Greičiau nei naršyklėje!
70 santykiai: A, Adaptuotoji vietovardžio forma, Akūtas, Anglų kalbos abėcėlė, Ċ, Ě, Šveplavimas (rašyba), Ĥ, Ĵ, Ŵ, Žemutinių sorbų kalba, Ženklas (reikšmės), Ĝ, Ŝ, Čandrabindu, Ĉ, Ę, Ė, Ŗ, Â, Ó, Ą, Ç, Å (raidė), À, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), C, Cirkumfleksas, Dvigubas akūtas, Dvigubas gravis, E, Ȳ, Grafema, Grantha, Gravis, Gvaranių abėcėlė, Hebrajų raštas, I, Kablelis, Kavi raštas, Kirtis, Latvių kalba, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos abėcėlė, Lontara, Lotynų abėcėlė, Lyvių kalba, Maltiečių kalbos abėcėlė, Mianmaras, Mjanmų kalba, ..., Monų kalba, Nosinė (diakritinis ženklas), Paukščiukas (diakritinis ženklas), Pe̍h-ōe-jī, Pinyin, Prancūzų kalba, Rašto sistema, S, Slavų prokalbė, Slovakų kalba, Slovakų kalbos abėcėlė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tildė, Trumpoji žinutė, U, Unikodas, Uralo fonetinė abėcėlė, Vepsų kalba, Virama, Z. Išplėsti indeksą (20 daugiau) »
A
A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir A · Žiūrėti daugiau »
Adaptuotoji vietovardžio forma
Adaptuotoji vietovardžio forma – būdas užrašyti kitos šalies vietovardžius rašte lietuvių kalboje.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Adaptuotoji vietovardžio forma · Žiūrėti daugiau »
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalbos abėcėlė
Angliška pangrama („Greita ruda lapė šoka per tingų šunį“), kurioje panaudotos visos abėcėlės raidės Anglų kalbos abėcėlė – lotynų abėcėlės pagrindu paremta abėcėlė, skirta užrašyti anglų kalbai.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Anglų kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Ċ
Raidė „Ċ“ sans-serif ir times šriftu Ċ ir ċ – trečioji maltiečių abėcėlės raidė; „C“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ċ · Žiūrėti daugiau »
Ě
Raidė „Ě“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu. Ě ir ě – dešimtoji čekų abėcėlės raidė; „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu paukšteliu.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ě · Žiūrėti daugiau »
Šveplavimas (rašyba)
Ąžerty klaviatūra Šveplavimas, taip pat švepla kalba – tarp interneto vartotojų paplitęs rašymas lietuvių kalba nenaudojant rašmenų su diakritiniais ženklais.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Šveplavimas (rašyba) · Žiūrėti daugiau »
Ĥ
Raidė „Ĝ“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu. Ĥ ir ĥ (H su diakritiniu ženklu cirkumfleksu) – devintoji esperanto abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ĥ · Žiūrėti daugiau »
Ĵ
Raidė „Ĵ“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu. Ĵ ir ĵ (J su diakritiniu ženklu cirkumfleksu) - keturioliktoji esperanto abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ĵ · Žiūrėti daugiau »
Ŵ
Ŵ ir ŵ – lotynų abėcėlės raidė, sudaryta iš W su diakritiniu ženklu – cirkumfleksu.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ŵ · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ženklas (reikšmės)
Informacijos ženklas Zodiako ženklas – Mergelė Komunizmo ženklas Medicinos ženklas Ženklas – ši sąvoka turi įvairias reikšmes.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ženklas (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Ĝ
Raidė „Ĝ“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu. Ĝ ir ĝ (Ĝ su diakritiniu ženklu cirkumfleksu) – devintoji esperanto abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ĝ · Žiūrėti daugiau »
Ŝ
Raidė „Ŝ“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu. Ŝ ir ŝ (S su diakritiniu ženklu cirkumfleksu) – dvidešimt trečioji esperanto abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ŝ · Žiūrėti daugiau »
Čandrabindu
Čandrabindu Čandrabindu ( – „mėnulis-taškas“) – diakritinis ženklas, naudojamas dalyje brahmi šeimos raštų sistemų.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Čandrabindu · Žiūrėti daugiau »
Ĉ
Raidė „Ĉ“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu Ĉ ir ĉ (C su diakritiniu ženklu cirkumfleksu) - ketvirtoji esperanto abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ĉ · Žiūrėti daugiau »
Ę
Ę ir ę – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ę · Žiūrėti daugiau »
Ė
Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ė · Žiūrėti daugiau »
Ŗ
Raidė „Ŗ“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu. Ŗ ir ŗ – latvių abėcėlės raidė; „R“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu sedile.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ŗ · Žiūrėti daugiau »
Â
 ir â (A su diakritiniu ženklu – cirkumfleksu) – friulų, rumunų, vietnamiečių, prancūzų, galisų, portugalų, fryzų, valų, turkų, ir valonų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir  · Žiūrėti daugiau »
Ó
Raidė „Ó“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu. Ó ir ó – (O su diakritiniu ženklu) dvidešimt penktoji lenkų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ó · Žiūrėti daugiau »
Ą
Ą ir ą – „A“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ą · Žiūrėti daugiau »
Ç
Raidė „Ç“ ''Arial Unicode MS'' ir ''Times'' šriftu Ç ir ç – „C“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu sedile.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ç · Žiūrėti daugiau »
Å (raidė)
Raidė „Å“ ''sans-serif'' ir ''Times'' šriftu Åir å (A su diakritiniu ženklu žiedu) – dvidešimt ketvirtoji danų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Å (raidė) · Žiūrėti daugiau »
À
Raidė „À“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftais. À ir à – lotynų abėcėlės raidė, sudaryta iš A ir viršuje pridėto kairinio kirčio diakritinio ženklo.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir À · Žiūrėti daugiau »
Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
C
C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir C · Žiūrėti daugiau »
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »
Dvigubas akūtas
Dvigubas akūtas (˝) – lotynų abėcėlės diakritinis ženklas.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Dvigubas akūtas · Žiūrėti daugiau »
Dvigubas gravis
Dvigubas gravis (̏) – diakritinis ženklas, vartojamas mokslinėje literatūroje serbų, kroatų ir kartais slovėnų kalbose.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Dvigubas gravis · Žiūrėti daugiau »
E
E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir E · Žiūrėti daugiau »
Ȳ
Ȳ ir ȳ – lotynų abėcėlės raidė, sudaryta iš Y su diakritiniu ženklu – brūkšneliu.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Ȳ · Žiūrėti daugiau »
Grafema
Grafema (grafo 'rašau'), rašto ženklas, rašmuo – rašto sudėtinė dalis, svarbiausias jo vienetas.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Grafema · Žiūrėti daugiau »
Grantha
Grantha ( – rankraštis) buvo rašto sistema, vartota pietinėje Indijoje (Tamilnade) rašyti tekstams sanskritu.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Grantha · Žiūrėti daugiau »
Gravis
Gravis (lietuvių kalboje dar vadinamas kairiniu kirčio ženklu) (`) – diakritinis ženklas, vartojamas daugelyje kalbų.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Gravis · Žiūrėti daugiau »
Gvaranių abėcėlė
Gvaranių abėcėlė – fonetinė sistema, skirta užrašyti gvaranių kalbai.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Gvaranių abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Hebrajų raštas
Hebrajų raštas – rašto sistema, naudojama žydų kalbose: hebrajų, jidiš, aramėjų, ladino, žydiškose arabų, graikų, persų ir kt.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Hebrajų raštas · Žiūrėti daugiau »
I
I (i) – tai devintoji lotynų abėcėlės ir tryliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir I · Žiūrėti daugiau »
Kablelis
Kablelis – skyrybos ženklas, skirtingose kalbose naudojamas skirtingais tikslais.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Kablelis · Žiūrėti daugiau »
Kavi raštas
Kavi raštas (javiečių kalba: Aksara kawi), arba senovės javiečių raštas – rašto sistema, vartota viduramžiais (VIII–XVIII a.) induizuotose Malajų salyno valstybėse (Indonezija, Malaizija, Filipinai) užrašyti tekstams įvairiomis kalbomis, bet daugiausia senąja javiečių kalba.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Kavi raštas · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos abėcėlė
Lietuvių kalbos abėcėlė – modifikuota ir papildyta lotyniškoji abėcėlė, sudaryta iš 32 pagrindinių raidžių.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Lietuvių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Lontara
Lontara (50px lontara, bugių kalba: urupu sulapa eppa), kitaip bugių raštas – rašto sistema, vartojama pietiniame Sulavesyje (Indonezija) rašyti tekstams bugių, makasarų ir mandarų kalbomis.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Lontara · Žiūrėti daugiau »
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Maltiečių kalbos abėcėlė
Maltiečių kalbos abėcėlė − lotynų abėcėlės pagrindu naudojant raides su diakritiniais ženklais suformuota Maltos Respublikos vienos oficialių kalbų abėcėlė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Maltiečių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Mianmaras
Mianmaras, oficialiai Mianmaro Sąjungos Respublika – valstybė Pietryčių Azijoje, prie Bengalijos įlankos ir Andamanų jūros.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Mianmaras · Žiūrėti daugiau »
Mjanmų kalba
Mjanmų kalba (မြန်မာစာ), birmiečių kalba – oficiali Mianmaro Sąjungos kalba.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Mjanmų kalba · Žiūrėti daugiau »
Monų kalba
Monų kalba – austroazinė kalba, kuria kalba monų tauta, gyvenanti Mianmare ir Tailande.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Monų kalba · Žiūrėti daugiau »
Nosinė (diakritinis ženklas)
Nosinė – diakritinis ženklas, mažas kabliukas, esantis lotynų abėcėlės balsių apačioje, dažniausiai dešinėje pusėje.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Nosinė (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Paukščiukas (diakritinis ženklas)
Paukščiukas (kartais varnelė) (ˇ) – diakritinis ženklas, vartojamas tam tikrų raidžių esamam arba istoriniam suminkštėjimui, jotacijai arba postalveoliniui tarimui pažymėti kai kuriose baltų, slavų, finougrų ir kitose kalbose.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Paukščiukas (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Pe̍h-ōe-jī
Pe̍h-ōe-jī (sutrump. POJ, tariama Pevedzi) – pietų minų kalbos, vienos iš kinų kalbos tarmių, ypač Taivano Hokiano ir Amojaus Hokiano, romanizacijos, t. y. transkripcijos lotyniškais rašmenimis, būdas.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Pe̍h-ōe-jī · Žiūrėti daugiau »
Pinyin
Hànyǔ Pīnyīn (汉语拼音; t. y. „han kalbos pinin“), paprastai trumpinamas tiesiog Pinyin (liet. Pin-inas, arba Pinjinas) – bendrinės kinų (mandarinų) kalbos romanizacijos, t. y. transkripcijos lotyniškais rašmenimis, būdas.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Pinyin · Žiūrėti daugiau »
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Prancūzų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rašto sistema
Rašto sistemų paplitimas pasaulyje Raštas – simbolių (rašto ženklų) sistema, naudojama komunikacijai ir žodinei informacijai tam tikra kalba išsaugoti.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Rašto sistema · Žiūrėti daugiau »
S
S ir s – devynioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir S · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Slovakų kalba
Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis).
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Slovakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Slovakų kalbos abėcėlė
Slovakų kalbos abėcėlė yra sudaryta iš 46 raštmenų lotynų abėcėlės pagrindu.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Slovakų kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Tildė
Tildė (~) – tipografinis ženklas, kuris gali būti rašomas tiek vienas, tiek ir virš kito ženklo (raidės).
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Tildė · Žiūrėti daugiau »
Trumpoji žinutė
Gauta SMS žinutė Trumpoji žinutė, SMS (trumpinys iš 'trumpųjų žinučių paslauga') – daugelyje mobiliųjų telefonų esanti paslauga, skirta trumpųjų žinučių (šnekamojoje kalboje vadinamų „es – em – esais“) siuntimui tarp mobiliųjų telefonų arba kitų panašių įrenginių.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Trumpoji žinutė · Žiūrėti daugiau »
U
U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir U · Žiūrėti daugiau »
Unikodas
Unikodas – standartas, apibrėžiantis beveik visų kalbų abėcėlių bei papildomų rašto ženklų kodavimąkompiuteriuose.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Unikodas · Žiūrėti daugiau »
Uralo fonetinė abėcėlė
Uralo fonetinė abėcėlė (UFA) – fonetinė perraša, arba žymėjimo sistema, daugiausia naudojama Uralo kalboms ir rekonstruotoms prauralietiškoms formoms užrašyti.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Uralo fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Virama
Virama – brahmi rašto sistemose naudojamas diakritinis ženklas, kuriuo panaikinamas su priebalsiu einantis garsas.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Virama · Žiūrėti daugiau »
Z
Z ir z – dvidešimt šeštoji lotynų abėcėlės ir trisdešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Diakritiniai ženklai ir Z · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Diakritiniai simboliai, Diakritinis ženklas.
