Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Atominė masė, Atomo numeris, Branduolių sintezė, Branduolinė fotoemulsija, Dalelė, Didžiojo sprogimo branduolių sintezė, Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas, Elementarioji dalelė, Henry Way Kendall, Izotopas, Kosminiai spinduliai, Krintantysis kvarkas, Kylantysis kvarkas, Neutronas, Nuklonas, Protonas, Silicio degimo procesas, Standartinis modelis, Stiprioji sąveika.
Atominė masė
Atominė masė, atominis svoris (M) – santykinis dydis, rodantis, kiek kartų cheminio elemento atomo masė didesnė už standartinį atominės masės vienetą(amv), kuris yra lygus 1/12 anglies izotopo 12C masės.
Nauja!!: Nukleonas ir Atominė masė · Žiūrėti daugiau »
Atomo numeris
Cheminis elementas X ir jo masės (A) bei atomo (Z) numeris Atomo numeris, atominis numeris, atominis skaičius, (Z) – protonų skaičius atomo branduolyje.
Nauja!!: Nukleonas ir Atomo numeris · Žiūrėti daugiau »
Branduolių sintezė
Branduolių sintezė – naujų atomo branduolių kūrimo procesas iš kitų branduolių arba nukleonų (protonų ir neutronų).
Nauja!!: Nukleonas ir Branduolių sintezė · Žiūrėti daugiau »
Branduolinė fotoemulsija
Branduolinė fotoemulsija – speciali fotoplokštelė padengta gana storu fotoemulsijos sluoksniu, turinti maksimaliai vienododągrūdėtumą.
Nauja!!: Nukleonas ir Branduolinė fotoemulsija · Žiūrėti daugiau »
Dalelė
Dalelė gali reikšti.
Nauja!!: Nukleonas ir Dalelė · Žiūrėti daugiau »
Didžiojo sprogimo branduolių sintezė
Didžiojo sprogimo branduolių sintezė (kartais galima rasti pavadinimąpirmykštė branduolių sintezė arba Didžiojo sprogimo nukleosintezė) reiškia branduolių, sunkesnių nei vandenilio, susidarymąankstyvosiose Visatos vystymosi stadijose.
Nauja!!: Nukleonas ir Didžiojo sprogimo branduolių sintezė · Žiūrėti daugiau »
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas – dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, didžiausias dalelių greitintuvas pasaulyje, oficialiai atidarytas 2008 m. spalio 21 d. Pirmas protonų pluoštas į žiedąįleistas 2008 m. rugsėjo 10 d., o pirmieji susidūrimai nukelti į 2009 m. rudenį.
Nauja!!: Nukleonas ir Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas · Žiūrėti daugiau »
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Nauja!!: Nukleonas ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »
Henry Way Kendall
Henris Kendalis (1926 m. gruodžio 9 d. Bostonas – 1999 m. vasario 15 d. Vakula Springso valstybinis parkas, Floridos valstija) – JAV fizikas, visuomenės veikėjas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
Nauja!!: Nukleonas ir Henry Way Kendall · Žiūrėti daugiau »
Izotopas
Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.
Nauja!!: Nukleonas ir Izotopas · Žiūrėti daugiau »
Kosminiai spinduliai
Kosminių spindulių energijos spektras Kosminiai spinduliai – didelės energijos atomų branduolių srautai, pasiekiantys Žemę iš kosminės erdvės, taip pat ir antriniai spinduliai, kuriuos tie branduoliai sukuria Žemės atmosferoje.
Nauja!!: Nukleonas ir Kosminiai spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Krintantysis kvarkas
Krintantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus –1/3 e. Jis yra sunkesnis tik už kylantįjį kvarką, o jo masė – tarp 4 ir 8 MeV.
Nauja!!: Nukleonas ir Krintantysis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Kylantysis kvarkas
Kylantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus +2/3 e. Tai lengviausias iš visų kvarkų, turintis masę tarp 1,5 ir 4 MeV.
Nauja!!: Nukleonas ir Kylantysis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Nukleonas ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Nuklonas
Nuklonas – buvusi LTSR karinės pramonės gamykla, veikusi Šiauliuose, Dainų rajone.
Nauja!!: Nukleonas ir Nuklonas · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Nukleonas ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Silicio degimo procesas
Silicio degimo procesas – maždaug dienos trukmės branduolių sąlajos reakcija, kuri vyksta masyviose žvaigždėse (minimaliai 8–11 Saulės masių).
Nauja!!: Nukleonas ir Silicio degimo procesas · Žiūrėti daugiau »
Standartinis modelis
Elementariosios dalelės, sudarančios standartinį modelį. Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąjąir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija.
Nauja!!: Nukleonas ir Standartinis modelis · Žiūrėti daugiau »
Stiprioji sąveika
Stiprioji sąveika arba stiprioji jėga – fundamentalioji sąveika, kuriąperneša gliuonai ir kuri veikia tarp kvarkų, antikvarkų bei pačių gliuonų.
Nauja!!: Nukleonas ir Stiprioji sąveika · Žiūrėti daugiau »
