Greičiau nei naršyklėje!
21 santykiai: Auksinas, Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Brestas (Baltarusija), Ekonomija, Kobrynas, Kobryno kunigaikštystė, Lenkijos karalius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Ona Jogailaitė, Palivarkas, Pružanai, Steponas Batoras, Valakas, Valakų reforma, Valstietis, XVI amžius, XVII amžius, XVIII amžius, 1563 m., 1589 m..
Auksinas
Auksinas – pereinamasis Lietuvos Respublikos laikinasis popierinis pinigas, kursavęs 1919–1922 m., kurį pakeitė Litas.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Auksinas · Žiūrėti daugiau »
Žygimantas Senasis
Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Žygimantas Senasis · Žiūrėti daugiau »
Bona Sforca
Bona Sforca d’Aragona (1494 m. vasario 2 d. Vidževanas, Milano hercogystė – 1557 m. lapkričio 19 d. Baris, Neapolio karalystė) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Bona Sforca · Žiūrėti daugiau »
Brestas (Baltarusija)
Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Brestas (Baltarusija) · Žiūrėti daugiau »
Ekonomija
Ekonomija – LDK valstybinė žemės valda, iš kurios pajamos ėjo Lenkijos karaliui.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Ekonomija · Žiūrėti daugiau »
Kobrynas
Kòbrynas (arba Kòbrinas) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 52 km į šiaurės rytus nuo Bresto, prie Muchaveco upės ir Bugo-Dniepro kanalo.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Kobrynas · Žiūrėti daugiau »
Kobryno kunigaikštystė
Kobrynės kunigaikštystė, Kobryno kunigaikštystė – LDK dalinė kunigaikštystė gyvavusi XV–XVI amžiais istorinio Voluinės regiono šiaurinėje dalyje, dabartinės Baltarusijos Bresto srities vakarinėje dalyje.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Kobryno kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos karalius
Lenkijos karalius – Lenkijos teritorijoje susiformavusių valstybinių vienetų 1025–1320 m.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Lenkijos karalius · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Ona Jogailaitė
Ona Jogailaitė (1523 m. spalio 18 d. – 1596 m. rugsėjo 9 d.) – Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Ona Jogailaitė · Žiūrėti daugiau »
Palivarkas
Merečovščiznos palivarko sodyba Palivarkas (iš ir iš) – dvarui priklausantis ūkinis ir administracinis kompleksas.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Palivarkas · Žiūrėti daugiau »
Pružanai
Pružãnai – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 89 km į šiaurės rytus nuo Bresto, prie Muchaveco ištakų.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Pružanai · Žiūrėti daugiau »
Steponas Batoras
Janas Mateika. Steponas Batoras prie Pskovo (1872 m.) ATR Stepono Batoro valdymo laikais Vavelyje Atminimo lenta Vilniaus universiteto Didžiajame kieme Steponas Batoras (lenk. Stefan Batory; vengr. Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Steponas Batoras · Žiūrėti daugiau »
Valakas
Valakas – LDK žemės ploto vienetas, paplitęs XVII a. 1-oje pusėje.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Valakas · Žiūrėti daugiau »
Valakų reforma
Valdų išdėstymo schema: Stora linija parodytos valakų ribos (''sienos''), pusiau stora linija - valakų padalijimas į tris dalis. Užštrichuota teritorija buvo vadinama ''užusieniu''. Vienas namelis vaizduoja valstiečio kiemą(dūmą), keli nameliai - kaimą. Valakų reforma – žemės reforma dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lietuvoje, Žemaitijoje ir dalyje dabartinės Baltarusijos), vykdyta XVI a. antrojoje pusėje.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Valakų reforma · Žiūrėti daugiau »
Valstietis
Vokiečių valstietis aria žemę Valstietis – žemės ūkio darbininkas, dirbantis (ir paprastai gyvenantis) kaimo vietovėje.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir Valstietis · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1563 m.
1563 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir 1563 m. · Žiūrėti daugiau »
1589 m.
1589 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kobryno ekonomija ir 1589 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Kobrino ekonomija, Kobrynės ekonomija.
