99 santykiai: -stan, Abliatyvas, Afrikata, Alus, Amalė (Nemunas), Amalė (Ringuva), Amalis, Amata (upė), Anatolų kalbos, Antoine Meillet, Aoristas, Archetipas (reikšmės), Atmanas, Augmentas (kalbotyra), August Schleicher, Šauksmininkas, Šlavanta (upė), Įnagininkas, Žmogus, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Baltijos jūra, Christianus Cornelius Uhlenbeck, Dazbogas, Dievas, Dviskaita, Elis, Far Cry Primal, Ferdinand de Saussure, Finougrų kalbos, Galindų kalba, Galininkas, Geidžiamoji nuosaka, Gramatinė giminė, Hetitų kalba, Hirto dėsnis, Holger Pedersen, Ikiindoeuropietiškos kalbos, Indoeuropeistika, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių protėvynė, Injunktyvas, Intensyvas, Janis Endzelynas, Jerzy Kuryłowicz, Kalbų šeimos, Kamienas (kalbotyra), Karl Brugmann, ..., Keltų kalbos, Konjunktyvas, Kuršių kalba, Kurganas, Kurganų hipotezė, Laringalų teorija, Latgalių kalba, Latvių kalba, Leksika, Leksikologija, Lietuva, Lietuvių kalba, Lyginamoji kalbotyra, Machaira, Maskva, Mėnulis, Narevas, Narevka (upė), Naudininkas, Nostratinis kalbinis sluoksnis, Nuosaka, Optatyvas, Oswald Szemerényi, Pederseno dėsnis, Perfektas, Pliuskvamperfektas, Praindoeuropiečiai, Prūsų kalba, Prokalbė, Rankas Matasovičius, Sanskritas, Saria, Satemizacija, Semerenio dėsnis, Senoji rusų kalba, Senovės graikų kalba, Siekinys, Spanxti, Substratas vedų kalboje, Tocharų kalbos, Vakernagelio dėsnis, Vėlė, Vedos, Viačeslavas Ivanovas, Vietininkas, Vinterio dėsnis, Vladislavas Illič-Svityčius, Vokiečiai, Vokiečių kalba. Išplėsti indeksą (49 daugiau) »
-stan
Šalys, kurios naudoja priesagą ''-stan''. -stan – persų kilmės priesaga, nurodanti vietą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir -stan · Žiūrėti daugiau »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »
Alus
Įvairių rūšių alus buteliuose Tamsusis alus Šviesusis alus Belgiškas kvietinis alus „Hoegaarden“ Alus – silpnas natūralus alkoholinis gėrimas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Alus · Žiūrėti daugiau »
Amalė (Nemunas)
Amalė – upė Kaune.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Amalė (Nemunas) · Žiūrėti daugiau »
Amalė (Ringuva)
Amalė – upelis Šiaulių rajone, Ringuvos kairysis intakas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Amalė (Ringuva) · Žiūrėti daugiau »
Amalis
Amalis – upelis vidurio Lietuvoje, Kėdainių rajone; Smilgaičio dešinysis intakas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Amalis · Žiūrėti daugiau »
Amata (upė)
Amatà ar Atmatà – upė šiaurės Lietuvoje; Lėvens kairysis intakas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Amata (upė) · Žiūrėti daugiau »
Anatolų kalbos
Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Anatolų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Antoine Meillet · Žiūrėti daugiau »
Aoristas
Aoristas (iš – 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »
Archetipas (reikšmės)
Archetipas – iš (αρχή 'pradžia' + τύπος 'pavyzdys').
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Archetipas (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Atmanas
Atmanas – hinduizme vartojamas filosofinis terminas, apibūdinantis esminę dvasią, sielą, „tikrąjį patį“.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Atmanas · Žiūrėti daugiau »
Augmentas (kalbotyra)
Augmentas ('priauginimas') – kaip priešdėlis prie veiksmažodžio jungiamas skiemuo būtajam laikui sudaryti.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Augmentas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »
Šauksmininkas
Šauksmininkas – linksnis, naudojamas kaip kreipinys.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »
Šlavanta (upė)
Šlavanta – upė Prienų rajone ir Marijampolės savivaldybėje; Dovinės dešinysis intakas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Šlavanta (upė) · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimą kuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtaką kitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Žmogus
* †Homo sapiens idaltu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Žmogus · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Baltų kalbos, kaip ir germanų, slavų, romanų, sudaro atskirą indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę, kilusią iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Baltų prokalbė arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
1694 m. jūrinis žemėlapis Baltijos jūros uostų planai 1906 m. Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Christianus Cornelius Uhlenbeck
Christianas Kornelijus Ulenbekas (1866 m. rugsėjo 18 d. Borbiurge, Nyderlanduose – 1951 m. rugpjūčio 12 d. Lugane, Šveicarijoje) – olandų kalbininkas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Christianus Cornelius Uhlenbeck · Žiūrėti daugiau »
Dazbogas
M. Presniakovas. Dazbogas. 1998. Dazbogas, Dažbogas, Dajbogas – viena pagrindinių dievybių senovės slavų mitologijoje, greičiausiai Saulės dievas ir mitologinis didvyris.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Dazbogas · Žiūrėti daugiau »
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Dievas · Žiūrėti daugiau »
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, naudojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamą veiksmą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »
Elis
Pinta elio Elis, kitaip viršutinės fermentacijos alus – tai alus, pagamintas iš miežių salyklo viršutinės fermentacijos mielių pagalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Elis · Žiūrėti daugiau »
Far Cry Primal
Far Cry Primal – veiksmo, nuotykių kompiuterinis žaidimas, sukurtas ir išleistas bendrovės „Ubisoft“.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Far Cry Primal · Žiūrėti daugiau »
Ferdinand de Saussure
Ferdinand de Saussure Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų lingvistas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ferdinand de Saussure · Žiūrėti daugiau »
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų pošeimiui.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Finougrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Galindų kalba
Galindų kalba yra baltų kalbų grupei priklausanti kalba, iki išnykimo daugiausia naudota galindų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Galindų kalba · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimą ką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Geidžiamoji nuosaka
Geidžiamoji nuosaka arba desideratyvas – veiksmažodžio nuosaka, išreiškianti norą, troškimą, kad veiksmažodžiu nusakomas įvykis nutiktų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Geidžiamoji nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kurią vartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hirto dėsnis
Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Hirto dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Holger Pedersen
Holgeris Pedersenas (1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Holger Pedersen · Žiūrėti daugiau »
Ikiindoeuropietiškos kalbos
Ikiindoeuropietiškos kalbos – keletas ar didesnė grupė kalbų, tarpusavyje nebūtinai susijusių, vartotų iki indoeuropiečiams paplintant po Euraziją.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ikiindoeuropietiškos kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropeistika
Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropeistika · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Euroazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbomis vadinama didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių protėvynė
Indoeuropiečių protėvynė – hipotetinė istorinės lingvistikos, indoeuropeistikos, etnologijos ir archeologijos rekonstrukcija, nusakanti žmonių, kalbėjusių vadinamąja indoeuropiečių prokalbe pradinį buvimo arealą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropiečių protėvynė · Žiūrėti daugiau »
Injunktyvas
Injunktyvas − senovės indoiranėnų kalbų, pavyzdžiui, sanskrito, veiksmažodžio forma, panaši į aoristą ir būtąjį neatliktinį laikus, nes sudaroma su antrinėmis galūnėmis, tačiau, kitaip negu būtasis neatliktinis laikas, neturinti augmento.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Injunktyvas · Žiūrėti daugiau »
Intensyvas
Intensyvas – gramatinė lytis, nurodanti stipresnį, smarkesnį, sutelktesnį, kurį laiką trunkantį veiksmą, nei įprasta tos šaknies lytis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Intensyvas · Žiūrėti daugiau »
Janis Endzelynas
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Janis Endzelynas · Žiūrėti daugiau »
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »
Kalbų šeimos
Pasaulio kalbos Pasaulio kalbų šeimos Kalbų šeimos ir jų pogrupiai Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbų šeimos · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be galūnės, rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Karl Brugmann
Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Karl Brugmann · Žiūrėti daugiau »
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Konjunktyvas
Konjuntyvas arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus) – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Konjunktyvas · Žiūrėti daugiau »
Kuršių kalba
Kuršių kalba (kuršu valoda) – baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kuršių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kurganas
IV a. pr. m. e. skitų kurganas Filipovkoje, Rusija Kurganas – Rusijoje, Rytų Europoje papilitusi pilkapių forma, siejama su hipotetine kurganų kultūra.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kurganas · Žiūrėti daugiau »
Kurganų hipotezė
Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e. Kurganų kultūra Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) yra vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrą ir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kurganų hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Latgalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Leksikologija
Leksikologija (gr. leksikos „priklausantis žodžiui“ + logos „mokslas“) – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną (leksiką).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Leksikologija · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva – oficialiai vadinama Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – yra demokratinė respublika Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – daugiausia vartotojų turinti rytų baltų kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Machaira
Machaira – senovės Graikijos vienašmenis kertamasis geležtinis ginklas, primenantis didelį peilį, kurio geležtė (išilginė ašis) kiek užlenkta į priekį, o ašmenų linija irgi palenkta pirmyn (tuo machaira gimininga jataganui).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Machaira · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, Maskvos srities ir stambus kultūros centras.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Mėnulis
Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Mėnulis · Žiūrėti daugiau »
Narevas
Prie Lomžos miesto Prie Drozdovo kaimo Ostrolenkos mieste Prie Biendziugos kaimo Šalia Tikocino bažnyčios Šalia Suražo bažnyčios Ostrolenkos mieste Šalia Gura Strenkovos kaimo Narevas įteka į Vyslą Siemianovskių ežeras Narevas, Narvė arba Naura – upė Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose; dešinysis Vyslos intakas (tačiau dalyje šaltinių nurodoma kaip Vakarinio Bugo intakas).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Narevas · Žiūrėti daugiau »
Narevka (upė)
Narevka – upė Gudijos vakaruose ir šiaurės rytų Lenkijos, Palenkės vaivadijos, Hainuvkos apskrityje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Narevka (upė) · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimą kam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektą nukreiptą ir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Nostratinis kalbinis sluoksnis
Nostratiniu kalbiniu sluoksniu yra vadinama nostratinės kalbos reliktų visuma dabarties kalbose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nostratinis kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – asmenuojamoji veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »
Oswald Szemerényi
Osvaldas Semerenis (1913 m. rugsėjo 7 d. Londone, Anglijoje – 1996 m. gruodžio 29 d. Breisgau Freiburge, Vokietijoje) – vengrų ir britų indoeuropeistas, daug nuveikęs lyginamosios kalbotyros srityje, studijavęs indoiranėnų kalbas, prokalbės fonetinius dėsnius, laringalų teoriją.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Oswald Szemerényi · Žiūrėti daugiau »
Pederseno dėsnis
Holger Pedersen (1867–1953) Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Perfektas
Perfektas arba atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas baigėsi praeityje, o jo rezultatas trunka dabartyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitą veiksmą nutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laiką negu reiškiama perfektu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »
Praindoeuropiečiai
Praindoeuropiečiai arba protoindoeuropiečiai – žmonių grupė, kalbėjusi indoeuropiečių prokalbe; šiuolaikinių indoeuropiečių protėviai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Praindoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo dainuvių kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Rankas Matasovičius
Rankas Matasovičius (g. 1968 m. gegužės 14 d. Zagrebe, Kroatijoje) – kroatų kalbininkas ir filologas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rankas Matasovičius · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृ.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Saria
Saria – upė rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone; Žeimenos kairysis intakas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Saria · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ,*ǵ, *ǵʰ yra virtę š, ž. Tolimesnė raida − š, ž > s, z (toks virsmas įvykęs visose slavų kalbose, taip pat prūsų ir kitose paliudytose mirusiose baltų kalbose bei dabartinėje latvių kalboje).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Semerenio dėsnis
Semerenio dėsnis – O. Semerenio atrastas fonetinis dėsnis, galiojęs ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Semerenio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Senoji rusų kalba
Senoji rusų kalba arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Siekinys
Siekinys arba supinas, supynas – nekaitoma veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »
Spanxti
„Spanxti“ – Lietuvos folkroko, ritualinės ambientinės muzikos grupė, įkurta 2001 m.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Spanxti · Žiūrėti daugiau »
Substratas vedų kalboje
Kalbinis substratas vedų kalboje – vedų kalboje identifikuojamas kalbinis substratas, kildinimas iš neindoeuropietiškų kalbų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Substratas vedų kalboje · Žiūrėti daugiau »
Tocharų kalbos
Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Vakernagelio dėsnis
Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vakernagelio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Vėlė
Vėlė – senovės baltų mitologijoje – mirusiojo dvasia.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vėlė · Žiūrėti daugiau »
Vedos
Vedos – kanonizuotas sakralinis senovės arijų tekstų rinkinys, dabartiniame hinduizme laikomas pirmuoju dievišku garsu, pirminiu tekstu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vedos · Žiūrėti daugiau »
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą (locus).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
Vinterio dėsnis
Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vinterio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Vladislavas Illič-Svityčius
Vladislavas Illič-Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologiją ir ginčytiną nostratinę teoriją.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vladislavas Illič-Svityčius · Žiūrėti daugiau »
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »