Greičiau nei naršyklėje!
264 santykiai: A, Ačehų kalba, Ačių kalba, Abėcėlė, Adomas Honoris Kirkoras, Afarų kalba, Afrikos rašto sistemos, Agvakatekų kalba, Akatekų kalba, Akūtas, Albanų kalba, Albanų kalbos abėcėlė, Ampersandas, Angilijos kreolų kalba, Anglų kalba, Anglų kalbos abėcėlė, Aragoniečių kalba, Arumunų kalba, Atajalų kalba, Atikamekai, Atikamekų kalba, Aukštutinių sorbų kalba, Avarų kalba, Azerbaidžaniečių kalba, Á, Šajenų kalba, Šilhų kalba, Šošonų kalba, Šuarų kalba, Švedų kalba, Šveplavimas (rašyba), Ħ, Ŭ, Ŵ, Žemaičių tarmė, Žemutinių sorbų kalba, Čečėnų kalba, Čerokių kalba, Čerokių raštas, Čiukčių raštas, Čorčių kalba, Čuchių kalba, Ř, Æ, À, B, Baškirų kalba, Bajai, Baliečių kalba, Bambarų kalba, ..., Bandžarų kalba, Berberų kalbos, Brahujų kalba, Bugių kalba, C, C (reikšmės), Chakaltekų kalba, Chakasų kalba, Chantų kalba, Cirkumfleksas, Cutuchilių kalba, D, Dakotų kalba, Deseretas, Devanagari raštas, Diakritiniai ženklai, E, Evenkų kalba, Ȧ, Ȳ, F, Finikiečių raštas, Fonų kalba, Friulų kalba, Fulų kalba, G, Gagaūzų kalba, Gilbertiečių kalba, Gorontalų kalba, Gotiškas šriftas, Graikų raštas, Gvaimių kalba, H, Hakai, Hakų kalba, Handža, I, Ičkerijos čečėnų respublika, Išilių kalba, Inario samių kalba, Indėnų kalbos, Interlingvė, Islandų kalba, ISO 259, ISO 843, ISO 9, ISO 9984, ISO 9985, J, Jakutų kalba, Japonų kalba, Japonų raštas, Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, Jukatekų majų kalba, K, Kabilų kalba, Kakčikelių kalba, Kalmukų kalba, Kanchobalių kalba, Kantono kinų kalba, Karačiajų-balkarų kalba, Karakalpakų kalba, Karolinų kalba, Kazachų kalba, Kazachijos TSR vėliava, KDE, Kekčių kalba, Keltiberų kalba, Ketų kalba, Kinų raštas, Kinijos totoriai, Kinjaruanda, Kirgizų kalba, Kirilica, Kirundi, Klaviatūra, Komių kalba, Konkanių kalba, Kri kalba, Krymčiakų kalba, Kumykų kalba, L, Ladino kalba, Lakų kalba, Lakotų kalba, Latvių kalba, Lezginų kalba, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos abėcėlė, Ligatūra (poligrafija), Lisu, Liuksemburgiečių kalba, Lontara, Lotynų abėcėlė, Lotynų kalba, Lulėjo samių kalba, M, Madūriečių kalba, Majuskulai, Malajų kalba, Malta, Maltiečių kalba, Mamų kalba, Mansių kalba, Mikro-, Minangkabau kalba, Minuskulai, Miskitų kalba, Mjanmų kalba, Mokšų kalba, Mopanų kalba, N, Nata, Nencų kalba, Niasų kalba, Nikolajus Abramovas, Nogajų kalba, Nosinė (diakritinis ženklas), O, Oromų kalba, Oskų kalba, P, Padniestrė, Palaujiečių kalba, Pali, Paunių kalba, Pe̍h-ōe-jī, Pensilvanijos vokiečių tarmė, Perraša, Pietų minų tarmės, Pietų samių kalba, Pitėjo samių kalba, Pokomamų kalba, Prancūzų kalba, Prževalskio arklys, Q, R, Rašto sistema, Raidė, Rohinjų kalba, Romadži, Runos, Rytų minų tarmės, S, Sakapultekų kalba, Sakizajų kalba, Salarų kalba, Samių kalbos, Samo sloga Srbina spasava, Samoa kalba, Santalų kalba, Sardų kalba, Sebuanų kalba, Senasis vengrų raštas, Senoji valų kalba, Senovės skandinavų kalba, Sequoyah, Serbijos kultūra, Siciliečių kalba, Sijų kalba, Sipakapiečių kalba, Skolto samių kalba, Slovakų kalba, Somalių kalba, Suahilių kalba, Svazių kalba, T, Tagalų kalba, Talyšų kalba, Tarokų kalba, Tarpslavų kalba, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tarptautinė sanskrito alfabeto transliteracija, Tibetiečių raštas, Tobos batakų kalba, Topologija, Totorių kalba, Transliteracija, Tsongų kalba, Tsvanų kalba, Tuaregų kalbos, Turkmėnų kalba, Turkmėnijos istorija, Tuvaliečių kalba, Tuvių kalba, U, Uigūrų kalba, Ukrainiečių kalba, Umėjo samių kalba, Umbrų kalba, Unikodas, Uspantekų kalba, Uzbekų kalba, V, Va (tauta), Va kalba, Vailio transliteracija, Valų kalbos istorija, Varajų kalba, Vaunanų kalba, Vendų kalba, Vengrų kalba, Vepsų kalba, Vesternizacija, Vodų kalba, Voiničiaus rankraštis, Vokiečių kalba, Vokiečių kalbos abėcėlė, W, X, Y, Z, Zazų kalba, 2 eurų proginės monetos. Išplėsti indeksą (214 daugiau) »
A
A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir A · Žiūrėti daugiau »
Ačehų kalba
Ačehų kalba – malajų-polineziečių kalbų pošeimiui priklausanti kalba, vartojama ačehų, gyvenančių Ačeho provincijoje Indonezijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ačehų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ačių kalba
Ačių kalba (sav. Achi') – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų ačių, gyvenančių Gvatemaloje, Žemutinio Verapaso departamente.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ačių kalba · Žiūrėti daugiau »
Abėcėlė
250px Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Adomas Honoris Kirkoras
Adomas Honoris Kirkoras (1818 m. sausio 21 d. Mogiliovo gub. – 1886 m. lapkričio 23 d. Krokuvoje) – lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas bei istorikas.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Adomas Honoris Kirkoras · Žiūrėti daugiau »
Afarų kalba
Afarų arba danakilų kalba (cAfár af) – semitų-chamitų kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Afarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Afrikos rašto sistemos
Afrikos rašto sistemos – Afrikos žemyne gyvenusių tautų naudotos ir naudojamos rašto sistemos, skirtos vietinėms kalboms užfiksuoti.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Afrikos rašto sistemos · Žiūrėti daugiau »
Agvakatekų kalba
Agvakatekų kalba (sav. Qa’yol) – negausi majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama agvakatekų, gyvenančių vakarų Gvatemaloje, Huehuetenango departamente, daugiausia Agvakatano mieste ir jo apylinkėse.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Agvakatekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Akatekų kalba
Akatekų kalba (sav. Akateko) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama vakarų Gvatemaloje (daugiausia Huehuetenango departamente) bei pasienio regionuose Meksikos Čiapaso valstijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Akatekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Albanų kalbos abėcėlė
Albanų kalbos abėcėlė – lotynų abėcėlės variantas, naudojamas albanų kalbai fiksuoti.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Albanų kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Ampersandas
Ampersandas (&) – logograma (panašiąį žodžio reikšmę turintis simbolis), reiškiantis ir.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ampersandas · Žiūrėti daugiau »
Angilijos kreolų kalba
Angilijos kreolų kalba – kreolų kalbų grupės šnekamoji ir rašytinė kalba, vartojama Angilijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Angilijos kreolų kalba · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalbos abėcėlė
Angliška pangrama („Greita ruda lapė šoka per tingų šunį“), kurioje panaudotos visos abėcėlės raidės Anglų kalbos abėcėlė – lotynų abėcėlės pagrindu paremta abėcėlė, skirta užrašyti anglų kalbai.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Anglų kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Aragoniečių kalba
Aragoniečių kalba (Aragonés) – romanų kalba, kuria, 2011 m.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Aragoniečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Arumunų kalba
Arumunų kalba (limba armãneascã, armãneshce, armãneashti, rrãmãneshti), dar žinoma kaip vlachų kalba – romanų grupės kalba (indoeuropiečių kalbos), vartojama arumunų tautybės žmonių, išsibarsčiusių po pietų Balkanus: Graikiją, Makedoniją, Albaniją, Turkiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Arumunų kalba · Žiūrėti daugiau »
Atajalų kalba
Atajalų kalba (Tayal) – austroneziečių šeimos kalba, vartojama atajalų – Taivano autochtonų, gyvenančių salos šiaurės rytų dalyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Atajalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Atikamekai
Atikamekai (Atikamekw, Attikamekw, Attikamek und Atikamek, prancūzų kolonistai juos vadino Têtes-de-Boule – „apvaliagalviais“, savivardis – Nehiraw-iriniw arba Nehiraw) – Pirmoji Tauta, gyvenusi Kanados provincijos Kvebeko pietvakariuose.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Atikamekai · Žiūrėti daugiau »
Atikamekų kalba
Atikamekų kalba (atikamekw nehiromowin) – indėnų kalba, priklausanti algonkinų kalbų šeimai; viena iš kri kalbų, kuriąvartoja kri indėnai atikamekai.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Atikamekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Aukštutinių sorbų kalba
Aukštutinių sorbų kalba (sav. Hornjoserbšćina) – slavų kalbų grupei, vakarų slavų kalbų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama sorbų tautybės žmonių, gyvenančių pietryčių Vokietijoje (Aukštutinėje Lužicoje).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Aukštutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Avarų kalba
Avarų kalba (магӀарул мацӀ, авар мацӀ) – Kaukazo kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama Dagestane ir kitose Kaukazo regiono vietose.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Avarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Azerbaidžaniečių kalba
Azerbaidžaniečių kalba (Azərbaycan dili, Azərbaycan türkcəsi), arba azerų kalba (Azerice) – viena iš tiurkų kalbų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Azerbaidžaniečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Á
Raidė „Á“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftais. Á, á (a su akūtu) – lotynų abėcėlės raidė, sudaryta iš raidės a ir viršuje pridėto akūto.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Á · Žiūrėti daugiau »
Šajenų kalba
Šajenų kalba (Tsėhésenėstsestȯtse) – indėnų kalba, vartojama šajenų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Šajenų kalba · Žiūrėti daugiau »
Šilhų kalba
Šilhų kalba arba tačelhitų kalba (Taclḥit, ⵜⴰⵛⵍⵃⵉⵜ) – semitų-chamitų kalbų šeimai priklausanti kalba; viena gausiausiai vartojamų berberų kalbų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Šilhų kalba · Žiūrėti daugiau »
Šošonų kalba
Šošonų kalba – Amerikos indėnų kalba, priklausanti jutų-actekų kalbų šeimai, kuria kalba šošonų gentis.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Šošonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Šuarų kalba
Šuarų kalba arba šuarų-čičamų kalba – indėnų kalba, priklausanti negausiai, izoliuotai chivaroanų kalbų šeimai.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Šuarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Švedų kalba
Švedų kalba (švediškai svenska) – iš germanų prokalbės kilusi skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Švedų kalba · Žiūrėti daugiau »
Šveplavimas (rašyba)
Ąžerty klaviatūra Šveplavimas, taip pat švepla kalba – tarp interneto vartotojų paplitęs rašymas lietuvių kalba nenaudojant rašmenų su diakritiniais ženklais.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Šveplavimas (rašyba) · Žiūrėti daugiau »
Ħ
Ħ (minuskulas: ħ) – lotynų abėcėlės raidė, gauta prie H viršuje pridėjus papildomąbrūkšnelį.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ħ · Žiūrėti daugiau »
Ŭ
Ŭ ir ŭ (u su lankeliu) – modifikuota lotynų abėcėlės raidė U. Vartojama baltarusių kalboje, kai XX a. buvo sukurtas baltarusių abėcėlės lotyniškas variantas.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ŭ · Žiūrėti daugiau »
Ŵ
Ŵ ir ŵ – lotynų abėcėlės raidė, sudaryta iš W su diakritiniu ženklu – cirkumfleksu.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ŵ · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Čečėnų kalba
Čečėnų kalba (Нохчийн мотт) – Šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai priskiriama kalba, vartojama čečėnų, gyvenančių Rusijoje (daugiausia Čečėnijoje ir Dagestane) bei gausios diasporos už Rusijos ribų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Čečėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Čerokių kalba
Čerokių kalba (ᏣᎳᎩ Tsa-la-gi) – kalba, priklausanti Irokėzų kalbų šeimai.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Čerokių kalba · Žiūrėti daugiau »
Čerokių raštas
Čerokių raštas – skiemeninė rašto sistema, naudota čerokių kalbai užrašyti.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Čerokių raštas · Žiūrėti daugiau »
Čiukčių raštas
Čiukčių raštas – rašto sistema, skirta čiukčių kalbos užrašymui, naudojanti kirilicos abėcėlę.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Čiukčių raštas · Žiūrėti daugiau »
Čorčių kalba
Čorčių kalba (sav. Ch’orti') – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų čorčių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Čorčių kalba · Žiūrėti daugiau »
Čuchių kalba
Čuchių kalba (sav. Chuj) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų čuchių, gyvenančių vakarų Gvatemaloje (daugiausia Huehuetenango departamente) bei Meksikos Čiapaso valstijoje (daugiausia ten įsikūrusių pabėgėlių Gvatemalos pilietinio karo metu).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Čuchių kalba · Žiūrėti daugiau »
Ř
Raidė „ř“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu Ř ir ř – 28-oji čekų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ř · Žiūrėti daugiau »
Æ
Raidė „Æ“ ''Helvetica'' ir ''Bodoni'' šriftu Ligatūra Æ Vanuatu vietinių skrydžių bendrovės ''Air Melanesiæ'' pavadinime XX a. aštuntame dešimtmetyje Æ (minuskulas: æ) – grafema, sudaryta iš lotyniškų a ir e raidžių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Æ · Žiūrėti daugiau »
À
Raidė „À“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftais. À ir à – lotynų abėcėlės raidė, sudaryta iš A ir viršuje pridėto kairinio kirčio diakritinio ženklo.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir À · Žiūrėti daugiau »
B
B ir b – antroji lotynų abėcėlės ir trečioji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir B · Žiūrėti daugiau »
Baškirų kalba
Baškirų kalba (Башҡорт теле) – baškirų tautos kalba, priklausanti tiurkų kalbų šeimos šiaurės vakarų (kipčiakų) grupei.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Baškirų kalba · Žiūrėti daugiau »
Bajai
Bajai (kinų kalba 白族; pinyin Báizú) – viena iš 56 oficialiai pripažintų Kinijos Liaudies Respublikos etninių grupių, daugiausiai gyvenanti Dali bai autonominėje prefektūroje, esančioje Junano provincijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Bajai · Žiūrėti daugiau »
Baliečių kalba
Baliečių kalba (Basa Bali, 80px) – austronezinių kalbų šeimos kalba, vartojama baliečių, gyvenančių Indonezijai priklausančioje Balio saloje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Baliečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Bambarų kalba
Bambarų kalba (Bamanankan) – Nigerio-Kongo kalbų šeimai, mande kalbų grupei priskiriama kalba, vartojama Vakarų Afrikoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Bambarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Bandžarų kalba
Bandžarų kalba – austonezinių kalbų šeimos, malajų-polineziečių grupės kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Bandžarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Berberų kalbos
Berberų kalbos (ⵜⴰⵎⴰⵣⵉⵖⵜ, Tamaziɣt) – semitų-chamitų kalbų šeimai priklausančių kalbų grupė, vartojama Šiaurės Afrikoje gyvenančių berberų genčių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Berberų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Brahujų kalba
Brahujų kalba (.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Brahujų kalba · Žiūrėti daugiau »
Bugių kalba
Bugių kalba – malajų-polineziečių kalba, vartojama bugių tautybės žmonių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Bugių kalba · Žiūrėti daugiau »
C
C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir C · Žiūrėti daugiau »
C (reikšmės)
Vienraidis žodis C gali reikšti.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir C (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Chakaltekų kalba
Chakaltekų kalba (sav. jab' xub’al) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama vakarų Gvatemaloje (daugiausia Huehuetenango departamente) bei Meksikos Čiapaso valstijoje (daugiausia ten įsikūrusių pabėgėlių Gvatemalos pilietinio karo metu).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Chakaltekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Chakasų kalba
Chakasų kalba (Хакас тілі) – tiurkų kalbų šeimai, Sibiro tiurkų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama chakasų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Chakasijoje (Rusija).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Chakasų kalba · Žiūrėti daugiau »
Chantų kalba
Chantų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti ugrų kalbų grupei.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Chantų kalba · Žiūrėti daugiau »
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »
Cutuchilių kalba
Cutuchilių kalba (sav. Tz’utujiil) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų cutuchilių, gyvenančių daugiausia į pietus nuo Atitlano ežero (Gvatemala).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Cutuchilių kalba · Žiūrėti daugiau »
D
D ir d – ketvirtoji lotynų abėcėlės ir šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir D · Žiūrėti daugiau »
Dakotų kalba
Dakotų kalba (Dakhótiyapi, Dakȟótiyapi) – sijų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų dakotų (sančių).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Dakotų kalba · Žiūrėti daugiau »
Deseretas
Deseretas – mormonų siūlytas raštas anglų kalbai užrašyti.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Deseretas · Žiūrėti daugiau »
Devanagari raštas
Devanagari (sanskrito k.: देवनागरी, Devanāgarī) – rašto sistema, vartojama Šiaurės Indijos kalbose: sanskrite, hindi, maratų, sindų, biharų, bilų, konkani, bodžpuri, nepalų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Devanagari raštas · Žiūrėti daugiau »
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »
E
E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir E · Žiūrėti daugiau »
Evenkų kalba
Evenkų kalba (Ewenki, Ewenke, Owenke, Solon) – gausiausia šiaurės tungusų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Evenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ȧ
Raidė „Ȧ“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftais. Ȧ (minuskulas: ȧ) – viena iš lotynų abėcėlės raidžių, atsiradusi iš A su tašku virš raidės.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ȧ · Žiūrėti daugiau »
Ȳ
Ȳ ir ȳ – lotynų abėcėlės raidė, sudaryta iš Y su diakritiniu ženklu – brūkšneliu.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ȳ · Žiūrėti daugiau »
F
F ir f – šeštoji lotynų abėcėlės ir dešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir F · Žiūrėti daugiau »
Finikiečių raštas
Finikiečių raštas – garsinis priebalsinis raštas.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Finikiečių raštas · Žiūrėti daugiau »
Fonų kalba
Fonų kalba (fɔ̀ngbè) – Vakarų Afrikos kalba, priskiriama Nigerio–Kongo kalbų šeimai, gbė kalbų šakai.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Fonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Fulų kalba
Fulų kalba (Fulfulde, Pulaar, Pular) – Vakarų Afrikos kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Fulų kalba · Žiūrėti daugiau »
G
G ir g – septintoji lotynų abėcėlės ir vienuoliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir G · Žiūrėti daugiau »
Gagaūzų kalba
Gagaūzų kalba – tiurkų kalbų šeimos grupės kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Gagaūzų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gilbertiečių kalba
Gilbertiečių kalba arba kiribačių kalba (Taetae ni kiribati) – austroneziečių kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama Kiribatyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Gilbertiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Gorontalų kalba
Gorontalų kalba (Bahasa Hulontalo) – austroneziečių šeimos kalba, vartojama gorontalų tautybės žmonių, gyvenančių Indonezijoje, šiaurinėje Sulavesio salos dalyje, Gorontalo provincijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Gorontalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gotiškas šriftas
Gotiškas šriftas Gotiškasis šriftas buvo plačiai naudojamas šriftas Europos lotyniškos abėcėlės kalboms nuo apie 1150 iki 1500 m. Vėliau buvo naudojamas tik vokiečių kalboje iki Antrojo Pasaulinio karo galo.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Gotiškas šriftas · Žiūrėti daugiau »
Graikų raštas
Graikiška abėcėlė ant vazos Graikų raštas – 24 ženklų abėcėlė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Graikų raštas · Žiūrėti daugiau »
Gvaimių kalba
Gvaimių kalba (Ngäbere) – indėnų kalba, priklausanti čibčų kalbų šeimai.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Gvaimių kalba · Žiūrėti daugiau »
H
H ir h – aštuntoji lotynų abėcėlės ir dvyliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir H · Žiūrėti daugiau »
Hakai
Hakai (hak. Hak-kâ) – viena iš Kinijos tautų, laikoma šalyje vyraujančios hanių tautos subgrupe.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Hakai · Žiūrėti daugiau »
Hakų kalba
Hakų kalba (客家話.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Hakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Handža
lotynų abėcėle ir handža. Handža – korėjiečių kalboje naudojamų kiniškų ženklų visuma.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Handža · Žiūrėti daugiau »
I
I (i) – tai devintoji lotynų abėcėlės ir tryliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir I · Žiūrėti daugiau »
Ičkerijos čečėnų respublika
Ičkerijos Čečėnų Respublika (čeč. lot. Noxçiyn Pachhalkh Noxçiyçö; čeč. krlc. Нохчийн ПачхьалкхНохчийчоь) – de facto likviduota nepriklausomybės nuo Rusijos siekusi valstybė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ičkerijos čečėnų respublika · Žiūrėti daugiau »
Išilių kalba
Išilių kalba (sav. Ixil) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama vakarų Gvatemaloje, Kičės departamente, daugiausia San Chuan Kocalio, Santa Marija Nebacho ir Čachulio savivaldybėse.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Išilių kalba · Žiūrėti daugiau »
Inario samių kalba
Inario samių kalba (anarâškielâ) – samių kalbų grupės kalba, vartojama Suomijoje gyvenančių samių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Inario samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Indėnų kalbos
Indėnų kalbos – pirmųjų Amerikos žemyno gyventojų (indėnų) kalbos, paplitusios nuo Aliaskos iki Patagonijos.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Indėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Interlingvė
Kalbos emblema Žurnalas „Cosmoglotta”, 2011 m. Interlingvė, arba Occidental kalba – dirbtinė kalba, 1922 m. sukurta estų kilmės filologo Edgar de Wahl.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Interlingvė · Žiūrėti daugiau »
Islandų kalba
Islandų kalba – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalba, priklausanti germanų kalbų grupės šiaurės germanų pogrupiui, kuriam taip pat priklauso danų, švedų, norvegų ir farerų kalbos.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Islandų kalba · Žiūrėti daugiau »
ISO 259
ISO 259 tarptautinis standartas skirtas hebrajų rašto perrašai į lotyniškąjį.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir ISO 259 · Žiūrėti daugiau »
ISO 843
ISO 843 – tarptautinis standartas, aprašantis graikų abėcėlės transliteravimąį lotynų abėcėlę.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir ISO 843 · Žiūrėti daugiau »
ISO 9
ISO 9 - tarptautinis standartas, vartojamas kirilicos rašmenų perrašai į lotyniškas raides.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir ISO 9 · Žiūrėti daugiau »
ISO 9984
ISO 9984 - tarptautinis standartas, aprašantis gruzinų rašto transliteravimąį lotyniškąjį.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir ISO 9984 · Žiūrėti daugiau »
ISO 9985
ISO 9985 - tarptautinis standartas, aprašantis armėnų rašto transliteravimąį lotyniškąjį.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir ISO 9985 · Žiūrėti daugiau »
J
J ir j – dešimtoji lotynų abėcėlės ir šešioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir J · Žiūrėti daugiau »
Jakutų kalba
Jakutų kalba (саха тыла) – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama Rusijoje, Jakutijoje gyvenančių jakutų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Jakutų kalba · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalba
Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Japonų raštas
'''Hiraganos''' ženklas skiemeniui ''mu'' '''Katakanos''' ženklas skiemeniui ''mu'' Šiuolaikinės japonų kalbos rašto sistema yra sudėtinė, joje tampriai tarpusavyje susipynusios trys atskiros sistemos: iš kinų kalbos perimtos ideogramos hanzi (japoniškai 漢字 kandži) ir vietoje sukurtos dvi skiemeninės kana abėcėlės: hiragana (平仮名 arba ひらがな) ir katakana (片仮名 arba カタカナ).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Japonų raštas · Žiūrėti daugiau »
Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika
Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, trumpiau Jugoslavijos SFR arba Jugoslavija – valstybė, nuo 1945 m.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika · Žiūrėti daugiau »
Jukatekų majų kalba
Jukatekų majų kalba – majų kalba, vartojama Meksikos Jukatano pusiasalyje, šiaurės Belize bei Gvatemalos regionuose.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Jukatekų majų kalba · Žiūrėti daugiau »
K
K ir k – vienuoliktoji lotynų abėcėlės ir septynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir K · Žiūrėti daugiau »
Kabilų kalba
Kabilų kalba (Taqbaylit/ⵜⴰⵇⴱⴰⵢⵍⵉⵜ) – berberų kalba (semitų-chamitų šeima), vartojama Šiaurės Afrikoje, šiaurės ir šiaurės rytų Alžyre gyvenančių berberų kabilų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kabilų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kakčikelių kalba
Kakčikelių kalba (sav. Kaqchikel Ch’ab'äl) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų kakčikelių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kakčikelių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kalmukų kalba
Kalmukų kalba – mongolų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kalmukų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kanchobalių kalba
Kanchobalių kalba (sav. Q’anjob’al) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama vakarų Gvatemaloje, daugiausia Huehuetenango departamente.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kanchobalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kantono kinų kalba
Kantono kinų kalba (sav. Gwong2 dung1 waa6, TFA.) arba Jue kinų kalba (Jyut6 jyu5) – kalba/tarmių grupė, vartojama daugiausia pietinėje Kinijos dalyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kantono kinų kalba · Žiūrėti daugiau »
Karačiajų-balkarų kalba
Karačiajų-balkarų kalba (Къарачай-Малкъар) – tiurkų kalbų šeimos kalba, priklausanti kipčiakų pogrupiui.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Karačiajų-balkarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Karakalpakų kalba
Karakalpakų kalba – tiurkų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Karakalpakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Karolinų kalba
Karolinų kalba – malajų-polineziečių kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama karolinų tautybės žmonių, gyvenančių Šiaurės Marianų salose. Labai panaši į Čiuko kalbas (sataviečių, voleajų, puluvatų ir kt.). Šiąkalbąvartoja apie 5700 žmonių. Naudoja lotyniškąabėcėlę (31 raidė).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Karolinų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kazachų kalba
Kazachų kalba – tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupio kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kazachų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kazachijos TSR vėliava
Kazachijos TSR vėliava (1953–1991 m.) Proporcijos: 1:2. Kazachijos TSR vėliava galiojusi 1940–1953 metais Kazachijos TSR vėliava galiojusi 1937–1940 metais Kazachijos TSR vėliava buvo priimta Kazachijos vyriausybės sprendimu 1953 m.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kazachijos TSR vėliava · Žiūrėti daugiau »
KDE
KDE (K darbalaukio aplinka) – atviro kodo darbalaukio aplinka ir programavimo platforma, sukurta Qt C++ bibliotekos pagrindu.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir KDE · Žiūrėti daugiau »
Kekčių kalba
Kekčių kalba (sav. Q’eqchi') – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų kekčių, gyvenančių Gvatemaloje ir Belize.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kekčių kalba · Žiūrėti daugiau »
Keltiberų kalba
Keltiberų kalba – mirusi kalba, priklausiusi keltų kalbų grupės žemyno keltų kalboms.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Keltiberų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ketų kalba
Ketų kalba (Остыганна ӄа’) – negausi, nykstanti kalba, vartojama ketų tautos žmonių, gyvenančių Sibire, Jenisiejaus baseine (Krasnojarsko krašte).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ketų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kinų raštas
Kinų raštas – rytų Azijoje paplitusi rašto sistema, atsiradusi Kinijoje II tūkst.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kinų raštas · Žiūrėti daugiau »
Kinijos totoriai
Kinijos totoriai – tauta gyvenanti Kinijos šiaurės vakaruose, Jiningo, Tačengo ir Urumči miestuose, Sindziango regione.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kinijos totoriai · Žiūrėti daugiau »
Kinjaruanda
Kinjaruanda (Kinyarwanda) – bantų kalba, ruandų-rundžių kalbos atmaina, vartojama Ruandoje (kita atmaina – Burundyje vartojama kirundi).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kinjaruanda · Žiūrėti daugiau »
Kirgizų kalba
Kirgizų kalba (kyrgyz tili, кыргыз тили, قىرعىز تىلى) – oficiali Kirgizijos kalba, priklausanti tiurkų kalboms.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kirgizų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kirilica
Kirilica, taip pat kirilika.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kirilica · Žiūrėti daugiau »
Kirundi
Kirundi arba rundi – bantų kalbų grupei (Nigerio-Kongo kalbų šeima) priklausanti kalba, vartojama daugiausia Burundyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kirundi · Žiūrėti daugiau »
Klaviatūra
Klaviatūra su lotynų—rusų— lietuvių kalbų raidynais.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Klaviatūra · Žiūrėti daugiau »
Komių kalba
Komių kalba (коми кыв) – Uralo kalbų šeimos, finougrų grupės kalba, vartojama Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose gyvenančių komių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Komių kalba · Žiūrėti daugiau »
Konkanių kalba
Konkani (Devanagari: कोंकणी koṃkaṇī), konkanių kalba – viena Indijos kalbų, priklausančių Indoeuropiečių kalbų šeimai. Nors ji kilo iš Sanskrito, tačiau yra perėmusi daug žodžių iš įvairių Dravidų kalbų, kitų Indoarijų kalbų bei portugalų (ypač Goa. Konkani rašoma tiek devanagari raštu, tiek lotyniškuoju alfabetu. Kai kur vartojamas ir Malajalam raštas. Konkani savo gimtąja kalba laiko apie 7,5 mln žmonių, todėl Indijoje ji priskiriama prie nykstančiųjų. Dauguma kalbančiųjų gyvena Goa valstijoje, kur ši kalba yra valstybinė, pietinėje Maharaštros pajūrio dalyje, pajūrio Karnatakoje bei Keraloje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Konkanių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kri kalba
Kri kalba (ᓀᐦᐃᔭᐍᐏᐣ.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kri kalba · Žiūrėti daugiau »
Krymčiakų kalba
Krymčiakų kalba (кърымчахтыльы) arba judėjų-Krymo totorių kalba – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama krymčiakų (judaizmąišpažįstančių Krymo totorių).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Krymčiakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kumykų kalba
Kumykų kalba (Qumuq tili/Къумукъ тили arba Qumuqça) – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama kumykų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Dagestane (Rusija).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Kumykų kalba · Žiūrėti daugiau »
L
L ir l – dvyliktoji lotynų abėcėlės ir aštuonioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir L · Žiūrėti daugiau »
Ladino kalba
Ladino kalba (Ladino) arba žydų-ispanų kalba (judeo-español/גֿודֿיאו-איספאנייול/Ђудео-Еспањол; t. p. Dzhudezmo, Djudeo Spañol, حاكيتيا/Hakitia, Español sefardita ir kt.) – romanų kalba (indoeuropiečių kalbų šeima), kuri susidarė žydų sefardų bendruomenėje senosios ispanų kalbos pagrindu.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ladino kalba · Žiūrėti daugiau »
Lakų kalba
Lakų kalba (лакку маз) – šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai priskiriama kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lakotų kalba
Lakotų kalba (Lakȟótiyapi) – sijų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų lakotų (Tetono sijų).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lakotų kalba · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lezginų kalba
Lezginų kalba – viena kaukaziečių kalbų, lezginų tautos kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lezginų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos abėcėlė
Lietuvių kalbos abėcėlė – modifikuota ir papildyta lotyniškoji abėcėlė, sudaryta iš 32 pagrindinių raidžių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lietuvių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Ligatūra (poligrafija)
Tipinės lotynų abėcėlės ligatūros Ligatūra, poligrafijoje – dviejų ar daugiau rašto ženklų sujungimas į vienąrašto ženklą.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ligatūra (poligrafija) · Žiūrėti daugiau »
Lisu
Lisu (savivardis: LI-SU) – viena iš 56 Kinijos etninių mažumų, turinti apie 1 200 000 iš kurių 635 tūkst.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lisu · Žiūrėti daugiau »
Liuksemburgiečių kalba
Liuksemburgiečių kalba, liuksemburgiečių tarmė – vakarų germanų kalba, susidariusi iš vokiečių kalbos frankų dialekto, kuris savo ruožtu kilęs iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Liuksemburgiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lontara
Lontara (50px lontara, bugių kalba: urupu sulapa eppa), kitaip bugių raštas – rašto sistema, vartojama pietiniame Sulavesyje (Indonezija) rašyti tekstams bugių, makasarų ir mandarų kalbomis.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lontara · Žiūrėti daugiau »
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lulėjo samių kalba
Lulėjo samių kalba (julevsámegiella) – samių kalbų grupės kalba, vartojama Švedijoje (aplink Lulėjo miestą) ir Norvegijoje (Nordlando apskrityje) gyvenančių samių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Lulėjo samių kalba · Žiūrėti daugiau »
M
M ir m – tryliktoji lotynų abėcėlės ir devynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir M · Žiūrėti daugiau »
Madūriečių kalba
Madūriečių kalba (Bhâsa Madhurâ / ꦧꦱꦴꦩꦝꦸꦫꦴ /) – austroneziečių kalba, vartojama madūriečių, gyvenančių daugiausia Madūros saloje Indonezijoje, taip pat aplinkinėse salose (Kangeano, Sapudžio) bei kitur šalyje (ypač, rytų Javoje).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Madūriečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Majuskulai
Majuskulai (– kiek didesnis) – didžiosios raidės, dažniausiai lotynų ir senovės graikų rašto.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Majuskulai · Žiūrėti daugiau »
Malajų kalba
Malajų kalba (sav. Bahasa Melayu) – viena iš malajų polineziečių kalbų, kuria kalba malajai, gyvenantys Malakos pusiasalyje, pietiniame Tailande, Filipinuose, Singapūre, centrinėje rytų Sumatroje, Riau salose, dalyje Borneo pakrantės, Kokoso ir Kalėdų salose, kurios priklauso Australijai.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Malajų kalba · Žiūrėti daugiau »
Malta
Malta, oficialiai Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, Pietų Europoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Malta · Žiūrėti daugiau »
Maltiečių kalba
Maltiečių kalba (Lingwa Maltija, Malti) − oficiali Maltos Respublikos (kartu su anglų kalba) bei Europos Sąjungos kalba, kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje, Sicilijoje ir Maltoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Maltiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mamų kalba
Mamų kalba (sav. Qyol mam) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų mamų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Mamų kalba · Žiūrėti daugiau »
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Mansių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mikro-
mikro (kitose kalbose gali būti rašoma micro, žymima µ) - SI sistemos priešdėlis, reiškiantis daugiklį 10-6 arba arba 0,000001.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Mikro- · Žiūrėti daugiau »
Minangkabau kalba
Minangkabau kalba (Baso Minangkabau) – austronezinių kalbų šeimai, malajų-polineziečių grupei priklausanti kalba, vartojama minangkabau tautybės žmonių, kurie gyvena Indonezijoje (daugiausia Vakarų Sumatroje, vakarinėje Riau, pietų Ačehe, kitur Sumatroje).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Minangkabau kalba · Žiūrėti daugiau »
Minuskulai
Minùskulai ('labai mažas, mažytis') – mažosios abėcėlės raidės (dažniausiai senovės graikų ir lotynų rašto sistemose).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Minuskulai · Žiūrėti daugiau »
Miskitų kalba
Miskitų kalba – indėnų kalba, vartojama daugiausia miskitų tautos žmonių, gyvenančių Moskitų Krante (rytų Nikaragva ir Hondūras).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Miskitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Mjanmų kalba
Mjanmų kalba (မြန်မာစာ), birmiečių kalba – oficiali Mianmaro Sąjungos kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Mjanmų kalba · Žiūrėti daugiau »
Mokšų kalba
Mokšų kalba (мокшень кяль) – viena iš dviejų mordvių kalbų, priklausančių finougrų kalbų grupės Volgos finų kalboms.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Mokšų kalba · Žiūrėti daugiau »
Mopanų kalba
Mopanų kalba – majų kalbų šeimos kalba, priklausanti jukatekų pogrupiui.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Mopanų kalba · Žiūrėti daugiau »
N
N ir n – keturioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir N · Žiūrėti daugiau »
Nata
293x293px Nata – ženklas muzikos garso aukščiui ir ritminei vertei žymėti.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Nata · Žiūrėti daugiau »
Nencų kalba
Nencų kalba – Uralo kalbų šeimos samodų kalbų grupės kalba, priklausanti šiauriniam samodų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Nencų kalba · Žiūrėti daugiau »
Niasų kalba
Niasų kalba (Li Niha) – austroneziečių šeimos, malajų–polineziečių pošeimio kalba, vartojama niasų, gyvenančių Indonezijoje, Niaso ir Batu salose, prie šiaurės vakarinių Sumatros salos krantų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Niasų kalba · Žiūrėti daugiau »
Nikolajus Abramovas
Nikolajus Abramovas (1961 m. sausio 24 d., Ladva, Leningrado sritis, Rusija – 2016 m. sausio 23 d. Petrozavodskas, Karelija, Rusija) – vepsų ir rusų kalbomis rašęs vepsų rašytojas, poetas, žurnalistas, vertėjas, nusipelnęs Karelijos Respublikos kultūros darbuotojas.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Nikolajus Abramovas · Žiūrėti daugiau »
Nogajų kalba
Nogajų kalba (ногай тили/nogay tili) – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama nogajų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Šiaurės Kaukaze (Rusija): Stavropolio krašte, Dagestane, Karačiajų Čerkesijoje, Astrachanės srityje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Nogajų kalba · Žiūrėti daugiau »
Nosinė (diakritinis ženklas)
Nosinė – diakritinis ženklas, mažas kabliukas, esantis lotynų abėcėlės balsių apačioje, dažniausiai dešinėje pusėje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Nosinė (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
O
O ir o – penkioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir O · Žiūrėti daugiau »
Oromų kalba
Oromų kalba (Oromo, taip pat žnoma kaip Afaan Oromoo arba Oromiffa(a) ir kartais kitose kalbose, kaip šių pavadinimų variantai (Oromigna, Afan Oromo ir t. t.) – semitų-chamitų kalbų šeimos kalba. Ja kalba apie 24–25 milijonai oromų ir kitų kaimyninių tautybių Etiopijoje ir Kenijoje. Oromo naudoja modifikuotąlotynų kalbos abėcėlę, vadinamąQubee, kuri buvo adaptuota 1991 m. Ansčiau gezo abugida buvo labiausiai paplitusiu šriftu, nors Etiopijoje rašymas oromų kalba bet kokiu šriftu buvo uždraustas Haile Selasie vyriausybės. Manoma, kad nuo 1991 m. iki 1997 m., priėmus Qubee, oromų kalba buvo parašyta daugiau tekstų, nei per praėjusius 100 metų. Arabų kalbos abėcėlė taip pat naudojama.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Oromų kalba · Žiūrėti daugiau »
Oskų kalba
Oskų kalba – išnykusi italikų kalba, vartota pietinėje Apeninų pusiasalio dalyje (Samnijuje, Kampanijoje, Lukanijoje, Kalabrijoje, Abrucyje) gyvenusių oskų ir samnitų genčių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Oskų kalba · Žiūrėti daugiau »
P
P ir p – šešioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir P · Žiūrėti daugiau »
Padniestrė
Padniestrė (arba Uždniestrė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-03-06.), oficialiai Padniestrės Moldavijos Respublika (PMR) – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos (daugiausia kairiajame Dniestro krante, likusi Moldova – dešiniajame).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Padniestrė · Žiūrėti daugiau »
Palaujiečių kalba
Palaujiečių kalba – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Palau.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Palaujiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Pali
Pali (पाळि, Pāḷi (ISO 15919)) – kalba, priklausanti indų (arba indoarijų) kalbų atšakai, susidarė iš šnekamųjų kalbų prakritų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Pali · Žiūrėti daugiau »
Paunių kalba
Paunių kalba – praktiškai išnykusi indėnų kalba, seniau vartota paunių genties indėnų, dabar gyvenančių Oklahomoje, tačiau jų pirminis arealas buvęs aplink Pleito upę (dab. Nebraska).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Paunių kalba · Žiūrėti daugiau »
Pe̍h-ōe-jī
Pe̍h-ōe-jī (sutrump. POJ, tariama Pevedzi) – pietų minų kalbos, vienos iš kinų kalbos tarmių, ypač Taivano Hokiano ir Amojaus Hokiano, romanizacijos, t. y. transkripcijos lotyniškais rašmenimis, būdas.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Pe̍h-ōe-jī · Žiūrėti daugiau »
Pensilvanijos vokiečių tarmė
Pensilvanijos vokiečių tarmė (pačia tarme Deitsch) – vokiečių kalbos tarmė, kuriąvartoja dalis vokiečių migrantų palikuonių, gyvenančių JAV šiaurės rytuose, ypač Pensilvanijos valstijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Pensilvanijos vokiečių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Perraša
Perraša, arba transkripcija kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Perraša · Žiūrėti daugiau »
Pietų minų tarmės
Pietų minų tarmės, Pietų min kalba, Minnan kalba (sav. Bân-lâm-gú) – viena iš kinų kalbos tarmių grupių, priklausanti minų tarmių pogrupiui, kurio tarmės vartojamos pietrytinėje Kinijos dalyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Pietų minų tarmės · Žiūrėti daugiau »
Pietų samių kalba
Pietų samių kalba – Uralo kalbų šeimai priklausanti kalba, toliausiai į pietus ir vakarus paplitusi iš samių kalbų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Pietų samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Pitėjo samių kalba
Pitėjo samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Švedijoje ir Norvegijoje gyvenančių samių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Pitėjo samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Pokomamų kalba
Pokomamų kalba (sav. Poqomamist) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų pokomamų, gyvenančių Gvatemaloje ir Salvadore.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Pokomamų kalba · Žiūrėti daugiau »
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Prancūzų kalba · Žiūrėti daugiau »
Prževalskio arklys
Prževalskio arklys (Equus ferus przewalskii sin. Equus caballus przewalskii) – neporakanopinių (Perissodactyla) būrio, arklinių (Equidae) šeimos, laukinių arklių (Equus ferus) porūšis. Dalis zoologų mano, kad Prževalskio arklys yra visiškai atskira arklių (Equus) genties rūšis ir lotynų kalba užrašomas Equus przewalskii. Mongolai, kurie su Prževalskio arkliais ryšį turi nuo seno, kadangi Mongolijoje Prževalskio arkliai yra savaiminė rūšis, juos vadina „Тахь“, lotynų rašmenimis būtų rašoma „tach“, o sulietuvinus tartusi kaip „tachis“.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Prževalskio arklys · Žiūrėti daugiau »
Q
Raidė „q“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu Q ir q – septynioliktoji lotynų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Q · Žiūrėti daugiau »
R
R ir r – aštuonioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt trečioji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir R · Žiūrėti daugiau »
Rašto sistema
Rašto sistemų paplitimas pasaulyje Raštas – simbolių (rašto ženklų) sistema, naudojama komunikacijai ir žodinei informacijai tam tikra kalba išsaugoti.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Rašto sistema · Žiūrėti daugiau »
Raidė
Senovės graikų raidės ant vazos Raidė – abėcėlės (abugidos, abdžado) fonetinis rašto ženklas, taip pat kalbos garso rašmuo.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Raidė · Žiūrėti daugiau »
Rohinjų kalba
Rohinjų kalba (Ruáingga) – indoeuropiečių kalba, priklausanti indoarijų kalbų grupei, bengalų–asamų pogrupiui.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Rohinjų kalba · Žiūrėti daugiau »
Romadži
Kelio ženklas Japonijoje, kuriame gatvės pavadinimas užrašytas su romadži. Romadži (kartais netaisyklingai užrašomas kaip romandži) – bendras japonų kalbos transliteracijos sistemų lotyniška abėcėle pavadinimas.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Romadži · Žiūrėti daugiau »
Runos
Runos – keletas susijusių abėcėlių, naudotų rašyti germanų kalbomis, daugiausia Skandinavijoje ir Britų salose.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Runos · Žiūrėti daugiau »
Rytų minų tarmės
Rytų minų tarmės (sav. Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄) – viena iš kinų kalbos tarmių grupių, priklausanti minų tarmių pogrupiui, kurio tarmės vartojamos pietrytinėje Kinijos dalyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Rytų minų tarmės · Žiūrėti daugiau »
S
S ir s – devynioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir S · Žiūrėti daugiau »
Sakapultekų kalba
Sakapultekų kalba (sav. Sakapulteko) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama vakarų Gvatemaloje, Kičės departamente (daugiausia Sakapulaso savivaldybėje) ir Gvatemalos mieste.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Sakapultekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sakizajų kalba
Sakizajų kalba (Sakizaya) – austroneziečių kalba, priskiriama rytų Formozos kalbų šakai.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Sakizajų kalba · Žiūrėti daugiau »
Salarų kalba
Salarų kalba (سالارچا, Salırça) – tiurkų kalbų šeimos, ogūzų pogrupio kalba, vartojama salarų tautybės žmonių, gyvenančių Kinijoje (Činghai ir Gansu provincijose).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Salarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Samių kalbos
Samių kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai, vartojama samių tautybės žmonių, gyvenančių šiaurės Skandinavijoje, Suomijoje, Rusijos Kolos pusiasalyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Samių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Samo sloga Srbina spasava
Samo sloga Srbina spasava – Serbijos stačiatikių bažnyčios šūkis.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Samo sloga Srbina spasava · Žiūrėti daugiau »
Samoa kalba
Samoa kalba – malajų-polineziečių kalbų šeimos kalba, vartojama Samoa salose gyvenančių samojiečių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Samoa kalba · Žiūrėti daugiau »
Santalų kalba
Santalų kalba (ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ, সাঁওতালি) – austroazijiečių kalbų šeimos kalba, vartojama Pietų Azijos rytuose gyvenančių santalų tautybės žmonių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Santalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sardų kalba
Sardų kalba (sardu, limba sarda, lingua sarda) – romanų kalba (indoeuropiečių kalbų šeima), vartojama iš esmės Sardinijos saloje, priklausančioje Italijai, gyvenančių sardų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Sardų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sebuanų kalba
Sebuanų kalba (sav. Sugboanon, Cebuano) – viena iš malajų polineziečių kalbų, vartojama Filipinuose, daugiausia Visajų salose ir Mindanao saloje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Sebuanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senasis vengrų raštas
Vonyarcvashegyo miestelio riboženklis vengrų runomis Senasis vengrų raštas, dar vadinamas vengrų runomis – abėcėlinė rašto sistema, naudota užrašyti vengrų kalbai iki X a. Dabar vadinama székely írás.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Senasis vengrų raštas · Žiūrėti daugiau »
Senoji valų kalba
Senoji valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo 800 m.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Senoji valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės skandinavų kalba
Senovės skandinavų kalba, arba senovės norvegų kalba, – šiaurės germanų kalba, apytiksliai iki 1300 m. vartota Skandinavijos gyventojų. Kalba maždaug aštuntame amžiuje išsivystė iš skandinavų prokalbės, kuri savo ruožtu kilusi iš germanų prokalbės. Po vikingų eros palaipsniui evoliucionavo į dabartines šiaurės germanų kalbas: islandų, Farerų, norvegų, švedų, danų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Senovės skandinavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sequoyah
Sekvoja (Sequoyah, ᏍᏏᏉᏯ arba ᏎᏉᏯ; g. ~1770 – 1843 m.), angliškas vardas George Gist – indėnų čerokių sidabrakalys, sukūręs čerokių raštą.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Sequoyah · Žiūrėti daugiau »
Serbijos kultūra
Šiame straipsnyje aprašoma Serbijos kultūra – serbų kalba ir literatūra, taip pat su Serbija ir serbais susijusi muzika, menas, tradicijos ir virtuvė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Serbijos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Siciliečių kalba
Siciliečių kalba (sicilianu) – indoeuropiečių kalbų šeimos, romanų atšakos kalba, vartojama pietų Italijoje: visoje Sicilijos saloje bei aplinkinėse salelėse, taip pat pietų ir vidurio Kalabrijoje, vietomis pietų Apulijoje ir Kampanijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Siciliečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Sijų kalba
Sijų kalba – sijų kalbų šeimai priklausanti tarmių grupė, laikytina viena kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Sijų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sipakapiečių kalba
Sipakapiečių kalba arba Sipakapos kičių kalba – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama Gvatemaloje, San Markoso departamente, Sipakapos savivaldybėje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Sipakapiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Skolto samių kalba
Skolto samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Suomijoje, daugiausia Sevetijervio kaime ir prie Lovo ežero, Rusijoje, kur kalba 20 – 30 žmonių Njuõʹttjäuʹrr (Notozero) dialektu.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Skolto samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Slovakų kalba
Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Slovakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Somalių kalba
Somalių kalba (Af-Soomaali) – Rytų Afrikos kalba, priklausanti semitų-chamitų kalbų šeimai, kušitų pogrupiui.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Somalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Suahilių kalba
Suahilių kalba (taip pat vadinama suahelių kalba) – viena iš daugelio bantų grupės kalbų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Suahilių kalba · Žiūrėti daugiau »
Svazių kalba
Svazių kalba (homonimas siSwati) – ngunių grupei priklausanti bantų kalba, daugiausiai vartojama Esvatinyje ir Pietų Afrikos Respublikoje svazių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Svazių kalba · Žiūrėti daugiau »
T
T ir t – dvidešimtoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir T · Žiūrėti daugiau »
Tagalų kalba
Tagalų kalba (sav. Tagalog) – viena plačiausiai vartojamų kalbų Filipinuose.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tagalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Talyšų kalba
Talyšų kalba (Tolışə zıvon, Tолышә зывон) – indoeuropiečių šeimos, iranėnų kalbų šakos šiaurės vakarų kalba, vartojama talyšų, gyvenančių pietryčių Azerbaidžane ir šiaurės Irane, aplink Talyšo kalnus.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Talyšų kalba · Žiūrėti daugiau »
Tarokų kalba
Tarokų kalba arba sedikų kalba (Taroko, Kari Seediq) – austroneziečių šeimos kalba, vartojama sedikų bei tarokų – Taivano autochtonų, gyvenančių salos šiaurinėje dalyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tarokų kalba · Žiūrėti daugiau »
Tarpslavų kalba
Tarpslavų kalbos vėliava Tarpslavų kalba (medžuslovjansky jezyk), iki 2011 slovianski, yra dirbtinė kalba, sukurta 2006 m. supaprastinant visas slavų kalbas.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tarpslavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Tarptautinė sanskrito alfabeto transliteracija
Tarptautinė sanskrito abėcėlės transliteracija (santr. IAST) – akademinis sanskrito ir kitų Indijos kalbų simbolių perrašymo lotyniškais simboliais standartas.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tarptautinė sanskrito alfabeto transliteracija · Žiūrėti daugiau »
Tibetiečių raštas
Budistinė formulė "Om Mani Padme Hum, parašyta tibetiečių raštu Tibetiečių raštas – silabinė (skiemeninė) rašto sistema, naudojama užrašyti Tibetiečių, botijų ir ladakų kalboms.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tibetiečių raštas · Žiūrėti daugiau »
Tobos batakų kalba
Tobos batakų kalba (Hata Batak Toba) – austroneziečių šeimos, malajų–polineziečių pošeimio kalba, vartojama batakų, gyvenančių Indonezijoje, Sumatros saloje, Tobos ežero pakrantėse ir apylinkėse.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tobos batakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Topologija
Mėbijaus juosta, turinti tik vienąpaviršių ir tik vienąkraštinę, yra vienas iš daugybės objektų, studijuojamų topologijoje. Topologija ( 'paviršius, vieta' + λογος.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Topologija · Žiūrėti daugiau »
Totorių kalba
Totorių kalba (tatar tele, tatarça, татар теле, татарча) – tiurkų kalboms priklausanti kalba, vartojama totorių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Totorių kalba · Žiūrėti daugiau »
Transliteracija
Kinų rašto transliteracija į lotyniškąabėcėlę Guangdžou mieste esančiame gatvės ženkle. Transliteracija – teksto, užrašyto viena rašto sistema, perrašymas, naudojant kitąrašto sistemą.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Transliteracija · Žiūrėti daugiau »
Tsongų kalba
Tsongų kalba, kitaip šangaanų arba hitsongų kalba (Xitsonga) – bantų kalba (Nigerio–Kongo šeima), vartojama tsongų, gyvenančių Pietų Afrikoje: Zimbabvėje (pietryčiuose), Mozambike (pietuose), Pietų Afrikos Respublikoje (ten viena iš oficialių šalies kalbų), Esvatinyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tsongų kalba · Žiūrėti daugiau »
Tsvanų kalba
Tsvanų kalba (setsvana) yra bantų kalbų grupei priklausanti kalba, naudojanti lotynų abėcėlę.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tsvanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Tuaregų kalbos
Tuaregų kalbos arba tamašekas (ⵜⴰⵎⴰⵌⴰⵆ.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tuaregų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Turkmėnų kalba
Turkmėnų kalba (turkm. türkmençe (tukmenče) arba türkmen dili) – Turkmėnijos valstybinė kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Turkmėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Turkmėnijos istorija
Šis straipsnis aprašo Turkmėnistano istoriją.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Turkmėnijos istorija · Žiūrėti daugiau »
Tuvaliečių kalba
Tuvaliečių kalba – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Tuvalu.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tuvaliečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Tuvių kalba
Tuvių kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama tuvių tautybės žmonių, jie gyvena Tuvos Respublikoje (pietų Sibire), įeinančioje į Rusijos Federaciją, Mongolijoje ir Kinijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Tuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
U
U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir U · Žiūrėti daugiau »
Uigūrų kalba
Uigūrų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama uigūrų, gyvenančių daugiausia vakarų Kinijoje, Sindziango provincijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Uigūrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Umėjo samių kalba
Umėjo samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Švedijoje ir Norvegijoje gyvenančių samių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Umėjo samių kalba · Žiūrėti daugiau »
Umbrų kalba
Umbrų kalba – išnykusi italikų kalba, vartota umbrų tautos, gyvenusios Apeninų pusiasalio vidurinėje srityje, Umbrijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Umbrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Unikodas
Unikodas – standartas, apibrėžiantis beveik visų kalbų abėcėlių bei papildomų rašto ženklų kodavimąkompiuteriuose.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Unikodas · Žiūrėti daugiau »
Uspantekų kalba
Uspantekų kalba (sav. Uspanteco) – majų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama vakarų Gvatemaloje, Kičės departamente, daugiausia San Migel Uspantano savivaldybėje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Uspantekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Uzbekų kalba
Uzbekų kalba (O‘zbek tili lotynų rašmenimis, Ўзбек тили kirilica; أۇزبېك ﺗﻴﻠی arabų raštu) – rytų tiurkų kalboms priklausanti kalba, turinti oficialios kalbos statusąUzbekijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Uzbekų kalba · Žiūrėti daugiau »
V
V ir v – dvidešimt antroji lotynų abėcėlės ir trisdešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir V · Žiūrėti daugiau »
Va (tauta)
Va (savivardis: Wax) – tauta, gyvenanti Pietryčių Azijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Va (tauta) · Žiūrėti daugiau »
Va kalba
Va kalba (Va, Vo, Awa) – austroazinių kalbų šeimai priklausanti kalba (ar artimų kalbų grupė), vartojama va etninės grupės, gyvenančios Kinijos ir Mianmaro pasienyje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Va kalba · Žiūrėti daugiau »
Vailio transliteracija
Vailio priebalsiai Vailio balsiai Vailio transliteracija, arba Vailis – transliteracijos sistema tibetiečių rašmenims užrašyti lotynų abėcėlės ženklų pagalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Vailio transliteracija · Žiūrėti daugiau »
Valų kalbos istorija
Pembrukšyre (1620 m.) Valų kalbos istorija skaičiuoja daugiau kaip 14 amžių, kalbininkai joje išskiria archajinį (VI a. vid. – VIII a.), senosios valų kalbos (VIII a. – XII a. pr.), vidurinės valų kalbos (XII a. pr. – XIV a. pb.) ir šiuolaikinės valų kalbos laikotarpius.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Valų kalbos istorija · Žiūrėti daugiau »
Varajų kalba
Varajų kalba (Waray-Waray) – austronezinių kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama rytų Filipinuose, Rytų Visajų krašte (Samaro, Leitės, Bilirano salos).
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Varajų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vaunanų kalba
Vaunanų kalba – indėnų kalba, priklausanti negausiai Čoko kalbų šeimai.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Vaunanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vendų kalba
Vendų kalba (Tshivenḓa arba Luvenḓa) – bantų kalba, vartojama Pietų Afrikos Respublikoje ir Zimbabvėje gyvenančių vendų tautybės žmonių, taip pat dalies lembų.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Vendų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vesternizacija
Smarkiai vakarietiškos kultūros paveikta Džakarta Vesternizacija – vakarietiškos (ypač anglosaksiškos) kultūros, gyvenimo būdo, ekonominių, politinių modelių perėmimas.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Vesternizacija · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »
Voiničiaus rankraštis
Voiničiaus rankraštis, parašytas neiššifruojamu raštu Voiničiaus rankraštis – paslaptinga knyga, parašyta maždaug prieš 500 metų nežinomo autoriaus, nežinoma kalba ir neiššifruota rašto sistema.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Voiničiaus rankraštis · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalbos abėcėlė
Umliauto atsiradimas, kaip parodyta su raide ä. Vokiečių kalbos abėcėlė – lotyniškos abėcėlės variantas, skirtas vokiečių kalbai užrašyti.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Vokiečių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
W
Raidė „w“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu W ir w – dvidešimt trečioji lotynų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir W · Žiūrėti daugiau »
X
Raidė „x“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu X ir x – dvidešimt ketvirtoji lotynų abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir X · Žiūrėti daugiau »
Y
Y ir y – dvidešimt penktoji lotynų abėcėlės ir penkioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Y · Žiūrėti daugiau »
Z
Z ir z – dvidešimt šeštoji lotynų abėcėlės ir trisdešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Z · Žiūrėti daugiau »
Zazų kalba
Zazų kalba (Zazaki) – indoeuropiečių kalbų šeimos, iranėnų atšakos kalba, vartojama Turkijos rytuose gyvenančių zazų tautybės žmonių.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir Zazų kalba · Žiūrėti daugiau »
2 eurų proginės monetos
Ne eurozonos valstybės 2 eurų proginės monetos – specialios 2 eurų monetos, kurias nuo 2004 m.
Nauja!!: Lotynų abėcėlė ir 2 eurų proginės monetos · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Lotyniška abecėlė, Lotyniška abėcėlė, Lotyniškas alfabetas, Lotyniškas raidynas, Lotyniškas raštas, Lotyniški rašmenys, Lotyniškoji abėcėlė, Lotynų rašmenys, Lotynų raštas, Romėniškoji abėcėlė.
