktų visuma dabarties kalbose.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Nostratinis kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »

Paleobalkanų kalbos

Paleobalkanų kalbos Rytų Europoje V–I a. pr. m. e. Paleobalkanų kalbos – sąlyginis pavadinimas keleto indoeuropiečių kalbų, kurių vartotojai iki romėnų užkariavimo ir, matyt, tam tikrą laiką po to gyveno Balkanuose.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Paleobalkanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Pamarių kultūra

Pamarių kultūra, arba Žucevo kultūra – neolito amžiaus archeologinė kultūra, maždaug 3600 m. pr. m. e. – 1600 m. pr. m. e. paplitusi Baltijos pajūryje nuo Gdansko įlankos iki Ventos upės.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Pamarių kultūra · Žiūrėti daugiau »

Paukščiukas (diakritinis ženklas)

Paukščiukas (kartais varnelė) (ˇ) – diakritinis ženklas, vartojamas tam tikrų raidžių esamam arba istoriniam suminkštėjimui, jotacijai arba postalveoliniui tarimui pažymėti kai kuriose baltų, slavų, finougrų ir kitose kalbose.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Paukščiukas (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »

Pederseno dėsnis

Holger Pedersen (1867–1953) Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Petras Jonikas

Petras Jonikas (1906 m. kovo 25 Antringis, Viduklės valsčius – 1996 m. vasario 3 d. Riversaidas, palaidotas Čikagoje) – Lietuvos kalbininkas, daktaras.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Petras Jonikas · Žiūrėti daugiau »

Pietro Umberto Dini

Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pietrasanta, Toskana) – italų kalbininkas, baltistas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »

Pleofonija

Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas') arba pilnagarsystė – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В. В. nuo vakarų ir pietų slavų kalbų.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Pleofonija · Žiūrėti daugiau »

Prabaltai

Prabaltai – baltų pirmtakai, jų tiesioginiai protėviai, kalbėję baltų prokalbe. Tai archeologų, istorikų, lingvistų, mitologų, etnologų ir kitų mokslų atstovų vartojama sąvoka.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Prabaltai · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo dainuvių kalba.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimą kalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Romuva

„Romuva“ (kitaip Senovės baltų religinė bendrija) – XX a. įkurta ir daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Romuva · Žiūrėti daugiau »

Sarmatai

Sarmatai – klajoklių rytų iranėnų tauta, ankstyvojo geležies amžiaus pabaigoje (VI–IV a, pr. m. e.) sudariusi genčių sąjungą, kuri užėmė Ponto stepės plotą, gyveno nuo Tisos ir Dunojaus vandenskyros iki Aralo jūros, Uralo kalnų (dabartinėse Ukrainos, Rusijos ir Kazachstano teritorijose).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Sarmatai · Žiūrėti daugiau »

Satemizacija

Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ,*ǵ, *ǵʰ yra virtę š, ž. Tolimesnė raida − š, ž > s, z (toks virsmas įvykęs visose slavų kalbose, taip pat prūsų ir kitose paliudytose mirusiose baltų kalbose bei dabartinėje latvių kalboje).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »

Sėliai

Sėliai (iš – 'aukštutinis ') – baltų tauta, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »

Sėlių kalba

Sėlių kalba – baltų kalba, kuria iki XV a. kalbėjo sėliai.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Sėlių kalba · Žiūrėti daugiau »

Senasis Naugardo dialektas

Senasis Naugardo dialektas – rytų slavų kalba, vartota viduramžiais Naugardo (Novgorodo) apylinkėse.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Senasis Naugardo dialektas · Žiūrėti daugiau »

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Stefanas Mladenovas

Stefanas Mladenovas (1880 m. gruodžio 15 d. Vidinas – 1963 m. gegužės 1 d. Sofija) – bulgarų kalbininkas, slavistas, indoeuropeistas, filologijos daktaras, akademikas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Stefanas Mladenovas · Žiūrėti daugiau »

Supletyvizmas

Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »

Tocharų kalbos

Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Vandenvardis

Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »

Veikslas

Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimą laiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »

Vepriai

Vepriai – miestelis Ukmergės rajono pietvakariuose, netoli kelio Ukmergė–Jonava.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Vepriai · Žiūrėti daugiau »

Vida Žilinskienė

Vida Žilinskienė (Augustinaitė) (g. 1942 m. birželio 25 d. Skodiniuose, Kupiškio rajonas) – inžinierė, kalbininkė lituanistė, pirmųjų lietuvių kalbos dažninių žodynų sudarytoja, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentė (nuo 1994 m.), Kalbos kultūros katedros vedėja (nuo 1998 iki 2010).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Vida Žilinskienė · Žiūrėti daugiau »

Viktoras Falkenhanas

Viktoras Falkenhanas (1903 m. vasario 11 d. Katenhofas, dab. Katai, netoli Ščecino – 1987 m. balandžio 16 d. Berlynas) – vokiečių kalbininkas, daktaras (1939).

Nauja!!: Baltų kalbos ir Viktoras Falkenhanas · Žiūrėti daugiau »

Vinterio dėsnis

Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Vinterio dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Vladislavas Illič-Svityčius

Vladislavas Illič-Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologiją ir ginčytiną nostratinę teoriją.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Vladislavas Illič-Svityčius · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Ambrazas

Vytautas Ambrazas (1930 m. kovo 25 d. Kaune – 2018 m. vasario 23 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Vytautas Ambrazas · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Mažiulis

Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų kalbos ir Vytautas Mažiulis · Žiūrėti daugiau »

1856 m.

1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Baltų kalbos ir 1856 m. · Žiūrėti daugiau »

1941 m.

1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Baltų kalbos ir 1941 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »