Greičiau nei naršyklėje!
15 santykiai: Žavusis kvarkas, Elementarioji dalelė, Gelminis kvarkas, Karta (dalelių fizika), Keistasis kvarkas, Keistoji materija, Krintantysis kvarkas, Kvarkas, Neutronas, Nukleonas, Protonas, Silpnoji sąveika, Standartinis modelis, Subatominė dalelė, W ir Z bozonai.
Žavusis kvarkas
Žavusis kvarkas – antrosios kartos kvarkas, turintis +2/3 e krūvį ir 1,3 GeV/c² masę (šiek tiek masyvesnis už protoną).
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Žavusis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »
Gelminis kvarkas
Gelminis kvarkas – trečiosios kartos kvarkas, turintis –1/3 e krūvį ir apie 4 GeV/c² masę.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Gelminis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Karta (dalelių fizika)
Karta (dalelių fizikoje) - elementariųjų dalelių skyrius.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Karta (dalelių fizika) · Žiūrėti daugiau »
Keistasis kvarkas
Keistas kvarkas – antrosios kartos kvarkas, kurio krūvis –1/3 e ir keistumas –1.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Keistasis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Keistoji materija
Keistoji materija - medžiaga, sudaryta tik iš keistųjų kvarkų, aukštyn kvarkų, žemyn kvarkų.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Keistoji materija · Žiūrėti daugiau »
Krintantysis kvarkas
Krintantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus –1/3 e. Jis yra sunkesnis tik už kylantįjį kvarką, o jo masė – tarp 4 ir 8 MeV.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Krintantysis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Kvarkas
Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę. Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai).
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Nukleonas
Atomo branduolys, kuris yra sudarytas iš nukleonų. Nukleonas – subatominė dalelė, kuri sudaro atomo branduolį.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Nukleonas · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Silpnoji sąveika
Silpnoji sąveika arba silpnoji jėga (kartais – silpnoji branduolinė jėga) – viena iš fundamentaliųjų sąveikų, pasireiškianti beta skilimo (neutrono atomo branduolyje) metu ir subatominių dalelių tarpusavio sąveikoje.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Silpnoji sąveika · Žiūrėti daugiau »
Standartinis modelis
Elementariosios dalelės, sudarančios standartinį modelį. Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąjąir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Standartinis modelis · Žiūrėti daugiau »
Subatominė dalelė
Subatominė dalelė – dalelė mažesnė už atomą.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir Subatominė dalelė · Žiūrėti daugiau »
W ir Z bozonai
W ir Z bozonai – elementariosios dalelės, pernešančios silpnąjąsąveiką.
Nauja!!: Kylantysis kvarkas ir W ir Z bozonai · Žiūrėti daugiau »
