Greičiau nei naršyklėje!
60 santykiai: Akcentologija, Asamų kalba, Šauksmininkas, Šnekta, Žemaičių tarmė, Žemutinių sorbų kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Cezūra, Christian Schweigaard Stang, Eilėdara, Endzelyno dėsnis, Enklitikai, Esperanto, Friulų kalba, Germanų prokalbė, Gramatinė kaita, Hausų kalba, Hermann Hirt, Indoeuropiečių prokalbė, Intonacija, Izochronija, Jerzy Kuryłowicz, Kalbotyra, Komių jazvinų kalba, Kurdų kalba, Lakų kalba, Latvių kalba, Librusec, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos kirčiavimas, Lyvių kalba, Metatonija, Morfema, Narten esamasis laikas, Paul Garde, Petras Būtėnas, Prūsų kalba, Priegaidė, Proklitikai, Prozodija, Redukcija (kalbotyra), Rick Derksen, Rimas, Rusų kalbos gramatika, Senoji valų kalba, Silabotoninė eilėdara, Skiemuo, ..., Toninė eilėdara, Turkų kalba, Vakarų aukštaičių patarmė, Vakarų žemaičių patarmė, Valų kalba, Vedų kalba, Vepsų kalba, Vernerio dėsnis, Vodų kalba, Vytautas Rinkevičius (1981). Išplėsti indeksą (10 daugiau) »
Akcentologija
Akcentologija (– kirtis + – mokslas) – kalbotyros sritis, apimanti kurios nors kalbos kirčio, priegaidės, kirčiavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus.
Nauja!!: Kirtis ir Akcentologija · Žiūrėti daugiau »
Asamų kalba
Asamų kalba (অসমীয়া.
Nauja!!: Kirtis ir Asamų kalba · Žiūrėti daugiau »
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Nauja!!: Kirtis ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »
Šnekta
Šnekta – savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais pasižyminti patarmės smulkesnė atmaina, vartojama tam tikroje teritorijoje.
Nauja!!: Kirtis ir Šnekta · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Kirtis ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Kirtis ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Kirtis ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Kirtis ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Kirtis ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.
Nauja!!: Kirtis ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Cezūra
Cezūra arba fetura ('perskėlimas') – pastovi pauzė tarp žodžių, nuolat pasikartojanti poezijos kūrinio eilutėse.
Nauja!!: Kirtis ir Cezūra · Žiūrėti daugiau »
Christian Schweigaard Stang
Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.
Nauja!!: Kirtis ir Christian Schweigaard Stang · Žiūrėti daugiau »
Eilėdara
Eilėdara – eiliuotos kalbos garsinė sandara.
Nauja!!: Kirtis ir Eilėdara · Žiūrėti daugiau »
Endzelyno dėsnis
Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.
Nauja!!: Kirtis ir Endzelyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Enklitikai
Enklitikai ( 'linkstu') – klitikų atmaina: nekirčiuotas žodis, einantis po kirčiuotojo ir kirčio atžvilgiu prie jo besišliejantis.
Nauja!!: Kirtis ir Enklitikai · Žiūrėti daugiau »
Esperanto
Esperanto kalbos bei judėjimo vėliava Esperanto kalbos kūrėjas L. L Zamenhofas. Nuotrauka daryta 1895 Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba, turinti daugiau nei 100 tūkst.
Nauja!!: Kirtis ir Esperanto · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Kirtis ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Kirtis ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė kaita
Gramatinė kaita – istorinės kalbotyros terminas, kuriuo įvardijami sinchroniniai (tuo pačiu metu galioję) germanų kalbų veiksmažodžio paradigmoje vykę Vernerio dėsnio reiškiniai.
Nauja!!: Kirtis ir Gramatinė kaita · Žiūrėti daugiau »
Hausų kalba
Hausų kalba – Čado kalboms priklausanti kalba.
Nauja!!: Kirtis ir Hausų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hermann Hirt
Hermanas Hirtas (1865 m. gruodžio 19 d. Magdeburgas, Vokietija – 1936 m. rugsėjo 12 d. Gysenas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Kirtis ir Hermann Hirt · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Kirtis ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Intonacija
Intonãcija ('šaukiu, rėkiu, garsiai tariu') – frazės, sakinio ar viso teksto ištarimo būdas.
Nauja!!: Kirtis ir Intonacija · Žiūrėti daugiau »
Izochronija
Izochronija – tolygus, vienodas ritmo paskirstymas kalboje.
Nauja!!: Kirtis ir Izochronija · Žiūrėti daugiau »
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Nauja!!: Kirtis ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Nauja!!: Kirtis ir Kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Komių jazvinų kalba
Komių jazvinų kalba (Коми-Ёдз кыв) – viena iš trijų pagrindinių komių kalbų, kuria kalba komiai jazvinai, gyvenantys Permės krašte.
Nauja!!: Kirtis ir Komių jazvinų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kurdų kalba
Kurdų kalbos paplitimas Kurdų kalba (sav. كوردی Kurdî) – viena iš indoeuropiečių kalbų, priklausanti iranėnų šakai, vartojama daugiausia kurdų, kurie gyvena Artimuosiuose Rytuose, Kurdistano krašte: Irake, Irane, Sirijoje, Turkijoje, mažiau Afganistane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Pakistane, išeivijoje Europos šalyse.
Nauja!!: Kirtis ir Kurdų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lakų kalba
Lakų kalba (лакку маз) – šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai priskiriama kalba.
Nauja!!: Kirtis ir Lakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Kirtis ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Librusec
Librusec – interneto svetainė, priskiriama elektroninėms bibliotekoms ar piratinėms svetainėms.
Nauja!!: Kirtis ir Librusec · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Kirtis ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos kirčiavimas
Kirčiavimas lietuvių kalboje yra svarbi tarties ypatybė, atliekanti aiškiąskiriamąjąfunkciją.
Nauja!!: Kirtis ir Lietuvių kalbos kirčiavimas · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Kirtis ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Metatonija
Metatonija – kalbotyros terminas, kuriuo vadinama priegaidžių kaita žodžio šaknyje, kartais ir priesagoje, pavyzdžiui: kárštas – kar̃štis, kùrpė – kur̃pius, várna – var̃nas.
Nauja!!: Kirtis ir Metatonija · Žiūrėti daugiau »
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Nauja!!: Kirtis ir Morfema · Žiūrėti daugiau »
Narten esamasis laikas
Narten esamasis laikas – indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžio kaitybos klasė, tokį pavadinimągavusi indoiranistės Johanos Narten garbei, ji nustatė egzistavus šiąveiksmažodžių klasę 1968 m.
Nauja!!: Kirtis ir Narten esamasis laikas · Žiūrėti daugiau »
Paul Garde
Polis Gardas (1926 m. gruodžio 18 d. Avinjonas, Prancūzija – 2021 m. liepos 27 d. Provanso Eksas, Prancūzija) – Provanso universiteto profesorius emeritas, žymus prancūzų slavistas, akademikas, prisidėjęs prie ištisos rusistų kartos rengimo.
Nauja!!: Kirtis ir Paul Garde · Žiūrėti daugiau »
Petras Būtėnas
Petras Būtėnas (1896 m. birželio 27 d. Dovydai, Joniškėlio valsčius – 1980 m. spalio 4 d. Bostonas. Palaidotas Toronte, 1996 m. palaikai perlaidoti Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, visuomenės veikėjas.
Nauja!!: Kirtis ir Petras Būtėnas · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Kirtis ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Nauja!!: Kirtis ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »
Proklitikai
Proklitikai ('lenkiu į priekį') – nekirčiuoti žodžiai (klitikai), einantys prieš kirčiuotąžodį ir kirčio atžvilgiu prie jo besišliejantys.
Nauja!!: Kirtis ir Proklitikai · Žiūrėti daugiau »
Prozodija
Prozodija ( 'kirtis') – antikinėje gramatikoje atsiradęs mokslas apie kirtį (pirmiausia graikų kalbos muzikinį), nagrinėjantis skiemenis kirčio ir trukmės atžvilgiais.
Nauja!!: Kirtis ir Prozodija · Žiūrėti daugiau »
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Nauja!!: Kirtis ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Rick Derksen
Rikas Derksenas (1964 m.) – Leideno universiteto olandas kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Kirtis ir Rick Derksen · Žiūrėti daugiau »
Rimas
Rimas – eilučių galūnių (kadencijų) sąskambis.
Nauja!!: Kirtis ir Rimas · Žiūrėti daugiau »
Rusų kalbos gramatika
Rusų kalbos gramatika – taisyklių visuma, apibrėžianti žodžių ir sakinių darybąrusų kalboje.
Nauja!!: Kirtis ir Rusų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Senoji valų kalba
Senoji valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo 800 m.
Nauja!!: Kirtis ir Senoji valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Silabotoninė eilėdara
Silabotoninė eilėdara ('skiemuo' + tonos 'kirtis') – eiliuotos kalbos sistema, pagrįsta dėsningu kirčių išdėstymu eilutėse.
Nauja!!: Kirtis ir Silabotoninė eilėdara · Žiūrėti daugiau »
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Nauja!!: Kirtis ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »
Toninė eilėdara
Toninė eilėdara – eiliuotos kalbos sistema, pagrįsta vienodu arba dėsningai kintančiu kirčių skaičiumi eilutėse.
Nauja!!: Kirtis ir Toninė eilėdara · Žiūrėti daugiau »
Turkų kalba
Turkų kalba (Türkçe) – tiurkų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Kirtis ir Turkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vakarų aukštaičių patarmė
Vakarų aukštaičių patarmė – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama vakariniame ir pietvakariniame šios tarmės areale.
Nauja!!: Kirtis ir Vakarų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »
Vakarų žemaičių patarmė
Vakarų žemaičių patarmė (arba donininkų tarmė) – žemaičių vakarinė patarmė, vartota didžiojoje Klaipėdos krašto dalyje.
Nauja!!: Kirtis ir Vakarų žemaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Nauja!!: Kirtis ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Nauja!!: Kirtis ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Kirtis ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vernerio dėsnis
Karl Verner (1846–1896) Vernerio dėnis – germanų kalboms būdingas fonetinis-morfologinis reiškinys, 1875 m.
Nauja!!: Kirtis ir Vernerio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Kirtis ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Rinkevičius (1981)
Vytautas Rinkevičius (g. 1981 m. Vilniuje, Lietuvos TSR) – lietuvių kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros docentas.
Nauja!!: Kirtis ir Vytautas Rinkevičius (1981) · Žiūrėti daugiau »
