Greičiau nei naršyklėje!
26 santykiai: Archeologinė kultūra, Šukinės duobelinės keramikos kultūra, Šventosios senovės gyvenvietė, Biržulio stovyklavietės, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Daktariškės gyvenvietės, Grandukas, Gremžtukas, Jara-Šetekšna, Jaros gyvenvietės, Kanklės, Kretuono gyvenvietės, Kundos kultūra, Lietuviška keramika, Lubano ežero gyvenvietės, Margių gyvenvietės, Nemuno kultūra, Neolitinės kultūros Lietuvoje, Pamarių kultūra, Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai, Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai, Verbiškės (Vilnius), Virvelinės keramikos kultūra, XIII amžius pr. m. e., 5 tūkstantmetis pr. m. e., 8 tūkstantmetis pr. m. e..
Archeologinė kultūra
Archeologinė kultūra – tam tikros teritorijos ir laikotarpio vienarūšių archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) kompleksas.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Archeologinė kultūra · Žiūrėti daugiau »
Šukinės duobelinės keramikos kultūra
Šukinės duobelinės keramikos kultūra arba Duobelinės šukinės keramikos kultūra arba Šukinės keramikos kultūra – ankstyvojo neolito archeologinė kultūra, V–III tūkst.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Šukinės duobelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Šventosios senovės gyvenvietė
Šventosios senovės gyvenvietė – archeologinė vietovė vakarų Lietuvoje, Baltijos jūros pakrantėje, Palangos savivaldybėje, tarp buvusių Šventosios ir Kunigiškių kaimų.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Šventosios senovės gyvenvietė · Žiūrėti daugiau »
Biržulio stovyklavietės
140px Biržulio stovyklavietės ir gyvenvietės – akmens amžiaus stovyklų ir bronzos amžiaus gyvenviečių grupė Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, aplink Biržulio ežerą, Pabiržulio archeologinis kompleksas, Varnių regioninis parkas.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Biržulio stovyklavietės · Žiūrėti daugiau »
Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Brūkšniuotosios keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Daktariškės gyvenvietės
Daktariškės gyvenvietės – senovės gyvenvietės Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Daktariškės kaime, Virvytės kairiajame krante, prie Biržulio ežero buvusio vakarų kranto, 1,3 km į rytus nuo kelio tilto per Rešketąir 50 m į pietvakarius nuo Virvyčios kairiojo kranto, 1,7 km į šiaurę nuo Stervo ežero, 0,8 km į pietus nuo Virvyčios ir Drujos santakos ir 0,5 km į šiaurę nuo Karkliškių II senovės gyvenvietės.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Daktariškės gyvenvietės · Žiūrėti daugiau »
Grandukas
Grandukas – titnaginis akmens amžiaus darbo įrankis.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Grandukas · Žiūrėti daugiau »
Gremžtukas
Gremžtukas Gremžtukas – titnaginis akmens amžiaus darbo įrankis.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Gremžtukas · Žiūrėti daugiau »
Jara-Šetekšna
Jara-Šetekšna (iki buvusio Jaros ežero vadinama Šetekšna, žemiau ežero – Jara) – upė šiaurės rytų Lietuvoje.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Jara-Šetekšna · Žiūrėti daugiau »
Jaros gyvenvietės
Jaros gyvenvietės – keturios neolito archeologinės gyvenvietės Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Jotkonių kaimo (Svėdasų seniūnija) pietrytiniame pakraštyje, Jaros upės ir buvusio Jaros ežero pakrantėse.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Jaros gyvenvietės · Žiūrėti daugiau »
Kanklės
Lietuvos nacionaliniame muziejuje 29 stygų koncertinės kanklės su piupitru Kanklės – tradicinis, styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, gnaibomasis chordofonas, daugiastygė citra su trapecijos formos rezonatoriumi.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Kanklės · Žiūrėti daugiau »
Kretuono gyvenvietės
Narvos kultūros puodas Kretuono gyvenvietės – neolito ir bronzos amžiaus gyvenvietės Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Kretuono ežero rytiniame krante, Reškutėnų kaime (Švenčionėlių seniūnija) ir jo apylinkėse.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Kretuono gyvenvietės · Žiūrėti daugiau »
Kundos kultūra
Kundos kultūra – mezolito archeologinė kultūra, 7400–6000 m.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Kundos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Lietuviška keramika
Lietuviška keramika – Lietuvos taikomosios dailės šaka, kurios forma − degti dirbiniai ir medžiagos iš molio arba kitų mineralinių medžiagų; tų dirbinių ir medžiagų gamyba;.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Lietuviška keramika · Žiūrėti daugiau »
Lubano ežero gyvenvietės
Lubano ežero gyvenvietės – neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenviečių kompleksas Latvijoje, Balvų, Lubanos, Maduonos, Rėzeknės ir Rugajų savivaldybėse, Lubano ežero senuosiuose ir dabartiniuose krantuose bei ežero apylinkėse esančių upelių krantuose.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Lubano ežero gyvenvietės · Žiūrėti daugiau »
Margių gyvenvietės
Margių gyvenvietės – aštuonios akmens, bronzos ir geležies amžiaus gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės Kaniavos seniūnijos teritorijoje, buvusio Dubo ežero vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje pakrantėse, Karaviškių, Gribašos ir Dubičių miškuose.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Margių gyvenvietės · Žiūrėti daugiau »
Nemuno kultūra
Nemuno kultūra arba Nemuno aukštupio kultūra − taip vadinamos dvi viena po kitos egzistavusios mezolito ir neolito archeologinės kultūros, VIII-III tūkst.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Nemuno kultūra · Žiūrėti daugiau »
Neolitinės kultūros Lietuvoje
Neolitas ('naujas', lithos 'akmuo'), naujasis akmens amžius – laikotarpis, tradiciškai laikomas paskutine akmens amžiaus dalimi.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Neolitinės kultūros Lietuvoje · Žiūrėti daugiau »
Pamarių kultūra
Pamarių kultūra, arba Žucevo kultūra – neolito amžiaus archeologinė kultūra, maždaug 3600 m. pr. m. e. – 1600 m. pr. m. e. paplitusi Baltijos pajūryje nuo Gdansko įlankos iki Ventos upės.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Pamarių kultūra · Žiūrėti daugiau »
Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai
Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai – archeogenetinis terminas, naudojamas apibūdinti specifinį genetinės kilmės komponentą, kuris rodo mezolito medžiotojų-rinkėjų, kilusių iš Rytų Europos, kilmę.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai · Žiūrėti daugiau »
Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai
Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai – archeogenetinis terminas, naudojamas apibūdinti specifinį genetinės kilmės komponentą, kuris rodo mezolito medžiotojų-rinkėjų, kilusių iš Vakarų, Pietų ir Vidurio Europos, kilmę.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai · Žiūrėti daugiau »
Verbiškės (Vilnius)
Verbiškės – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 5 km nuo Ažulaukės.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Verbiškės (Vilnius) · Žiūrėti daugiau »
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Nauja!!: Narvos kultūra ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius pr. m. e.
Tryliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1300 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1201 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Narvos kultūra ir XIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
5 tūkstantmetis pr. m. e.
Penktasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, trukęs nuo 5000-ųjų m. pr.
Nauja!!: Narvos kultūra ir 5 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
8 tūkstantmetis pr. m. e.
Aštuntasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 8000-aisiais pr.
Nauja!!: Narvos kultūra ir 8 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
