Greičiau nei naršyklėje!
15 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Jonas Sobieskis, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublinas, Liublino vaivadija, Mažoji Lenkija, Magdeburgo teisė, Palenkės Radzynio apskritis, Potockiai, XVI amžius, XVIII amžius, 1468 m., 1690 m., 1930 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Jonas Sobieskis
Jonas III Sobieskis (1629 m. rugpjūčio 17 d. – 1696 m. birželio 17 d.) – Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696 m.). Jo valdymo metu, kuriam būdingos nuolatinės kovos su Osmanų imperija, Abiejų Tautų Respublika paskutinį kartąiškilo kaip viena iš Europos didžiųjų valstybių.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Jonas Sobieskis · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Liublinas
Liùblinas – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos centras.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Liublinas · Žiūrėti daugiau »
Liublino vaivadija
Liublino vaivadija – vaivadija esanti Lenkijos pietryčiuose.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Liublino vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Mažoji Lenkija
Mažoji Lenkija – Lenkijos istorinis regionas, esantis dabartinės Lenkijos pietrytinėje dalyje.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Mažoji Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Magdeburgo teisė · Žiūrėti daugiau »
Palenkės Radzynio apskritis
Palenkės Radzynio apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »
Potockiai
Potockių Lancutos pilis. Potockių rūmai Červonograde (dabar Religijos muziejus) Palenkės Mendzižece Kšešovicėje Potockiai (arba Patackai) – ATR didikų giminė.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir Potockiai · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1468 m.
1468 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir 1468 m. · Žiūrėti daugiau »
1690 m.
1690 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir 1690 m. · Žiūrėti daugiau »
1930 m.
1930 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Palenkės Radzynis ir 1930 m. · Žiūrėti daugiau »
