51 santykiai: Ahomų kalba, Akadų kalba, Alsėjų kalbos, Avarų tiurkų kalba, Šumerų kalba, Žiemgala, Žiemgalių kalba, Baktrų kalba, Baltų kalbos, Bo kalba, Carlo Tagliavini, Chazarų kalba, Dalmatų kalba, Eblaitų kalba, Elamitų kalba, Frankų kalba, Galindų kalba, Germanų prokalbė, Harapos kalba, Hatų kalba, Hieroglifinė majų kalba, Huritų kalba, Huritų-urartų kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Japonų prokalbė, Jotvingių kalba, Kalbų šeimos, Kalbotyra, Keltiberų kalba, Kuršių kalba, Lemniečių kalba, Lyginamoji kalbotyra, Matteo Bartoli, Mikėnų kalba, Moabitų kalba, Murų kalbos, Nykstančios kalbos, Retų kalba, Sanskritas, Sėliai, Sėlių kalba, Semitų kalbos, Senovės makedonų kalba, Sirų kalba, Skandinavų prokalbė, Tangutų kalba, Ubychų kalba, Urartų kalba, Vakarų romanų kalbos, Vidurinė persų kalba, ..., Vodų kalba. Išplėsti indeksą (1 daugiau) »
Ahomų kalba
Ahomų rašmenys Ahomų kalba – mirusi kalba, labiausiai į vakarus nutolusi džuangų-tajų kalbų atšaka, kuria kalbėjo ahomų tauta.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Ahomų kalba · Žiūrėti daugiau »
Akadų kalba
Akadų kalba – semitų kalbų grupės kalba, kuria buvo kalbama senovės Mesopotamijoje.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Akadų kalba · Žiūrėti daugiau »
Alsėjų kalbos
Alsėjų kalbų paplitimas prieš kontaktus su baltaisiais Alsėjų kalbos (taip pat jakonų kalbos) – iš dviejų glaudžiai susijusių kalbų, kuriomis buvo kalbama palei centrinę Oregono pakrantę, susidedanti kalbų šeima.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Alsėjų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Avarų tiurkų kalba
Avarų tiurkų kalba – išnykusi kalba, kuriąnaudojo avarai, buvę Vidurinės Azijos kilmės klajokliai, VI a. persikėlę į Vidurio Europąir ten sukūrę Avarų kaganatą.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Avarų tiurkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Šumerų kalba
Šumerų kalba − Šumero (Pietų Mesopotomijos) kalba, gyvavusi nuo 4 tūkstantmečio pr. m. e. iki 2 tūkstantmečio pr. m. e., kai jąpakeitė akadų kalba.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Šumerų kalba · Žiūrėti daugiau »
Žiemgala
Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Žiemgala · Žiūrėti daugiau »
Žiemgalių kalba
Žiemgalių kalba – mirusi rytų baltų kalba, kuria šnekėta Žiemgaloje, dabartinės Pietų Latvijos vidurinėje dalyje (apie Bauskę, Duobelę, Jelgavą) ir Lietuvos šiaurėje (apie Pakruojį, Pasvalį, Joniškį, Žagarę).
Nauja!!: Mirusi kalba ir Žiemgalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Baktrų kalba
Baktrų kalba (Αριαο.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Baktrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Bo kalba
Bo (arba Aka-Bo) – mirusi Didžiųjų Andamanų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartota rytinėje Šiaurės Andamanų dalyje, Indijoje.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Bo kalba · Žiūrėti daugiau »
Carlo Tagliavini
Karlas Taljavinis (1903 m. birželio 18 d. Bolonija, Italijos karalystė – 1982 m. gegužės 31 d. Bolonija, Italija) – italų kalbininkas, romanistas, finougristas, balkanologas, albanologas, dialektologas ir kalbos istorikas.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Carlo Tagliavini · Žiūrėti daugiau »
Chazarų kalba
Runų įrašas „Kijevo laiške“ Chazarų kalba – tiurkų klajoklių tautos chazarų vartota kalba, priklausiusi tiurkų kalboms, manoma, ogūrų kalbų grupei, išnykusi maždaug XIII a. Rašytinių tekstų šia kalba nerasta.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Chazarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Dalmatų kalba
Dalmatų kalba (savivardis: veklisúṅ, vetrún diskaurs) – mirusi kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų romanų grupei.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Dalmatų kalba · Žiūrėti daugiau »
Eblaitų kalba
Eblaitų kalba – senovės semitų kalba, III tūkstantmetyje pr. m. e. vartota šiaurės rytų Mesopotamijoje (šiaurės Sirijoje).
Nauja!!: Mirusi kalba ir Eblaitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Elamitų kalba
Elamitų kalba – mirusi kalba, naudota senovės Elamo gyventojų.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Elamitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Frankų kalba
Frankų kalba – VIII a. išnykusi senovės vakarų germanų kalba, vartota Salijų frankų, kurie V a. pabaigoje buvo užėmę Romos imperijos valdytąGaliją.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Frankų kalba · Žiūrėti daugiau »
Galindų kalba
Galindų kalba – baltų kalbų grupei priklausanti mirusi kalba, iki išnykimo daugiausia naudota galindų.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Galindų kalba · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Harapos kalba
Harapos kalba (dar Indo kalba arba Mohendžo Daro kalba) – nežinomos kilmės kalba, vartota Harapos civilizacijos žmonių, gyvenusių bronzos amžiuje (2 tūkstantmetis pr. m. e.). Nėra jokių žinomų šios kalbos rašytinių šaltinių, kadangi Harapos raštas nėra iššifruotas.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Harapos kalba · Žiūrėti daugiau »
Hatų kalba
Hatų kalba – išnykusi senovinė kalba, III–II tūkstm. pr. m. e. vartota tuometinių Mažosios Azijos gyventojų hatų.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Hatų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hieroglifinė majų kalba
Hieroglifinė majų kalba, dar vadinama klasikine majų kalba – mirusi kalba, kuria kalbėta I mūsų eros tūkstantmentyje (t. y. Klasikiniu laikotarpiu), Mezoamerikos Majos regione, ir kuria palikta dugybė įrašų hieroglifiniu majų raštu.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Hieroglifinė majų kalba · Žiūrėti daugiau »
Huritų kalba
Huritų kalba – mirusi neaiškios kilmės kalba (arba kalbų grupė), vartota senovės Mesopotamijos gyventojų huritų.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Huritų kalba · Žiūrėti daugiau »
Huritų-urartų kalbos
Huritų-urartų kalbos – šeima mirusių kalbų, kurios buvo vartojamos Artimuosiuose Rytuose, Užkaukazėje, Mesopotamijos šiaurėje ir Mažosios Azijos pietryčiuose.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Huritų-urartų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Japonų prokalbė
Japonų prokalbė arba japonų–riūkiūiečių prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios išsivystė dabartinės japonų ir riūkiūiečių kalbos.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Japonų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Jotvingių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kalbų šeimos
Pasaulio kalbos Pasaulio kalbų šeimos Kalbų šeimos ir jų pogrupiai Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Kalbų šeimos · Žiūrėti daugiau »
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Keltiberų kalba
Keltiberų kalba – mirusi kalba, priklausiusi keltų kalbų grupės žemyno keltų kalboms.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Keltiberų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kuršių kalba
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).
Nauja!!: Mirusi kalba ir Kuršių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lemniečių kalba
Lemniečių kalba – išnykusi kalba, kuria buvo kalbama Egėjo jūros Lemno saloje (dab. Graikija) VI a. pr. m. e. Tai daugiausia patvirtina užrašas ant laidojimo stelos, aptiktos 1885 m. saloje netoli Kaminijos kaimo.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Lemniečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Matteo Bartoli
Matejas Džulijas Bartolis (1873 m. lapkričio 22 d. Albona, Italijos karalystė – 1946 m. sausio 23 d. Turinas, Italijos karalystė) – italų kalbininkas iš Istrijos.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Matteo Bartoli · Žiūrėti daugiau »
Mikėnų kalba
Mikėnų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba, seniausia graikų kalbos forma, kuri buvo paplitusi žemyninėje Graikijoje ir Kretoje nuo XVI iki XI a. pr. m. e. prieš dorėnų invaziją.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Mikėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Moabitų kalba
Moabitų kalba – senovinė semitų kalba, I tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje vartota Moabo krašto gyventojų (dab. vidurio vakarų Jordanija).
Nauja!!: Mirusi kalba ir Moabitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Murų kalbos
280px Murų kalbos – beveik išnykusi kalbų šeima Brazilijoje.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Murų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Nykstančios kalbos
Nykstančios kalbos – kalbos, turinčios tiek mažai vartotojų, kad gali nustoti būti vartojamos.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Nykstančios kalbos · Žiūrėti daugiau »
Retų kalba
Retų kalba (Rhaetic) − mirusi kalba, kuria buvo kalbama senovės Retijos regione Rytų Alpėse romėnų ir ankstesniais laikais.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Retų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »
Sėlių kalba
Sėlių kalba – mirusi rytų baltų kalba, kuria iki XV a. kalbėjo sėliai.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Sėlių kalba · Žiūrėti daugiau »
Semitų kalbos
Semitų kalbos – afroazinių kalbų šeimos atšaka.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Semitų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Senovės makedonų kalba
Pelos užrašas Senovės makedonų kalba – senovės makedonų kalba arba senovės graikų kalbos tarmė, ar atskira helėnų kalba, kuri buvo vartojama Makedonijos karalystėje 1-ajame tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Senovės makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sirų kalba
Sirų kalba, dar vadinama sirų–aramėjų arba klasikine sirų kalba (ܠܶܫܳ݁ܢܳܐ ܣܽܘܪܝܳܝܳܐ.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Sirų kalba · Žiūrėti daugiau »
Skandinavų prokalbė
Skandinavų prokalbė (arba norvegų prokalbė, archajinė skandinavų kalba, šiaurės germanų prokalbė ir kiti pavadinimai) – indoeuropiečių kalba, kuri pirmaisiais mūsų eros amžiais rutuliojosi kaip germanų prokalbės šiaurinis dialektas.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Skandinavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Tangutų kalba
kinų-tibetiečių tibetiečių-mjanmų čiangų tangutų| Budistų tekstas, parašytas tangutų kalba Tangutų kalba (Xīxià, tang. 𗼇𗟲) – mirusi kalba, priklausanti šiaurės rytų tibetiečių-mianmariečių kalbų šeimai.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Tangutų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ubychų kalba
Ubychų kalba (savivardis: a-twaxə, twaχəbza) – mirusi šiaurės vakarų Kaukazo kalbų šeimai priklausiusi kalba, vartota ubychų tautybės žmonių.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Ubychų kalba · Žiūrėti daugiau »
Urartų kalba
Urartų kalba – išnykusi senovinė kalba, vartota Urartu valstybėje, besidriekusioje Mažosios Azijos rytuose, Armėnijos kalnyne.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Urartų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vakarų romanų kalbos
Romanų kalbų klasifikavimo schema Vakarų romanų kalbos – vienas iš dviejų pagrindinių pogrupių, išskiriamų šiuolaikinėje romanų kalbų grupėje.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Vakarų romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Vidurinė persų kalba
Vidurinė persų kalba (𐭯𐭠𐭫𐭮𐭩𐭪.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Vidurinė persų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Mirusi kalba ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »