31 santykiai: Šauksmininkas, Žemaičių tarmė, Žemutinių sorbų kalba, Žodžių daryba, Baltų prokalbė, Dalyvis (gramatika), Friulų kalba, Galūnė (kalbotyra), Germanų prokalbė, Gramatinė giminė, Indoeuropiečių prokalbė, Kamienas (reikšmės), Kirčiuotė, Latvių kalba, Lietava, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos kirčiavimas, Lotynų kalba, Lyvių kalba, Narten esamasis laikas, Priesaga, Reikiamybės dalyvis, Senoji valų kalba, Slavų prokalbė, Supletyvizmas, Vakernagelio dėsnis, Valų kalba, Veiksmažodis, Vepsų kalba, Vietininkas, Vodų kalba.
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Žodžių daryba · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (reikšmės)
Kamienas – ši sąvoka reiškia.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Kamienas (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietava
Lietavà, arba Lietáuka – upelis Jonavos rajono rytuose (Upninkų seniūnijos teritorijoje), Neries dešinysis intakas.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Lietava · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos kirčiavimas
Kirčiavimas lietuvių kalboje yra svarbi tarties ypatybė, atliekanti aiškiąskiriamąjąfunkciją.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Lietuvių kalbos kirčiavimas · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Narten esamasis laikas
Narten esamasis laikas – indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžio kaitybos klasė, tokį pavadinimągavusi indoiranistės Johanos Narten garbei, ji nustatė egzistavus šiąveiksmažodžių klasę 1968 m.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Narten esamasis laikas · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Reikiamybės dalyvis
Reikiamybės dalyvis – lietuvių kalbos veiksmažodinių būdvardžių forma, sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -tin- ir galūnėmis -as (vyriškoji giminė), -a (moteriškoji giminė), -a (bevardė giminė).
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Reikiamybės dalyvis · Žiūrėti daugiau »
Senoji valų kalba
Senoji valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo 800 m.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Senoji valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »
Vakernagelio dėsnis
Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Vakernagelio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Kamienas (kalbotyra) ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »