Greičiau nei naršyklėje!
48 santykiai: Žydai, Žygimantas Augustas, Balstogė, Balstogės Kuznicos geležinkelio stotis, Balstogės vaivadija (1945–1975), Bona Sforca, Gudai, Jotvingiai, Kruglianų valsčius, Kuznicos žydų kapinės, Kuznicos Dievo Apvaizdos parapija, Kuznicos Viešpaties Kryžiaus cerkvė, Kuznicos-Bruzgių pasienio punktas, Kuznicos–Gardino pasienio punktas, Lasosna, Lenkai, Lenkija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis, Magdeburgo teisė, Prūsijos karalystė, Rusai, Rusijos imperija, Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, Sokulka, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Ukrainiečiai, VIII amžius pr. m. e., XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XVI amžius, XVIII amžius, 1504 m., 1536 m., 1545 m., 1546 m., 1679 m., 1795 m., 1862 m., 1863 m., 1864 m., 1897 m., 1921 m., 1975 m., 1998 m..
Žydai
Žydai (tar. jehudím) – semitų tauta.
Nauja!!: Kuznica ir Žydai · Žiūrėti daugiau »
Žygimantas Augustas
Žygimantas Augustas (Zigmantas Augustas; 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Nauja!!: Kuznica ir Žygimantas Augustas · Žiūrėti daugiau »
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Nauja!!: Kuznica ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »
Balstogės Kuznicos geležinkelio stotis
Kužnica Bialostocka geležinkelio stotis - geležinkelio stotis Kužnicos kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Sokulkos apskrityje, Kužnicos valsčiuje.
Nauja!!: Kuznica ir Balstogės Kuznicos geležinkelio stotis · Žiūrėti daugiau »
Balstogės vaivadija (1945–1975)
Balstogės vaivadija − 1945−1975 m. Lenkijos Liaudies Respublikos teritorijos administracinis vienetas.
Nauja!!: Kuznica ir Balstogės vaivadija (1945–1975) · Žiūrėti daugiau »
Bona Sforca
Bona Sforca d’Aragona (1494 m. vasario 2 d. Vidževanas, Milano hercogystė – 1557 m. lapkričio 19 d. Baris, Neapolio karalystė) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina.
Nauja!!: Kuznica ir Bona Sforca · Žiūrėti daugiau »
Gudai
Gudais vadinama.
Nauja!!: Kuznica ir Gudai · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Kuznica ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Kruglianų valsčius
Kruglianų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės rytų Lenkijos teritorijoje, pasienyje su Baltarusija.
Nauja!!: Kuznica ir Kruglianų valsčius · Žiūrėti daugiau »
Kuznicos žydų kapinės
Kužnicos žydų kapinės – žydų kapinės, įkurtos XVIII a. Kužnicos kaime, Podlipskiej gatvėje.
Nauja!!: Kuznica ir Kuznicos žydų kapinės · Žiūrėti daugiau »
Kuznicos Dievo Apvaizdos parapija
Kužnicos Dievo Apvaizdos parapija - parapija įkurta 1601-1602 metais.
Nauja!!: Kuznica ir Kuznicos Dievo Apvaizdos parapija · Žiūrėti daugiau »
Kuznicos Viešpaties Kryžiaus cerkvė
Kužnicos Viešpaties Kryžiaus cerkvė – plytinė cerkvė, esanti Kužnicos kaime, Sidrzańskiej gatvėje.
Nauja!!: Kuznica ir Kuznicos Viešpaties Kryžiaus cerkvė · Žiūrėti daugiau »
Kuznicos-Bruzgių pasienio punktas
Kužnicos-Bruzgių pasienio punktas - Baltarusijos-Lenkijos valstybinės sienos pasienio punktas, šalia Kužnicos kaimo, Kužnicos valsčiuje, Sokulkos apskrityje iš Lenkijos pusės ir šalia Bruzgių kaimo iš Baltarusijos pusės.
Nauja!!: Kuznica ir Kuznicos-Bruzgių pasienio punktas · Žiūrėti daugiau »
Kuznicos–Gardino pasienio punktas
Valstybės sienąkertantis traukinys Valstybinės sienos linija Kužnicos-Gardino pasienio punktas - Baltarusijos-Lenkijos valstybinės sienos pasienio punktas, šalia Kužnicos kaimo, Kuznicos valsčiuje, Sokulkos apskrityje iš Lenkijos pusės ir šalia Gardino miesto iš Baltarusijos pusės.
Nauja!!: Kuznica ir Kuznicos–Gardino pasienio punktas · Žiūrėti daugiau »
Lasosna
Lasosna – upė Lenkijoje ir Baltarusijoje; kairysis Nemuno intakas.
Nauja!!: Kuznica ir Lasosna · Žiūrėti daugiau »
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Nauja!!: Kuznica ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Kuznica ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Kuznica ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Kuznica ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kuznica ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis
Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis pasirašyta 1920 m.
Nauja!!: Kuznica ir Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis · Žiūrėti daugiau »
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Nauja!!: Kuznica ir Magdeburgo teisė · Žiūrėti daugiau »
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Nauja!!: Kuznica ir Prūsijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Nauja!!: Kuznica ir Rusai · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Kuznica ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis
Varšuvos stotis Peterburge Tiltas Daugpilyje Kabelių apylinkėse Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos.
Nauja!!: Kuznica ir Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis · Žiūrėti daugiau »
Sokulka
Sokùlka – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Sokulkos valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Kuznica ir Sokulka · Žiūrėti daugiau »
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Nauja!!: Kuznica ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečiai
Ukrainiečiai (Ukrainai) – rytų slavų tauta.
Nauja!!: Kuznica ir Ukrainiečiai · Žiūrėti daugiau »
VIII amžius pr. m. e.
Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kuznica ir VIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kuznica ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kuznica ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kuznica ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kuznica ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kuznica ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1504 m.
1504 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1504 m. · Žiūrėti daugiau »
1536 m.
1536 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1536 m. · Žiūrėti daugiau »
1545 m.
1545 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1545 m. · Žiūrėti daugiau »
1546 m.
1546 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1546 m. · Žiūrėti daugiau »
1679 m.
1679 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1679 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1862 m.
1862 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1862 m. · Žiūrėti daugiau »
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »
1864 m.
1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1864 m. · Žiūrėti daugiau »
1897 m.
1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1897 m. · Žiūrėti daugiau »
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1921 m. · Žiūrėti daugiau »
1975 m.
1975 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1975 m. · Žiūrėti daugiau »
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kuznica ir 1998 m. · Žiūrėti daugiau »
