Turinys
26 santykiai: Archeologinė kultūra, Šukinės duobelinės keramikos kultūra, Šventosios senovės gyvenvietė, Biržulio stovyklavietės, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Daktariškės gyvenvietės, Grandukas, Gremžtukas, Jara-Šetekšna, Jaros gyvenvietės, Kanklės, Kretuono gyvenvietės, Kundos kultūra, Lietuviška keramika, Lubano ežero gyvenvietės, Margių gyvenvietės, Nemuno kultūra, Neolitinės kultūros Lietuvoje, Pamarių kultūra, Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai, Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai, Verbiškės (Vilnius), Virvelinės keramikos kultūra, XIII amžius pr. m. e., 5 tūkstantmetis pr. m. e., 8 tūkstantmetis pr. m. e..
Archeologinė kultūra
Archeologinė kultūra – tam tikros teritorijos ir laikotarpio vienarūšių archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) kompleksas.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Archeologinė kultūra
Šukinės duobelinės keramikos kultūra
Šukinės duobelinės keramikos kultūra arba Duobelinės šukinės keramikos kultūra arba Šukinės keramikos kultūra – ankstyvojo neolito archeologinė kultūra, V–III tūkst.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Šukinės duobelinės keramikos kultūra
Šventosios senovės gyvenvietė
Šventosios senovės gyvenvietė – archeologinė vietovė vakarų Lietuvoje, Baltijos jūros pakrantėje, Palangos savivaldybėje, tarp buvusių Šventosios ir Kunigiškių kaimų.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Šventosios senovės gyvenvietė
Biržulio stovyklavietės
140px Biržulio stovyklavietės ir gyvenvietės – akmens amžiaus stovyklų ir bronzos amžiaus gyvenviečių grupė Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, aplink Biržulio ežerą, Pabiržulio archeologinis kompleksas, Varnių regioninis parkas.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Biržulio stovyklavietės
Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Daktariškės gyvenvietės
Daktariškės gyvenvietės – senovės gyvenvietės Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Daktariškės kaime, Virvytės kairiajame krante, prie Biržulio ežero buvusio vakarų kranto, 1,3 km į rytus nuo kelio tilto per Rešketąir 50 m į pietvakarius nuo Virvyčios kairiojo kranto, 1,7 km į šiaurę nuo Stervo ežero, 0,8 km į pietus nuo Virvyčios ir Drujos santakos ir 0,5 km į šiaurę nuo Karkliškių II senovės gyvenvietės.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Daktariškės gyvenvietės
Grandukas
Grandukas – titnaginis akmens amžiaus darbo įrankis.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Grandukas
Gremžtukas
Gremžtukas Gremžtukas – titnaginis akmens amžiaus darbo įrankis.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Gremžtukas
Jara-Šetekšna
Jara-Šetekšna (iki buvusio Jaros ežero vadinama Šetekšna, žemiau ežero – Jara) – upė šiaurės rytų Lietuvoje.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Jara-Šetekšna
Jaros gyvenvietės
Jaros gyvenvietės – keturios neolito archeologinės gyvenvietės Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Jotkonių kaimo (Svėdasų seniūnija) pietrytiniame pakraštyje, Jaros upės ir buvusio Jaros ežero pakrantėse.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Jaros gyvenvietės
Kanklės
Lietuvos nacionaliniame muziejuje 29 stygų koncertinės kanklės su piupitru Kanklės – tradicinis, styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, gnaibomasis chordofonas, daugiastygė citra su trapecijos formos rezonatoriumi.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Kanklės
Kretuono gyvenvietės
Narvos kultūros puodas Kretuono gyvenvietės – neolito ir bronzos amžiaus gyvenvietės Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Kretuono ežero rytiniame krante, Reškutėnų kaime (Švenčionėlių seniūnija) ir jo apylinkėse.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Kretuono gyvenvietės
Kundos kultūra
Kundos kultūra – mezolito archeologinė kultūra, 7400–6000 m.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Kundos kultūra
Lietuviška keramika
Lietuviška keramika – Lietuvos taikomosios dailės šaka, kurios forma − degti dirbiniai ir medžiagos iš molio arba kitų mineralinių medžiagų; tų dirbinių ir medžiagų gamyba;.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Lietuviška keramika
Lubano ežero gyvenvietės
Lubano ežero gyvenvietės – neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenviečių kompleksas Latvijoje, Balvų, Lubanos, Maduonos, Rėzeknės ir Rugajų savivaldybėse, Lubano ežero senuosiuose ir dabartiniuose krantuose bei ežero apylinkėse esančių upelių krantuose.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Lubano ežero gyvenvietės
Margių gyvenvietės
Margių gyvenvietės – aštuonios akmens, bronzos ir geležies amžiaus gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės Kaniavos seniūnijos teritorijoje, buvusio Dubo ežero vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje pakrantėse, Karaviškių, Gribašos ir Dubičių miškuose.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Margių gyvenvietės
Nemuno kultūra
Nemuno kultūra arba Nemuno aukštupio kultūra − taip vadinamos dvi viena po kitos egzistavusios mezolito ir neolito archeologinės kultūros, VIII-III tūkst.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Nemuno kultūra
Neolitinės kultūros Lietuvoje
Neolitas ('naujas', lithos 'akmuo'), naujasis akmens amžius – laikotarpis, tradiciškai laikomas paskutine akmens amžiaus dalimi.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Neolitinės kultūros Lietuvoje
Pamarių kultūra
Pamarių kultūra, arba Žucevo kultūra – neolito amžiaus archeologinė kultūra, maždaug 3600 m. pr. m. e. – 1600 m. pr. m. e. paplitusi Baltijos pajūryje nuo Gdansko įlankos iki Ventos upės.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Pamarių kultūra
Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai
Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai – archeogenetinis terminas, naudojamas apibūdinti specifinį genetinės kilmės komponentą, kuris rodo mezolito medžiotojų-rinkėjų, kilusių iš Rytų Europos, kilmę.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai
Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai
Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai – archeogenetinis terminas, naudojamas apibūdinti specifinį genetinės kilmės komponentą, kuris rodo mezolito medžiotojų-rinkėjų, kilusių iš Vakarų, Pietų ir Vidurio Europos, kilmę.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai
Verbiškės (Vilnius)
Verbiškės – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 5 km nuo Ažulaukės.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Verbiškės (Vilnius)
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir Virvelinės keramikos kultūra
XIII amžius pr. m. e.
Tryliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1300 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1201 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir XIII amžius pr. m. e.
5 tūkstantmetis pr. m. e.
Penktasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, trukęs nuo 5000-ųjų m. pr.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir 5 tūkstantmetis pr. m. e.
8 tūkstantmetis pr. m. e.
Aštuntasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 8000-aisiais pr.
Peržiūrėti Narvos kultūra ir 8 tūkstantmetis pr. m. e.