Greičiau nei naršyklėje!
58 santykiai: Armėnų kalba, Šilhų kalba, Žemaičių tarmė, Žemutinių sorbų kalba, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Būtasis laikas, Bendratis, Desideratyvas, Friulų kalba, Galūnė (kalbotyra), Germanų prokalbė, Gramatinė kategorija, Gramatinis laikas, Gramema, Hetitų kalba, Hindi, Ištiktukas, Indoarijų kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Injunktyvas, Japonų kalba, Japonų kalbos gramatika, Jusyvas, Kalbų sąjunga, Kalbos dalis, Konjunktyvas, Korėjiečių kalbos gramatika, Latvių kalba, Lietuvių kalba, Lotynų kalba, Lotynų kalbos gramatika, Lyvių kalba, Mansių kalba, Mundų kalbos, Optatyvas, Portugalų kalba, Priedzūkis, Rusų kalbos gramatika, Sanskritas, Selkupų kalba, Senasis Naugardo dialektas, Senoji rusų kalba, Senoji valų kalba, Slavų prokalbė, Suomių kalba, Supletyvizmas, Suvestinis tarinys, Talyšų kalba, Turkų kalba, ..., Uigūrų kalba, Valų kalba, Vedų kalba, Veiksmažodis, Vengrų kalba, Vepsų kalba, Vodų kalba, Vokiečių kalba. Išplėsti indeksą (8 daugiau) »
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Nauja!!: Nuosaka ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Šilhų kalba
Šilhų kalba arba tačelhitų kalba (Taclḥit, ⵜⴰⵛⵍⵃⵉⵜ) – semitų-chamitų kalbų šeimai priklausanti kalba; viena gausiausiai vartojamų berberų kalbų.
Nauja!!: Nuosaka ir Šilhų kalba · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Nuosaka ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Nuosaka ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Nuosaka ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Nuosaka ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Būtasis laikas
Būtasis laikas, arba preteritas – gramatinis laikas, kurio pagrindinė funkcija yra nurodyti veiksmąpraeityje.
Nauja!!: Nuosaka ir Būtasis laikas · Žiūrėti daugiau »
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Nauja!!: Nuosaka ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »
Desideratyvas
Desideratyvas (geidžiamoji nuosaka) – veiksmažodžio nuosaka, išreiškianti norą, troškimą, kad veiksmažodžiu nusakomas įvykis nutiktų.
Nauja!!: Nuosaka ir Desideratyvas · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Nuosaka ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Nuosaka ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Nuosaka ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė kategorija
Gramatinė kategorija – pagal funkcijąkalboje tarpusavyje priešinamų gramatinių formų sistema.
Nauja!!: Nuosaka ir Gramatinė kategorija · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Nauja!!: Nuosaka ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »
Gramema
Gramema – gramatinė reikšmė, suvokiama kaip vienas iš gramatinės kategorijos elementų; įvairios vienos kategorijos gramemos viena kitai prieštarauja ir negali reikštis kartu.
Nauja!!: Nuosaka ir Gramema · Žiūrėti daugiau »
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Nauja!!: Nuosaka ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hindi
Hindi kalba (हिन्दी भाषा.
Nauja!!: Nuosaka ir Hindi · Žiūrėti daugiau »
Ištiktukas
Ištiktukas (sin. ideofonas) – nekaitoma kalbos dalis, kuria mėgdžiojami veiksmų ar reiškinių keliami garsai (pvz., trakšt, triokšt, pykšt, pokšt, trept, bumpt, brakšt, šliūkšt, cypt, tekšt) arba garsais imituojami vaizdiniai (žvilgt, šypt, žirgt ir kt.).
Nauja!!: Nuosaka ir Ištiktukas · Žiūrėti daugiau »
Indoarijų kalbos
Indoarijų kalbos arba indų kalbos – daugiausia Pietų Azijoje paplitusi indoeuropiečių kalbų šeima.
Nauja!!: Nuosaka ir Indoarijų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Nuosaka ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Injunktyvas
Injunktyvas − senovės indoiranėnų kalbų, pavyzdžiui, sanskrito, veiksmažodžio forma, panaši į aoristąir būtąjį nebaigtinį laikus, nes sudaroma su antrinėmis galūnėmis, tačiau, kitaip negu būtasis nebaigtinis laikas, neturinti augmento.
Nauja!!: Nuosaka ir Injunktyvas · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalba
Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.
Nauja!!: Nuosaka ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalbos gramatika
Japonų kalbos gramatika – japonų kalbos morfologija ir sintaksė.
Nauja!!: Nuosaka ir Japonų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Jusyvas
Jusyvas (geidžiamoji nuosaka) – nuosaka, kuria reiškiamas netiesioginis raginimas (liepimas, prašymas), skirtas trečiajam asmeniui.
Nauja!!: Nuosaka ir Jusyvas · Žiūrėti daugiau »
Kalbų sąjunga
Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.
Nauja!!: Nuosaka ir Kalbų sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Nauja!!: Nuosaka ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »
Konjunktyvas
Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.
Nauja!!: Nuosaka ir Konjunktyvas · Žiūrėti daugiau »
Korėjiečių kalbos gramatika
Korėjiečių kalbos gramatika – korėjiečių kalbos morfologija ir sintaksė.
Nauja!!: Nuosaka ir Korėjiečių kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Nuosaka ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Nuosaka ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Nuosaka ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalbos gramatika
Lotynų kalba, kaip ir kitos senosios indoeuropiečių kalbos, yra linksniuojama, o tai leidžia laisvąžodžių tvarkąsakiniuose.
Nauja!!: Nuosaka ir Lotynų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Nuosaka ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Nauja!!: Nuosaka ir Mansių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mundų kalbos
Mundų kalbos – kalbų grupė, priklausanti austroazinių kalbų šeimai (toliausiai į vakarus nutolusios šios šeimos kalbos).
Nauja!!: Nuosaka ir Mundų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Nauja!!: Nuosaka ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »
Portugalų kalba
Portugalų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba, nepaisant to, kad kilo iš nedidelės šalies Portugalijos, tačiau dėl jos intensyvios kolonistinės politikos ši kalba plačiai paplito po pasaulį.
Nauja!!: Nuosaka ir Portugalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priedzūkis
Priedzūkis – etninis–kalbinis kraštas pietų Lietuvoje, apimantis Prienų rajono pietrytinę ir Alytaus rajono šiaurinę dalis: plotątarp Balbieriškio, Jiezno, Užuguosčio, Alytaus, Ūdrijos ir Butrimonių.
Nauja!!: Nuosaka ir Priedzūkis · Žiūrėti daugiau »
Rusų kalbos gramatika
Rusų kalbos gramatika – taisyklių visuma, apibrėžianti žodžių ir sakinių darybąrusų kalboje.
Nauja!!: Nuosaka ir Rusų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Nuosaka ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Selkupų kalba
Selkupų kalba – samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbama Tomsko srityje ir Krasnojarsko krašto šiaurėje, Jamalo Nencų autonominėje apygardoje.
Nauja!!: Nuosaka ir Selkupų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senasis Naugardo dialektas
Senasis Naugardo dialektas – rytų slavų kalba, vartota viduramžiais Naugardo (Novgorodo) apylinkėse.
Nauja!!: Nuosaka ir Senasis Naugardo dialektas · Žiūrėti daugiau »
Senoji rusų kalba
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.
Nauja!!: Nuosaka ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senoji valų kalba
Senoji valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo 800 m.
Nauja!!: Nuosaka ir Senoji valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Nuosaka ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Suomių kalba
Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.
Nauja!!: Nuosaka ir Suomių kalba · Žiūrėti daugiau »
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Nauja!!: Nuosaka ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »
Suvestinis tarinys
Suvestinis tarinys yra tarinio forma, dažniausiai naudojama nusakyti veiksnio atliekamam veiksmui ir veiksmo tikslui, veiksmo pradžiai, tęsimui arba pabaigai pažymėti, rečiau veiksnio būsenai nusakyti.
Nauja!!: Nuosaka ir Suvestinis tarinys · Žiūrėti daugiau »
Talyšų kalba
Talyšų kalba (Tolışə zıvon, Tолышә зывон) – indoeuropiečių šeimos, iranėnų kalbų šakos šiaurės vakarų kalba, vartojama talyšų, gyvenančių pietryčių Azerbaidžane ir šiaurės Irane, aplink Talyšo kalnus.
Nauja!!: Nuosaka ir Talyšų kalba · Žiūrėti daugiau »
Turkų kalba
Turkų kalba (Türkçe) – tiurkų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Nuosaka ir Turkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Uigūrų kalba
Uigūrų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama uigūrų, gyvenančių daugiausia vakarų Kinijoje, Sindziango provincijoje.
Nauja!!: Nuosaka ir Uigūrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Nauja!!: Nuosaka ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Nauja!!: Nuosaka ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Nuosaka ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Nauja!!: Nuosaka ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Nuosaka ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Nuosaka ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Nuosaka ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Liepiamoji nuosaka, Tariamoji nuosaka, Tiesioginė nuosaka.
