Greičiau nei naršyklėje!
81 santykiai: Abliatyvas, Anglų kalba, Armėnų kalba, Asmuo (gramatika), Šajenų kalba, Šiaurės žemaičių patarmė, Šilhų kalba, Įnagininkas, Įvardis, Žemutinių sorbų kalba, Čekų kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Būdvardis, Bendratis, Burušų kalba, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dviskaita, Et cetera, Friulų kalba, Frygų kalba, Galūnė (kalbotyra), Germanų prokalbė, Gramatinė kategorija, Gramatinė reikšmė, Gramema, Greville G. Corbett, Hetitų kalba, Hindi, Indoarijų kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Inesyvas, Kalbinis sluoksnis, Kalbos dalis, Kauzalis-finalis, Latvių kalba, Leskyno dėsnis, Lietuvių kalba, Lotynų kalba, Lotynų kalbos gramatika, Luvių kalba, Lyvių kalba, Maldyvų kalba, Mansių kalba, Mundų kalbos, Narten esamasis laikas, Nuosaka, ..., Padalyvis, Pitarai, Priešdėlis, Prieveiksmis, Provincija, Reikiamybės dalyvis, Santalų kalba, Selkupų kalba, Senoji persų kalba, Senoji rusų kalba, Senovės egiptiečių kalba, Skaičius (reikšmės), Skaitvardis, Slavų prokalbė, Supletyvizmas, Tekstynas, Tetris (moneta), Tocharų kalbos, Tulų kalba, Uigūrų kalba, Ukrainiečių kalba, Uralo prokalbė, Valų kalba, Vardažodis, Veiksmažodis, Vengrų kalba, Vepsų kalba, Vidurinė valų kalba, Vietininkas, Vodų kalba, Vokiečių kalba. Išplėsti indeksą (31 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Šajenų kalba
Šajenų kalba (Tsėhésenėstsestȯtse) – indėnų kalba, vartojama šajenų.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Šajenų kalba · Žiūrėti daugiau »
Šiaurės žemaičių patarmė
Šiaurės žemaičių patarmė (arba dounininkų tarmė) – žemaičių šiaurinė patarmė, vartojama šiaurės ir šiaurės vakarų Žemaitijoje.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Šiaurės žemaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »
Šilhų kalba
Šilhų kalba arba tačelhitų kalba (Taclḥit, ⵜⴰⵛⵍⵃⵉⵜ) – semitų-chamitų kalbų šeimai priklausanti kalba; viena gausiausiai vartojamų berberų kalbų.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Šilhų kalba · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Čekų kalba
Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »
Burušų kalba
Burušų kalba arba burušaski (.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Burušų kalba · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »
Et cetera
Oliverio Kromvelio laikų moneta su įrašu „&c“ Maskvoje Et cetera, trumpiniai etc., etc, &c., ar &c, – lotynų kalbos frazė, prigijusi daugelyje kalbų, reiškianti „ir taip toliau“, „ir panašiai“, arba sutrumpinus – „ir t. t.“, „ir pan.“ Frazė dėl patogumo dažnai vartojama sutrumpinta forma, be to, neverčiant iš originalo kalbos, ypač mokslinio stiliaus raštuose.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Et cetera · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Frygų kalba
Frygų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota Mažojoje Azijoje gyvenusių frygų maždaug tarp VIII a. pr. m. e. ir V a. m. e. Nėra sutarta dėl šios kalbos priskyrimo kokiai nors indoeuropiečių kalbų atšakai – vieni tyrinėtojai jąlinkę gretinti su graikų kalba, kiti – su italikų–keltų spėjama atšaka.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Frygų kalba · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė kategorija
Gramatinė kategorija – pagal funkcijąkalboje tarpusavyje priešinamų gramatinių formų sistema.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Gramatinė kategorija · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė reikšmė
Gramatinė reikšmė – žodį kaip kuriąnors kalbos dalį atskleidžianti reikšmė.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Gramatinė reikšmė · Žiūrėti daugiau »
Gramema
Gramema – gramatinė reikšmė, suvokiama kaip vienas iš gramatinės kategorijos elementų; įvairios vienos kategorijos gramemos viena kitai prieštarauja ir negali reikštis kartu.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Gramema · Žiūrėti daugiau »
Greville G. Corbett
Grevilas G. Korbetas (1947 m. gruodžio 23 d., Jungtinė Karalystė) – britų kalbininkas, kalbų tipologijos ir slavų kalbų specialistas, autoritetingų darbų apie giminę, skaičių, derinimąpasaulio kalbose autorius.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Greville G. Corbett · Žiūrėti daugiau »
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hindi
Hindi kalba (हिन्दी भाषा.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Hindi · Žiūrėti daugiau »
Indoarijų kalbos
Indoarijų kalbos arba indų kalbos – daugiausia Pietų Azijoje paplitusi indoeuropiečių kalbų šeima.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Indoarijų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Inesyvas
Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Inesyvas · Žiūrėti daugiau »
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »
Kauzalis-finalis
Kauzalis–finalis (lot. causalis 'priežastinis' + finalis 'galutinis') – vengrų, čiuvašų ir kitose kalbose vartojamas jungtinis kauzalio (priežasties) ir finalio (tikslo) linksnis, nurodantis priežastį arba paskirtį, tikslą, taip pat jis vartojamas klausiant kainos.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Kauzalis-finalis · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Leskyno dėsnis
Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno vardu.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Leskyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalbos gramatika
Lotynų kalba, kaip ir kitos senosios indoeuropiečių kalbos, yra linksniuojama, o tai leidžia laisvąžodžių tvarkąsakiniuose.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Lotynų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Luvių kalba
Luvių kalba – mirusi indoeuropiečių kalba (ar kalbų grupė), II–I tūkstm. pr. m. e. vartota Mažojoje Azijoje, Luvijos krašte gyvenusių luvių.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Luvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Maldyvų kalba
Maldyvų kalba (Divehi .
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Maldyvų kalba · Žiūrėti daugiau »
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Mansių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mundų kalbos
Mundų kalbos – kalbų grupė, priklausanti austroazinių kalbų šeimai (toliausiai į vakarus nutolusios šios šeimos kalbos).
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Mundų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Narten esamasis laikas
Narten esamasis laikas – indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžio kaitybos klasė, tokį pavadinimągavusi indoiranistės Johanos Narten garbei, ji nustatė egzistavus šiąveiksmažodžių klasę 1968 m.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Narten esamasis laikas · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Padalyvis
Padalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Padalyvis · Žiūrėti daugiau »
Pitarai
Pitarai („tėvai“ Puranose išskiriami žemiškieji protėviai (manuṣyāḥ pitaraḥ) ir dieviškieji protėviai (devāḥ pitaraḥ). Vajaus puranoje ir „Harivanšoje“ teigiama, kad pitarai yra dievų vaikai. Pitarais kartais vadinami dešimt žmonijos pradininkų pradžapačių. Pitarų kultas giliai įsišaknijęs indoeuropiečių mitologijoje (plg., slavų „diedai“ ir kt.).
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Pitarai · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »
Provincija
Provincija – teritorinis vienetas, į kuriuos dalijama daug valstybių teritorijos.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Provincija · Žiūrėti daugiau »
Reikiamybės dalyvis
Reikiamybės dalyvis – lietuvių kalbos veiksmažodinių būdvardžių forma, sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -tin- ir galūnėmis -as (vyriškoji giminė), -a (moteriškoji giminė), -a (bevardė giminė).
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Reikiamybės dalyvis · Žiūrėti daugiau »
Santalų kalba
Santalų kalba (ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ, সাঁওতালি) – austroazijiečių kalbų šeimos kalba, vartojama Pietų Azijos rytuose gyvenančių santalų tautybės žmonių.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Santalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Selkupų kalba
Selkupų kalba – samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbama Tomsko srityje ir Krasnojarsko krašto šiaurėje, Jamalo Nencų autonominėje apygardoje.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Selkupų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senoji persų kalba
Pasargaduose senąja persų kalba Senoji persų kalba – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, vartota Achemenidų imperijoje (Senovės Persija), viena iš dviejų raštiškai užfiksuotų senųjų iranėnų kalbų (drauge su Avestos kalba).
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Senoji persų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senoji rusų kalba
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės egiptiečių kalba
Senovės egiptiečių kalba – semitų-chamitų šeimos kalba, vartota Senovės Egipte.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Senovės egiptiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Skaičius (reikšmės)
Skaičius – ši sąvoka reiškia.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Skaičius (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »
Tekstynas
Tekstynas (angl. corpus, pl. corpora) (kalbotyra) – plačiąja prasme tekstynas yra tam tikru būdu organizuota tekstų sankaupa, pritaikyta kiekybinei ir (arba) kokybinei analizei, paprastai saugoma elektroniniu formatu.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Tekstynas · Žiūrėti daugiau »
Tetris (moneta)
Tetris – smulkus Gruzijos piniginis vienetas (nuo 1995 m.), 1/100 lario dalis, taip pat – smulki moneta.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Tetris (moneta) · Žiūrėti daugiau »
Tocharų kalbos
Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Tulų kalba
Tulų kalba (ತುಳು ಭಾಷೆ.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Tulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Uigūrų kalba
Uigūrų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama uigūrų, gyvenančių daugiausia vakarų Kinijoje, Sindziango provincijoje.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Uigūrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vidurinė valų kalba
Vidurinė valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo XII iki XIV a., vidurinė valų kalba paliudyta žymiai geriau nei ankstesni valų kalbos laikotarpiai.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Vidurinė valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Gramatinis skaičius ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Skaičius (gramatika), Skaičius (kalbotyra), Vienaskaita.
