Greičiau nei naršyklėje!
86 santykiai: Aktyvinė kalba, Alois Walde, Analitinė kalba, Anglų kalba, Anglų kalbos, Anglų-fryzų kalbos, Azerbaidžaniečių kalba, Žemaičių tarmė, Žemutinių sorbų kalba, Žodynas, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Bendrinė kalba, Borealinė kalba, Dalykinė kalba, Disleksija, Dolganų kalba, Esperanto, Etimologija, Fonema, Fonetika, Friulų kalba, Funkcinis stilius, Germanų prokalbė, Glotochronologija, Gudai (etnonimas), Gyvumas (kalbotyra), Indoeuropiečių prokalbė, Interferencija (kalbotyra), Italikų-keltų kalbos, Jan Peter Locher, Japonų kalba, Jeronimas Laucius, Jerzy Kuryłowicz, Jonas Palionis, Kalbų sąjunga, Kalbos sutrikimai, Kamienas (kalbotyra), Karaimai, Kerekai, Lachų kalba, Latvių kalba, Leksikologija, Levas Ščerba, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos institutas, Lyginamoji kalbotyra, Lyvių kalba, ..., Lyvių-estų-latvių žodynas, Masinio palyginimo metodas, Modalumas (kalbotyra), Nepalų kalba, Orfizmas, Petu kalba, Ponašemu kalba, Portugalų kalba, Priešdėlis, Prielinksnis, Retai, Rimas, Romanų kalbos, Rytų romanų kalbos, Saraikių kalba, Selkupų kalba, Semerenio dėsnis, Slavų prokalbė, Tarmė, Theodor Gartner, Timothy Lewis, Tocharų kalbos, Tuvių kalba, Ukrainiečių kalba, Uralo prokalbė, Uzbekų kalba, Valų kalba, Valų kalbos istorija, Vandenvardis, Veikslas, Vepsų kalba, Vertėjas, Vertinys, Viačeslavas Ivanovas, Viktoras Martynovas, Vodų kalba. Išplėsti indeksą (36 daugiau) »
Aktyvinė kalba
Aktyvinė kalba (fientyvinė struktūra, aktyvinė tipologija, aktyvumas; 'veikiantis, veiklus') – kalba, kurios lingvistinei tipologijai būdinga orientuotis ne į semantinę objekto ir subjekto priešpriešą, kaip nominatyvinėse-akuzatyvinėse kalbose, o į vadinamuosius aktyvųjį ir neaktyvųjį pradus.
Nauja!!: Leksika ir Aktyvinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Alois Walde
Aloisas Valdė (1869 m. lapkričio 30 d. Insbrukas, Austrijos-Vengrijos imperija – 1924 m. spalio 3 d. Karaliaučius, Laisvosios Prūsijos valstybė, Vokietija) – austrų kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Leksika ir Alois Walde · Žiūrėti daugiau »
Analitinė kalba
Analitinė kalba – kalba, kurioje gramatinius santykius daugiausia perteikia sintaksė, t. y. tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, polinksniai, pagalbiniai, modaliniai veiksmažodžiai ir t. t.), pastovi žodžių tvarka, kontekstas ir (arba) intonavimo variacijos, o ne žodžio dalių (galūnių, priesagų, priešdėlių ir t. t.) kaityba.
Nauja!!: Leksika ir Analitinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Leksika ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalbos
Zaterlando fryzų Anglų kalbos (taip pat English languages, arba Insular Germanic languages) – kalbinių variantų grupė, apimanti senąjąanglų kalbąir iš jos kilusias kalbas.
Nauja!!: Leksika ir Anglų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Anglų-fryzų kalbos
Zaterlando fryzų Taškuotos vietos rodo regionus, kuriuose paplitusi daugiakalbystė Anglų-fryzų kalbos – vakarų germanų kalbos, kurios apima anglų kalbas bei fryzų kalbas.
Nauja!!: Leksika ir Anglų-fryzų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Azerbaidžaniečių kalba
Azerbaidžaniečių kalba (Azərbaycan dili, Azərbaycan türkcəsi), arba azerų kalba (Azerice) – viena iš tiurkų kalbų.
Nauja!!: Leksika ir Azerbaidžaniečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Leksika ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Leksika ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Žodynas
PAGENAME Žodynas – žodžių sąrašas su jų reikšmėmis (apibrėžimais).
Nauja!!: Leksika ir Žodynas · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Leksika ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Leksika ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Leksika ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Nauja!!: Leksika ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Borealinė kalba
Borealinė kalba – lingvisto N.D. Andrejevo terminas, apibūdinantis Europos mezolito laikotarpio kalbų padėtį.
Nauja!!: Leksika ir Borealinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Dalykinė kalba
Dalykinė kalba (specialioji kalba, specialybės kalba, profesinė kalba; technolektas) – bendrosios kalbos atmaina; nacionalinės kalbos dalinė kalba, kurios fonetiniai, morfologiniai ir leksiniai elementai, sintaksės ir teksto reiškiniai sudaro funkcinę vienovę ir leidžia vykti komunikacijai įvairiose dalyko sferose.
Nauja!!: Leksika ir Dalykinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Disleksija
Disleksija arba skaitymo raidos sutrikimas – sutrikimas, charakterizuojamas su sunkumais, susijusiais su mokymusi skaityti sklandžiai ir su tiksliu suvokimu, nepaisant vidutinio ar didesnio nei vidutinis intelekto.
Nauja!!: Leksika ir Disleksija · Žiūrėti daugiau »
Dolganų kalba
Dolganų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama Sibiro šiaurėje (Jakutijoje, Taimyre) gyvenančių dolganų.
Nauja!!: Leksika ir Dolganų kalba · Žiūrėti daugiau »
Esperanto
Esperanto kalbos bei judėjimo vėliava Esperanto kalbos kūrėjas L. L Zamenhofas. Nuotrauka daryta 1895 Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba, turinti daugiau nei 100 tūkst.
Nauja!!: Leksika ir Esperanto · Žiūrėti daugiau »
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Nauja!!: Leksika ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Nauja!!: Leksika ir Fonema · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Leksika ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Leksika ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Funkcinis stilius
Kalbos funkciniai stiliai − vienas iš stilistikos mokslo nagrinėjimo objektų; minčių reiškimo būdas, kylantis iš autoriaus (kalbančiojo, rašančiojo) psichikos ir tikslų atitinkamai paveikti adresatą(klausytoją, skaitytoją) ir lemiantis kalbos priemonių (jų variantų) pasirinkimą.
Nauja!!: Leksika ir Funkcinis stilius · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Leksika ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Glotochronologija
Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.
Nauja!!: Leksika ir Glotochronologija · Žiūrėti daugiau »
Gudai (etnonimas)
Gudai – etnonimas, lietuvių nuo seno naudojamas jų pietrytiniams (kartais ir pietvakariniams) kaimynams įvardyti.
Nauja!!: Leksika ir Gudai (etnonimas) · Žiūrėti daugiau »
Gyvumas (kalbotyra)
Gyvumas kalbotyroje – semantinis kategorinis vardažodžio požymis, grindžiamas kalbos vartotojų suvokimu kaip klasifikuoti objekto atžvilgiu, apie kurį kalbama, daiktavardžius ir įvardžius: nuo besąlygiškai gyvų (žmogus, šuo, uodas) iki visiškai negyvų (akmuo, stulpas, begalybė), taip pat neaplenkiant tam tikros imties tarpinių atvejų (tuopa, klasė, ūmėdė).
Nauja!!: Leksika ir Gyvumas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Leksika ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Interferencija (kalbotyra)
Interferencija (kalbinė interferencija) (Pasak M. Veinreicho, kalbinės interferencijos atsiradimo sąlyga yra kalbų kontaktas, kuris yra arba „žodinis dviejų kalbinių kolektyvų bendravimas“, arba mokymosi situacija. „Dvi arba keletas kalbų kontaktuoja, jeigu jas pakaitomis vartoja vienas ir tas pats asmuo. Tokiu būdu kontaktas kyla iš kalbąvartojančių individų.“ Neretai kalbų kontaktavimo padarinys yra interferencija, t. y. „nukrypimas nuo kiekvienos kalbos normų, jis įvyksta dvikalbių šnekoje dėl to, kad jie susipažinę daugiau nei su viena kalba“ (Weinreich 1953, p. 1–7). E. Haugenas interferencijąapibrėžia kaip dalinį kalbinį sutapimą, kai kalbinis vienetas vienu metu yra dviejų sistemų elementas, ir kaip dviejų kalbinių sistemų persidengimą(Haugen 1972, p. 69–70). V. Rozencveigas mano, kad „interferencija – tai dvikalbio pažeidžiamos kontaktuojančių kalbų atitikimo taisyklės, šie pažeidimai jo kalboje reiškiasi kaip nukrypimas nuo normos“ (Rozencveig 1972, p. 28). Pasak Jarcevos, „interferencija – kalbų sistemų sąveika esant dvikalbystei, susidarančiai arba kontaktuojant kalboms, arba individualiai mokantis negimtosios kalbos; reiškiasi nukrypimu nuo antrosios kalbos normos bei sistemos dėl gimtosios kalbos įtakos…“ (Jarceva 1990, p. 197). Skirtingai nuo kodų kaitos, esant interferencijai ne pereinama prie kitos kalbos, o viena kalba pakinta dėl kitos kalbos įtakos. Kaip pažymi A. Pumlianskis, mokslinio–techninio vertimo tyrėjas, pagrindinės klaidas sukeliančios priežastys yra tokios: 1) įsitikinimas, kad žodžiai ir gramatinės formos yra vienareikšmiai; 2) žodžio grafinės išvaizdos supainiojimas; 3) klaidingas analogijos pasitelkimas; 4) žodžių vertimas konkretesnėmis reikšmėmis negu yra iš tikrųjų; 5) nemokėjimas rasti žodžių, leksinių ir gramatinių junginių tinkamų atitikmenų; 6) verčiamos kalbos mokslinės–techninės medžiagos dėstymo dėsningumų ir jos perteikimo būdų nežinojimas (Pumlianskij, 1961, p. 5). Tyrimai rodo, kad profesinėje tarptautinėje komunikacijoje ir profesiniame vertime reiškiasi.
Nauja!!: Leksika ir Interferencija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Italikų-keltų kalbos
Italikų-keltų kalbos, arba keltų-italikų hipotezė – lingvistinis požiūris, pagal kurį italikų ir keltų kalbos laikomos artimiausiomis giminaitėmis, kilusiomis iš bendros prokalbės.
Nauja!!: Leksika ir Italikų-keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Jan Peter Locher
Janas Peteris Locheris (1934 m. rugpjūčio 1 d. Sumisvaldas, Berno kantonas – 2021 m. sausio 23 d.) – Šveicarijos kalbininkas, baltistas, literatūrologas, daktaras (1970 m.).
Nauja!!: Leksika ir Jan Peter Locher · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalba
Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.
Nauja!!: Leksika ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Jeronimas Laucius
Jeronimas Laucius (g. 1946 m. sausio 1 d. Glebauskuose, Ramygalos valsčius, Panevėžio apskritis) – Lietuvos inžinierius, spaudos darbuotojas, vaikų rašytojas, leidėjas, redaktorius.
Nauja!!: Leksika ir Jeronimas Laucius · Žiūrėti daugiau »
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Nauja!!: Leksika ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »
Jonas Palionis
Jonas Palionis (1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Nemajūnų valsčiuje – 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas.
Nauja!!: Leksika ir Jonas Palionis · Žiūrėti daugiau »
Kalbų sąjunga
Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.
Nauja!!: Leksika ir Kalbų sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Kalbos sutrikimai
Kalbos sutrikimai – įvairūs nukrypimai nuo bendrinės kalbos normų.
Nauja!!: Leksika ir Kalbos sutrikimai · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Leksika ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Karaimai
Karaimai (kartais dar žinomi kaip karaitai) – tiurkų grupės tauta.
Nauja!!: Leksika ir Karaimai · Žiūrėti daugiau »
Kerekai
Kerekai (sav. аӈӄалҕакку – 'pamario žmonės', каракыкку – nuo čiuk. кэрэкит) – viena iš Rusijos paleoazinių tautelių Tolimuosiuose Rytuose.
Nauja!!: Leksika ir Kerekai · Žiūrėti daugiau »
Lachų kalba
Lachų kalba – vakarų slavų kalba, vartojama šiaurės Moravijoje bei Austrijos Silezijoje (Ostravos apylinkėse).
Nauja!!: Leksika ir Lachų kalba · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Leksika ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Leksikologija
Leksikologija (gr. leksikos „priklausantis žodžiui“ + logos „mokslas“) – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną(leksiką).
Nauja!!: Leksika ir Leksikologija · Žiūrėti daugiau »
Levas Ščerba
Levas Ščerba (1880 m. vasario 20 d. Igumenas, Minsko gubernija, Rusijos imperija – 1944 m. gruodžio 26 d. Maskva, Tarybų Rusija) – Rusijos kalbininkas, TSRS mokslų akademijos ir Rusijos švietimo akademijos akademikas (1944), įnešęs didelį indėlį į psicholingvistikos, leksikografijos ir fonologijos plėtotę.
Nauja!!: Leksika ir Levas Ščerba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Leksika ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos žodynas
Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ) – didžiausias lietuvių kalbos žodynas.
Nauja!!: Leksika ir Lietuvių kalbos žodynas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos institutas
2023 m. 2010 m. Lietuvių kalbos institutas – valstybinė mokslo institucija Vilniuje.
Nauja!!: Leksika ir Lietuvių kalbos institutas · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Leksika ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Leksika ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyvių-estų-latvių žodynas
Lyvių–estų–latvių žodynas – iki šiol išsamiausias 2012 m. išleistas lyvių kalbos žodynas, autoritetingas šių dienų lyvių gramatikos šaltinis, sudarytas naudojant bendrinės lyvių kalbos abėcėlę.
Nauja!!: Leksika ir Lyvių-estų-latvių žodynas · Žiūrėti daugiau »
Masinio palyginimo metodas
Istorinėje lingvistikoje masinio leksinio palyginimo metodas yra naudojamas nutolusių kalbų ar jų grupių palyginimui.
Nauja!!: Leksika ir Masinio palyginimo metodas · Žiūrėti daugiau »
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai – žodžiai, padedantys atskleisti pasakymo savybes (atrodo, panašu, galbūt ir kt.).
Nauja!!: Leksika ir Modalumas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Nepalų kalba
Nepalų kalba – indoarijų kalba, kuria kalbama Nepale, Butane, kai kuriose Indijos dalyse ir Mianmare.
Nauja!!: Leksika ir Nepalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Orfizmas
Orfizmas – religinių ir filosofinių požiūrių sistema, apie VI a. pr. m. e. susiklosčiusi Atikoje, Peisistrato valdymo laikmečiu.
Nauja!!: Leksika ir Orfizmas · Žiūrėti daugiau »
Petu kalba
Petu kalba – maišyta kalba, susidariusi su vokiečių aukštaičių, vokiečių žemaičių, danų ir pietų jutlandų kalbų elementais.
Nauja!!: Leksika ir Petu kalba · Žiūrėti daugiau »
Ponašemu kalba
Ponašemu kalba – maišyta kalba, kurios pagrindas – vokiečių ir žemutinių sorbų kalbos.
Nauja!!: Leksika ir Ponašemu kalba · Žiūrėti daugiau »
Portugalų kalba
Portugalų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba, nepaisant to, kad kilo iš nedidelės šalies Portugalijos, tačiau dėl jos intensyvios kolonistinės politikos ši kalba plačiai paplito po pasaulį.
Nauja!!: Leksika ir Portugalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Leksika ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Nauja!!: Leksika ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »
Retai
Retai – Vakarų ir Centrinių Alpių slėniuose gyvenusi senovės tauta.
Nauja!!: Leksika ir Retai · Žiūrėti daugiau »
Rimas
Rimas – eilučių galūnių (kadencijų) sąskambis.
Nauja!!: Leksika ir Rimas · Žiūrėti daugiau »
Romanų kalbos
Kultūrinė, bet neoficiali kalba. Rumunų. Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis.
Nauja!!: Leksika ir Romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Rytų romanų kalbos
Rytų romanų kalbos – romanų kalbų pogrupis.
Nauja!!: Leksika ir Rytų romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Saraikių kalba
Saraikių kalba arba seraikių kalba (.
Nauja!!: Leksika ir Saraikių kalba · Žiūrėti daugiau »
Selkupų kalba
Selkupų kalba – samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbama Tomsko srityje ir Krasnojarsko krašto šiaurėje, Jamalo Nencų autonominėje apygardoje.
Nauja!!: Leksika ir Selkupų kalba · Žiūrėti daugiau »
Semerenio dėsnis
Semerenio dėsnis – O. Semerenio atrastas fonetinis dėsnis, galiojęs ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu.
Nauja!!: Leksika ir Semerenio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Leksika ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Leksika ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Theodor Gartner
Teodoras Gartneris (1843 m. lapkričio 4 d. Viena, Austrijos imperija – 1925 m. balandžio 29 d. Insbrukas, Austrija) – austrų kalbininkas, pedagogas, vokiečių kilmės profesorius.
Nauja!!: Leksika ir Theodor Gartner · Žiūrėti daugiau »
Timothy Lewis
Timotis Luisas (Timothy Lewis, 1877 m. vasario 17 d. Evailveno k., Velsas – 1958 m. gruodžio 30 d.) – valų kalbininkas, tyręs valų ir keltų kalbas.
Nauja!!: Leksika ir Timothy Lewis · Žiūrėti daugiau »
Tocharų kalbos
Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Leksika ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Tuvių kalba
Tuvių kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama tuvių tautybės žmonių, jie gyvena Tuvos Respublikoje (pietų Sibire), įeinančioje į Rusijos Federaciją, Mongolijoje ir Kinijoje.
Nauja!!: Leksika ir Tuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Nauja!!: Leksika ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Nauja!!: Leksika ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Uzbekų kalba
Uzbekų kalba (O‘zbek tili lotynų rašmenimis, Ўзбек тили kirilica; أۇزبېك ﺗﻴﻠی arabų raštu) – rytų tiurkų kalboms priklausanti kalba, turinti oficialios kalbos statusąUzbekijoje.
Nauja!!: Leksika ir Uzbekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Nauja!!: Leksika ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Valų kalbos istorija
Pembrukšyre (1620 m.) Valų kalbos istorija skaičiuoja daugiau kaip 14 amžių, kalbininkai joje išskiria archajinį (VI a. vid. – VIII a.), senosios valų kalbos (VIII a. – XII a. pr.), vidurinės valų kalbos (XII a. pr. – XIV a. pb.) ir šiuolaikinės valų kalbos laikotarpius.
Nauja!!: Leksika ir Valų kalbos istorija · Žiūrėti daugiau »
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Nauja!!: Leksika ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Nauja!!: Leksika ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Leksika ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vertėjas
Vertėjas – profesija, kuria užsiimantis asmuo perteikia žodinės kalbos arba teksto turinį iš vienos į kitąkalbą.
Nauja!!: Leksika ir Vertėjas · Žiūrėti daugiau »
Vertinys
Vertinys (arba kalkė – žodis arba žodžių junginys, kurio morfologinė arba semantinė struktūra sudaryta pagal kokios nors kitos kalbos pavyzdį, paprastai pažodžiui verčiant tos svetimos kalbos žodžio ar sakinio sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, pagal anglų kalbos žodžio skyscraper pavyzdį sudaryti vokiečių kalbos Wolkenkratzer, lietuvių kalbos dangoraižis, latvių kalbos debesskrāpis, rusų kalbos небоскрёб. Išskiriami keleto tipų vertiniai.
Nauja!!: Leksika ir Vertinys · Žiūrėti daugiau »
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Nauja!!: Leksika ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »
Viktoras Martynovas
Viktoras Martynovas (1924 m. sausio 25 d. Odesa, Ukraina – 2013 m. sausio 25 d. Minskas, Baltarusija) – baltarusių kalbininkas.
Nauja!!: Leksika ir Viktoras Martynovas · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Leksika ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »
