Greičiau nei naršyklėje!
51 santykiai: Alan R. Thomas, Žemutinių sorbų kalba, Balsių harmonija, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Benjamin W. Fortson IV, Birutė Jasiūnaitė, Boukólos dėsnis, Diktantas, Esperanto, Fonema, Fonetika, Friulų kalba, Germanų prokalbė, Gramatinė kategorija, Išorinis filtras, Igbų kalba, Indoeuropiečių prokalbė, Interferencija (kalbotyra), Klitikai, Kompensacinis pailgėjimas, Latvių kalba, Lemniečių kalba, Levas Ščerba, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos gramatika, Lyvių kalba, Miguel Villanueva Svensson, Mora, Nikolajus Trubeckojus, Pavel Trost, Perraša, Pleofonija, Priebalsių laipsniavimas, Rachilė Aprijaskytė, Retų kalba, Romanas Jakobsonas, Senoji rusų kalba, Senoji valų kalba, Suniti Kumar Chatterji, Tajų kalba, Tarteziečių kalba, Thomas Arwyn Watkins, Tiit-Rein Viitso, Tlinkitų kalba, Uralo prokalbė, Vailio transliteracija, Vakarų stepių pastoralistai, Valų kalba, Valų kalbos istorija, ..., Vidurinė valų kalba. Išplėsti indeksą (1 daugiau) »
Alan R. Thomas
Alanas Ričardas Tomasas (Alan Richard Thomas, 1935–2009) – valų kalbininkas, dialektologas.
Nauja!!: Fonologija ir Alan R. Thomas · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Fonologija ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Nauja!!: Fonologija ir Balsių harmonija · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Fonologija ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Fonologija ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Benjamin W. Fortson IV
Bendžaminas Vinas Fortsonas IV – amerikiečių kalbininkas.
Nauja!!: Fonologija ir Benjamin W. Fortson IV · Žiūrėti daugiau »
Birutė Jasiūnaitė
Birutė Jasiūnaitė (g. 1958 m. rugpjūčio 21 d.) – Lietuvos kalbininkė dialektologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė.
Nauja!!: Fonologija ir Birutė Jasiūnaitė · Žiūrėti daugiau »
Boukólos dėsnis
Boukólos dėsnis – fonologinė indoeuropiečių prokalbės (ide.) taisyklė.
Nauja!!: Fonologija ir Boukólos dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Diktantas
Diktuojamo teksto rašymas XIII a. Konrad von Würzburg paveiksle Diktantas ('pasakinėju, diktuoju') – rašomasis darbas, skirtas mokytis rašybos; diktuojamo teksto užrašymas.
Nauja!!: Fonologija ir Diktantas · Žiūrėti daugiau »
Esperanto
Esperanto kalbos bei judėjimo vėliava Esperanto kalbos kūrėjas L. L Zamenhofas. Nuotrauka daryta 1895 Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba, turinti daugiau nei 100 tūkst.
Nauja!!: Fonologija ir Esperanto · Žiūrėti daugiau »
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Nauja!!: Fonologija ir Fonema · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Fonologija ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Fonologija ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Fonologija ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė kategorija
Gramatinė kategorija – pagal funkcijąkalboje tarpusavyje priešinamų gramatinių formų sistema.
Nauja!!: Fonologija ir Gramatinė kategorija · Žiūrėti daugiau »
Išorinis filtras
Išorinis filtras kalbotyroje – garsų pokyčių rūšis, kuri veikia ne tam tikru laikotarpiu, o ilgesniu laiko periodu.
Nauja!!: Fonologija ir Išorinis filtras · Žiūrėti daugiau »
Igbų kalba
Igbų kalba – Nigerio-Kongo kalbų grupės kalba, vartojama daugiausia igbų tautybės žmonių, daugiausia Nigerijoje, Kamerūne, Pusiaujo Gvinėjoje, Gabone.
Nauja!!: Fonologija ir Igbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Fonologija ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Interferencija (kalbotyra)
Interferencija (kalbinė interferencija) (Pasak M. Veinreicho, kalbinės interferencijos atsiradimo sąlyga yra kalbų kontaktas, kuris yra arba „žodinis dviejų kalbinių kolektyvų bendravimas“, arba mokymosi situacija. „Dvi arba keletas kalbų kontaktuoja, jeigu jas pakaitomis vartoja vienas ir tas pats asmuo. Tokiu būdu kontaktas kyla iš kalbąvartojančių individų.“ Neretai kalbų kontaktavimo padarinys yra interferencija, t. y. „nukrypimas nuo kiekvienos kalbos normų, jis įvyksta dvikalbių šnekoje dėl to, kad jie susipažinę daugiau nei su viena kalba“ (Weinreich 1953, p. 1–7). E. Haugenas interferencijąapibrėžia kaip dalinį kalbinį sutapimą, kai kalbinis vienetas vienu metu yra dviejų sistemų elementas, ir kaip dviejų kalbinių sistemų persidengimą(Haugen 1972, p. 69–70). V. Rozencveigas mano, kad „interferencija – tai dvikalbio pažeidžiamos kontaktuojančių kalbų atitikimo taisyklės, šie pažeidimai jo kalboje reiškiasi kaip nukrypimas nuo normos“ (Rozencveig 1972, p. 28). Pasak Jarcevos, „interferencija – kalbų sistemų sąveika esant dvikalbystei, susidarančiai arba kontaktuojant kalboms, arba individualiai mokantis negimtosios kalbos; reiškiasi nukrypimu nuo antrosios kalbos normos bei sistemos dėl gimtosios kalbos įtakos…“ (Jarceva 1990, p. 197). Skirtingai nuo kodų kaitos, esant interferencijai ne pereinama prie kitos kalbos, o viena kalba pakinta dėl kitos kalbos įtakos. Kaip pažymi A. Pumlianskis, mokslinio–techninio vertimo tyrėjas, pagrindinės klaidas sukeliančios priežastys yra tokios: 1) įsitikinimas, kad žodžiai ir gramatinės formos yra vienareikšmiai; 2) žodžio grafinės išvaizdos supainiojimas; 3) klaidingas analogijos pasitelkimas; 4) žodžių vertimas konkretesnėmis reikšmėmis negu yra iš tikrųjų; 5) nemokėjimas rasti žodžių, leksinių ir gramatinių junginių tinkamų atitikmenų; 6) verčiamos kalbos mokslinės–techninės medžiagos dėstymo dėsningumų ir jos perteikimo būdų nežinojimas (Pumlianskij, 1961, p. 5). Tyrimai rodo, kad profesinėje tarptautinėje komunikacijoje ir profesiniame vertime reiškiasi.
Nauja!!: Fonologija ir Interferencija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Klitikai
Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.
Nauja!!: Fonologija ir Klitikai · Žiūrėti daugiau »
Kompensacinis pailgėjimas
Kompensacinis pailgėjimas – fonologijos ir istorinės kalbotyros reiškinys, kuomet pailgėja balsis, jei po jo einantis to paties skiemens priebalsis arba balsis nusilpsta, išnyksta.
Nauja!!: Fonologija ir Kompensacinis pailgėjimas · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Fonologija ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lemniečių kalba
Lemniečių kalba – išnykusi kalba, kuria buvo kalbama Egėjo jūros Lemno saloje (dab. Graikija) VI a. pr. m. e. Tai daugiausia patvirtina užrašas ant laidojimo stelos, aptiktos 1885 m. saloje netoli Kaminijos kaimo.
Nauja!!: Fonologija ir Lemniečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Levas Ščerba
Levas Ščerba (1880 m. vasario 20 d. Igumenas, Minsko gubernija, Rusijos imperija – 1944 m. gruodžio 26 d. Maskva, Tarybų Rusija) – Rusijos kalbininkas, TSRS mokslų akademijos ir Rusijos švietimo akademijos akademikas (1944), įnešęs didelį indėlį į psicholingvistikos, leksikografijos ir fonologijos plėtotę.
Nauja!!: Fonologija ir Levas Ščerba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Fonologija ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos gramatika
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Gramatika (gr. γραμματική.
Nauja!!: Fonologija ir Lietuvių kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Fonologija ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Miguel Villanueva Svensson
Migelis Karlas Viljanueva Svensonas (g. 1973 m. Marbeljoje, Ispanijoje), p. 307 – ispanų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentas, daktaras.
Nauja!!: Fonologija ir Miguel Villanueva Svensson · Žiūrėti daugiau »
Mora
Žodis Mora reiškia.
Nauja!!: Fonologija ir Mora · Žiūrėti daugiau »
Nikolajus Trubeckojus
Nikolajus Trubeckojus (Николай Сергеевич Трубецкой, 1890 m. balandžio 16 d. – 1938 m. birželio 25 d.) – rusų kalbininkas, literatūrologas, etnologas.
Nauja!!: Fonologija ir Nikolajus Trubeckojus · Žiūrėti daugiau »
Pavel Trost
Pavelas Trostas (1907 m. spalio 3 d. Šternberkas, Austrija-Vengrija farnost Šternberk – 1987 m. sausio 6 d. Praha, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, literatūrologas, lyginamosios kalbotyros profesorius, indoeuropeistas ir baltistas.
Nauja!!: Fonologija ir Pavel Trost · Žiūrėti daugiau »
Perraša
Perraša, arba transkripcija kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu.
Nauja!!: Fonologija ir Perraša · Žiūrėti daugiau »
Pleofonija
Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.
Nauja!!: Fonologija ir Pleofonija · Žiūrėti daugiau »
Priebalsių laipsniavimas
Priebalsių laipsniavimas – priebalsių kaitos rūšis, kai priebalsiai kisdami įgyja įvairius „laipsnius“, pavyzdžiui, vodų kalboje ttš (stiprusis laipsnis) pakinta į ďď (silpnasis laipsnis), ht (stiprusis laipsnis) – į h (silpnasis laipsnis).
Nauja!!: Fonologija ir Priebalsių laipsniavimas · Žiūrėti daugiau »
Rachilė Aprijaskytė
Rachilė Aprijaskytė Valdštein (g. 1921 m. kovo 24 d. Kybartai, Lietuva – m. 2019 m. vasario 6 d. Izraelis) – Lietuvos kalbininkė, anglistė, Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė, gretinamosios anglų ir lietuvių kalbų fonetikos tyrinėjimų ir studijų krypties pradininkė.
Nauja!!: Fonologija ir Rachilė Aprijaskytė · Žiūrėti daugiau »
Retų kalba
Retų kalba (Rhaetic) − mirusi kalba, kuria buvo kalbama senovės Retijos regione Rytų Alpėse romėnų ir ankstesniais laikais.
Nauja!!: Fonologija ir Retų kalba · Žiūrėti daugiau »
Romanas Jakobsonas
Romanas Jakobsonas (Роман Осипович Якобсон, 1896 m. spalio 23 d. – 1982 m. liepos 18 d.) – Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų filologas, kalbinininkas, literatūrologas, vienas iš struktūralizmo ir semiotikos pradininkų.
Nauja!!: Fonologija ir Romanas Jakobsonas · Žiūrėti daugiau »
Senoji rusų kalba
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.
Nauja!!: Fonologija ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senoji valų kalba
Senoji valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo 800 m.
Nauja!!: Fonologija ir Senoji valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Suniti Kumar Chatterji
Sunitis Kumaras Čaterdžis (1890 m. lapkričio 26 d. – m. 1977 m. gegužės 29 d.) – Indijos kalbininkas, švietėjas, literatūrologas.
Nauja!!: Fonologija ir Suniti Kumar Chatterji · Žiūrėti daugiau »
Tajų kalba
Tajų kalba (ภาษาไทย, tariama: phaasǎa thai) – Tailando tautinė ir valstybinė kalba, kuria kalba tajų tautybės žmonės.
Nauja!!: Fonologija ir Tajų kalba · Žiūrėti daugiau »
Tarteziečių kalba
Tarteziečių kalba – mirusi (maždaug po V a. pr. m. e.) paleoispaninė kalba, kurios rašytinių paminklų randama Pirėnų pusiasalio pietvakariuose.
Nauja!!: Fonologija ir Tarteziečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Thomas Arwyn Watkins
Tomas Arvinas Votkinsas (Thomas Arwyn Watkins, 1924 m. birželio 20 d. Lansamleto k., Svonsio pakraštys, Velsas – 2003 m. rugpjūčio 4 d., Svonsis, Velsas) – valų kalbininkas.
Nauja!!: Fonologija ir Thomas Arwyn Watkins · Žiūrėti daugiau »
Tiit-Rein Viitso
Tytas Reinas Vytsas (1938 m. kovo 4 d. – 2022 m. gruodžio 2 d.) – estų filologas, Tartu universiteto profesorius.
Nauja!!: Fonologija ir Tiit-Rein Viitso · Žiūrėti daugiau »
Tlinkitų kalba
Tlinkitų kalba – atapaskų kalbų grupei priskiriama kalba, vartojama indėnų tlinkitų, gyvenančių Aliaskos ir Britų Kolumbijos pakrančių srityse.
Nauja!!: Fonologija ir Tlinkitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Nauja!!: Fonologija ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Vailio transliteracija
Vailio priebalsiai Vailio balsiai Vailio transliteracija, arba Vailis – transliteracijos sistema tibetiečių rašmenims užrašyti lotynų abėcėlės ženklų pagalba.
Nauja!!: Fonologija ir Vailio transliteracija · Žiūrėti daugiau »
Vakarų stepių pastoralistai
Vakarų stepių pastoralistai – archeogenetinis terminas, kuriuo apibūdinamas atskirągenetinės kilmės komponentas, siejamas su kilme iš Duobinių kapų kultūros, egzistavusios Ponto stepėje.
Nauja!!: Fonologija ir Vakarų stepių pastoralistai · Žiūrėti daugiau »
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Nauja!!: Fonologija ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Valų kalbos istorija
Pembrukšyre (1620 m.) Valų kalbos istorija skaičiuoja daugiau kaip 14 amžių, kalbininkai joje išskiria archajinį (VI a. vid. – VIII a.), senosios valų kalbos (VIII a. – XII a. pr.), vidurinės valų kalbos (XII a. pr. – XIV a. pb.) ir šiuolaikinės valų kalbos laikotarpius.
Nauja!!: Fonologija ir Valų kalbos istorija · Žiūrėti daugiau »
Vidurinė valų kalba
Vidurinė valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo XII iki XIV a., vidurinė valų kalba paliudyta žymiai geriau nei ankstesni valų kalbos laikotarpiai.
Nauja!!: Fonologija ir Vidurinė valų kalba · Žiūrėti daugiau »
