Greičiau nei naršyklėje!
101 santykiai: Abėcėlė, Afrikata, Aliteracija, Armėnų raštas, Asimiliacija (kalbotyra), Šorų kalba, Žemutinių sorbų kalba, Žvirgždaičių herbas, Čekų kalba, Balsaskylė, Balsis, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Bendroji Eldarin, Borealinė kalba, Brahminiai raštai, Chakasų kalba, Dalyvis (gramatika), Devanagari raštas, Escetas, Esperanto, Fleksinė kalba, Fonetika, Fonologija, Friulų kalba, Geminacija, Germanų prokalbė, Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis, Glotalinis sprogstamasis priebalsis, Goldogrin, Gramatinė kaita, Greitakalbė, Grimo dėsnis, Hangul, Hebrajų raštas, Hiragana, Holger Pedersen, Indoeuropiečių prokalbė, Ingevonų kalbos, Interlingvė, Japonų kalba, Jaustukas, Kalbinis sluoksnis, Kalbos garsas, Kikujų kalba, Kirilica, Kompensacinis pailgėjimas, Korėjiečių kalba, Korėjiečių kalbos fonetika, Kušas, ..., Kurdų kalba, Laringalų teorija, Latvių kalba, Lenicija, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos abėcėlė, Ligūrų tarmė, Lyvių kalba, Maltiečių kalba, Metatezė, Morfema, Nojus (vardas), Nosinė (diakritinis ženklas), Palatalizacija, Pederseno dėsnis, Perraša, Pietų aukštaičių patarmė, Pirahanų kalba, Pleofonija, Portugalų kalba, Prūsų kalba, Priebalsių laipsniavimas, Rytų aukštaičių patarmė, Rytų Sudano kalbos, Satemizacija, Semerenio dėsnis, Senoji valų kalba, Simonas Daukantas, Sindarin, Sindhų kalba, Sinkopė (kalbotyra), Skiemuo, Sklandieji priebalsiai, Tamilų raštas, Tarptautinė sanskrito alfabeto transliteracija, Tekstynas, Tongiečių kalba, Transliatyvas, Turkų kalba, Ubychų kalba, Uralo prokalbė, Vailio transliteracija, Valų kalba, Valų kalbos istorija, Vengrų kalba, Vepsų kalba, Vidurinė valų kalba, Virama, Vodų kalba, Vokiečių kalba, Zyverso dėsnis. Išplėsti indeksą (51 daugiau) »
Abėcėlė
250px Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.
Nauja!!: Priebalsis ir Abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Nauja!!: Priebalsis ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »
Aliteracija
Aliteracija (– prie, link + littera – raidė) – tikslingas tų pačių arba panašiai skambančių priebalsių kartojimas eilutėse, posmuose.
Nauja!!: Priebalsis ir Aliteracija · Žiūrėti daugiau »
Armėnų raštas
Armėnų raštas – garsinis raštas, naudojamas armėnų kalbai.
Nauja!!: Priebalsis ir Armėnų raštas · Žiūrėti daugiau »
Asimiliacija (kalbotyra)
Asimiliãcija – tai procesas, kai vienas garsas tampa panašus į greta stovintį kitąkuriuo nors aspektu ar tam tikrais atvejais visai išnyksta.
Nauja!!: Priebalsis ir Asimiliacija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Šorų kalba
Šorų kalba (Шор тили) – tiurkų kalbų šeimos, šiaurės (Sibiro) tiurkų pogrupio kalba, vartojama šorų tautybės žmonių.
Nauja!!: Priebalsis ir Šorų kalba · Žiūrėti daugiau »
Žemutinių sorbų kalba
Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.
Nauja!!: Priebalsis ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Žvirgždaičių herbas
Žvirgždaičių herbas – vienas Žvirgždaičių miestelio ir seniūnijos (Šakių rajonas) heraldikos atributų.
Nauja!!: Priebalsis ir Žvirgždaičių herbas · Žiūrėti daugiau »
Čekų kalba
Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.
Nauja!!: Priebalsis ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »
Balsaskylė
Balsaskylė Balsaskylė (.
Nauja!!: Priebalsis ir Balsaskylė · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Priebalsis ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Priebalsis ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Priebalsis ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Bendroji Eldarin
Kategorija:Viduržemio kalbos Bendroji Eldarin, arba tiesiog Eldarin, yra dirbtinė kalba sukurta J. R. R. Tolkino.
Nauja!!: Priebalsis ir Bendroji Eldarin · Žiūrėti daugiau »
Borealinė kalba
Borealinė kalba – lingvisto N.D. Andrejevo terminas, apibūdinantis Europos mezolito laikotarpio kalbų padėtį.
Nauja!!: Priebalsis ir Borealinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Brahminiai raštai
Brahminiai raštai arba indiškas raštas – raštų grupė, paplitusi Pietų ir Pietryčių Azijoje, kildinama iš Brahmi rašto sistemos.
Nauja!!: Priebalsis ir Brahminiai raštai · Žiūrėti daugiau »
Chakasų kalba
Chakasų kalba (Хакас тілі) – tiurkų kalbų šeimai, Sibiro tiurkų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama chakasų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Chakasijoje (Rusija).
Nauja!!: Priebalsis ir Chakasų kalba · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Priebalsis ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Devanagari raštas
Devanagari (sanskrito k.: देवनागरी, Devanāgarī) – rašto sistema, vartojama Šiaurės Indijos kalbose: sanskrite, hindi, maratų, sindų, biharų, bilų, konkani, bodžpuri, nepalų.
Nauja!!: Priebalsis ir Devanagari raštas · Žiūrėti daugiau »
Escetas
Raidė Escetas sans-serif ir serif šriftu Įvairiais stiliais parašytas escetas Escetas, raidė ß (vok. Eszett, paryškinta S, dviguba S (Šveicarijoje)) – priebalsis, kurio paskirtis susijusi su dusliojo s priebalsio tartimi.
Nauja!!: Priebalsis ir Escetas · Žiūrėti daugiau »
Esperanto
Esperanto kalbos bei judėjimo vėliava Esperanto kalbos kūrėjas L. L Zamenhofas. Nuotrauka daryta 1895 Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba, turinti daugiau nei 100 tūkst.
Nauja!!: Priebalsis ir Esperanto · Žiūrėti daugiau »
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Nauja!!: Priebalsis ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Priebalsis ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Nauja!!: Priebalsis ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Priebalsis ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Geminacija
Geminacija, arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.
Nauja!!: Priebalsis ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Priebalsis ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis
Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis – tam tikras istorinis disimiliacijos (panašių garsų virtimo skirtingais) pavyzdys, kuris germanų prokalbėje, germanų kalbų pramotėje, pasitaiko kaip dalis Grimo dėsnio išimčių.
Nauja!!: Priebalsis ir Germanų pučiamųjų priebalsių dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Glotalinis sprogstamasis priebalsis
Glotalinis sprogstamasis priebalsis – daugybėje kalbų sutinkamas duslusis priebalsis, tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje žymimas ženklu, o perrašoje dažniausiai išreiškiamas ženklu ’.
Nauja!!: Priebalsis ir Glotalinis sprogstamasis priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Goldogrin
Kategorija:Viduržemio kalbos Goldogrin yra dirbtinė kalba sukurta J. R. R. Tolkino ir vartota jo fantastiniame Viduržemio pasaulyje.
Nauja!!: Priebalsis ir Goldogrin · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė kaita
Gramatinė kaita – istorinės kalbotyros terminas, kuriuo įvardijami sinchroniniai (tuo pačiu metu galioję) germanų kalbų veiksmažodžio paradigmoje vykę Vernerio dėsnio reiškiniai.
Nauja!!: Priebalsis ir Gramatinė kaita · Žiūrėti daugiau »
Greitakalbė
Vokiška greitakalbė ant atviruko. Greitakalbė – smulkiosios tautosakos žanras, posakiai, kurie greitai tariant iškraipomi.
Nauja!!: Priebalsis ir Greitakalbė · Žiūrėti daugiau »
Grimo dėsnis
Grimo dėsnis, arba Rasko – Grimo dėsnis (kitas pavadinimas – pirmasis priebalsių poslinkis), – fonetinis germanų prokalbėje įvykęs pokytis, paveikęs indoeuropiečių prokalbės sprogstamuosius priebalsius.
Nauja!!: Priebalsis ir Grimo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Hangul
Hangul (korėjietiškas užrašymas 한글, reikšmė: han tautos (t. y. korėjiečių) raštas arba puikusis raštas) – Korėjoje naudojama fonografinė – skiemeninė abėcėlė, skirta užrašyti korėjiečių kalbai.
Nauja!!: Priebalsis ir Hangul · Žiūrėti daugiau »
Hebrajų raštas
Hebrajų raštas – rašto sistema, naudojama žydų kalbose: hebrajų, jidiš, aramėjų, ladino, žydiškose arabų, graikų, persų ir kt.
Nauja!!: Priebalsis ir Hebrajų raštas · Žiūrėti daugiau »
Hiragana
Hiraganos abėcėlė. Rašmenys ゐ(''wi'') ir ゑ(''we'') šiuo metu nebevartojami. Rašybos taisykles rodo mėlyni skaičiai (potepių eiliškumas) bei rodyklės (kryptys). Jomis vadovautis būtina, kitaip rašmenys bus neįskaitomi. Hiragana (japoniškai: 平仮名, kas reiškia plokščioji kana) – viena iš dviejų skiemeninių rašto sistemų japonų rašte.
Nauja!!: Priebalsis ir Hiragana · Žiūrėti daugiau »
Holger Pedersen
Holgeris Pedersenas (1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius.
Nauja!!: Priebalsis ir Holger Pedersen · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Priebalsis ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Ingevonų kalbos
Rytų germanų kalbos Ingevonų kalbos, arba Šiaurės jūros germanų kalbos, – teorinė šiaurinių vakarų germanų kalbų grupė, kuriai priklauso senoji fryzų kalba, senoji anglų kalba, senoji saksų kalba ir jų dabartinės palikuonės.
Nauja!!: Priebalsis ir Ingevonų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Interlingvė
Kalbos emblema Žurnalas „Cosmoglotta”, 2011 m. Interlingvė, arba Occidental kalba – dirbtinė kalba, 1922 m. sukurta estų kilmės filologo Edgar de Wahl.
Nauja!!: Priebalsis ir Interlingvė · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalba
Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.
Nauja!!: Priebalsis ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Jaustukas
Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.
Nauja!!: Priebalsis ir Jaustukas · Žiūrėti daugiau »
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Nauja!!: Priebalsis ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »
Kalbos garsas
Kalbos garsas, arba fonas – garsas, sukuriamas žmogaus kalbos aparato, kad būtų galima bendrauti šnekant.
Nauja!!: Priebalsis ir Kalbos garsas · Žiūrėti daugiau »
Kikujų kalba
Kikujų kalba (Gĩkũyũ) – kalba, priklausanti Nigerio-Kongo kalbų šeimai, Benuės-Kongo kalbų pošeimiui, bantų kalbų šakai.
Nauja!!: Priebalsis ir Kikujų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kirilica
Kirilica, taip pat kirilika.
Nauja!!: Priebalsis ir Kirilica · Žiūrėti daugiau »
Kompensacinis pailgėjimas
Kompensacinis pailgėjimas – fonologijos ir istorinės kalbotyros reiškinys, kuomet pailgėja balsis, jei po jo einantis to paties skiemens priebalsis arba balsis nusilpsta, išnyksta.
Nauja!!: Priebalsis ir Kompensacinis pailgėjimas · Žiūrėti daugiau »
Korėjiečių kalba
Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.
Nauja!!: Priebalsis ir Korėjiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Korėjiečių kalbos fonetika
Korėjiečių kalbos fonetika susideda iš 21 priebalsių ir 9 balsių fonemų.
Nauja!!: Priebalsis ir Korėjiečių kalbos fonetika · Žiūrėti daugiau »
Kušas
Šis straipsnis – apie istorinę karalystę Nubijoje, egzistavusiąI tūkst.
Nauja!!: Priebalsis ir Kušas · Žiūrėti daugiau »
Kurdų kalba
Kurdų kalbos paplitimas Kurdų kalba (sav. كوردی Kurdî) – viena iš indoeuropiečių kalbų, priklausanti iranėnų šakai, vartojama daugiausia kurdų, kurie gyvena Artimuosiuose Rytuose, Kurdistano krašte: Irake, Irane, Sirijoje, Turkijoje, mažiau Afganistane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Pakistane, išeivijoje Europos šalyse.
Nauja!!: Priebalsis ir Kurdų kalba · Žiūrėti daugiau »
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Nauja!!: Priebalsis ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Priebalsis ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lenicija
Lenicija, arba minkštinimas – fonetinis pokytis, besireiškiantis priebalsių artikuliavimo susilpnėjimu, kai iš „stipriųjų“ serijos jie pereina į „minkštųjų“ seriją.
Nauja!!: Priebalsis ir Lenicija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Priebalsis ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos abėcėlė
Lietuvių kalbos abėcėlė – modifikuota ir papildyta lotyniškoji abėcėlė, sudaryta iš 32 pagrindinių raidžių.
Nauja!!: Priebalsis ir Lietuvių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Ligūrų tarmė
Ligūrų tarmė (Ligure) – Italijoje ir Prancūzijoje vartojama italų kalbos tarmė, turinti keletąpatarmių.
Nauja!!: Priebalsis ir Ligūrų tarmė · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Priebalsis ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Maltiečių kalba
Maltiečių kalba (Lingwa Maltija, Malti) − oficiali Maltos Respublikos (kartu su anglų kalba) bei Europos Sąjungos kalba, kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje, Sicilijoje ir Maltoje.
Nauja!!: Priebalsis ir Maltiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Metatezė
Metatèzė ('su(si)keitimas vietomis') – garsų sukeitimas vietomis.
Nauja!!: Priebalsis ir Metatezė · Žiūrėti daugiau »
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Nauja!!: Priebalsis ir Morfema · Žiūrėti daugiau »
Nojus (vardas)
Nojus – vyriškas vardas, perimtas kaip Biblijos veikėjo Nojaus vardas.
Nauja!!: Priebalsis ir Nojus (vardas) · Žiūrėti daugiau »
Nosinė (diakritinis ženklas)
Nosinė – diakritinis ženklas, mažas kabliukas, esantis lotynų abėcėlės balsių apačioje, dažniausiai dešinėje pusėje.
Nauja!!: Priebalsis ir Nosinė (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Nauja!!: Priebalsis ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »
Pederseno dėsnis
Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.
Nauja!!: Priebalsis ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Perraša
Perraša, arba transkripcija kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu.
Nauja!!: Priebalsis ir Perraša · Žiūrėti daugiau »
Pietų aukštaičių patarmė
Pietų aukštaičių patarmė (iš dalies vadintina dzūkų tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama pietiniame šios tarmės areale.
Nauja!!: Priebalsis ir Pietų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »
Pirahanų kalba
Pirahanų kalba (sav.: xapaitíiso) – kalba, vartojama indėnų pirahanų, gyvenančių Brazilijoje, Amazonės valstijoje, tarp Maisio ir Marmeloso upių.
Nauja!!: Priebalsis ir Pirahanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Pleofonija
Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.
Nauja!!: Priebalsis ir Pleofonija · Žiūrėti daugiau »
Portugalų kalba
Portugalų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba, nepaisant to, kad kilo iš nedidelės šalies Portugalijos, tačiau dėl jos intensyvios kolonistinės politikos ši kalba plačiai paplito po pasaulį.
Nauja!!: Priebalsis ir Portugalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Priebalsis ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priebalsių laipsniavimas
Priebalsių laipsniavimas – priebalsių kaitos rūšis, kai priebalsiai kisdami įgyja įvairius „laipsnius“, pavyzdžiui, vodų kalboje ttš (stiprusis laipsnis) pakinta į ďď (silpnasis laipsnis), ht (stiprusis laipsnis) – į h (silpnasis laipsnis).
Nauja!!: Priebalsis ir Priebalsių laipsniavimas · Žiūrėti daugiau »
Rytų aukštaičių patarmė
Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale.
Nauja!!: Priebalsis ir Rytų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »
Rytų Sudano kalbos
Rytų Sudano kalbos – kalbų pošeimė, savo ruožtu priskiriama didesnei Nilo-Sacharos kalbų šeimai, paplitusi rytų Afrikoje (Sudane, Etiopijoje, Ugandoje, Kenijoje).
Nauja!!: Priebalsis ir Rytų Sudano kalbos · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Nauja!!: Priebalsis ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Semerenio dėsnis
Semerenio dėsnis – O. Semerenio atrastas fonetinis dėsnis, galiojęs ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu.
Nauja!!: Priebalsis ir Semerenio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Senoji valų kalba
Senoji valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo 800 m.
Nauja!!: Priebalsis ir Senoji valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Simonas Daukantas
S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Nauja!!: Priebalsis ir Simonas Daukantas · Žiūrėti daugiau »
Sindarin
Kategorija:Viduržemio kalbos Sindarin – dirbtinė kalba sukurta J. R. R. Tolkino, ir naudota jo sukurtame fantastiniame pasaulyje – Viduržemyje.
Nauja!!: Priebalsis ir Sindarin · Žiūrėti daugiau »
Sindhų kalba
Sindhų kalba (سنڌي, सिन्धी.
Nauja!!: Priebalsis ir Sindhų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sinkopė (kalbotyra)
Sinkopė ('išstūmimas') – kalbotyros terminas, kuriuo vadinamas balsio išnykimas tarp dviejų priebalsių.
Nauja!!: Priebalsis ir Sinkopė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Nauja!!: Priebalsis ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Nauja!!: Priebalsis ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »
Tamilų raštas
Tamilų raštas – rašto sistema, priklausanti Brahmi raštų šeimai.
Nauja!!: Priebalsis ir Tamilų raštas · Žiūrėti daugiau »
Tarptautinė sanskrito alfabeto transliteracija
Tarptautinė sanskrito abėcėlės transliteracija (santr. IAST) – akademinis sanskrito ir kitų Indijos kalbų simbolių perrašymo lotyniškais simboliais standartas.
Nauja!!: Priebalsis ir Tarptautinė sanskrito alfabeto transliteracija · Žiūrėti daugiau »
Tekstynas
Tekstynas (angl. corpus, pl. corpora) (kalbotyra) – plačiąja prasme tekstynas yra tam tikru būdu organizuota tekstų sankaupa, pritaikyta kiekybinei ir (arba) kokybinei analizei, paprastai saugoma elektroniniu formatu.
Nauja!!: Priebalsis ir Tekstynas · Žiūrėti daugiau »
Tongiečių kalba
Tongos kalba (tongiečių; lea faka-Tonga) – austronezinė kalba, kuria kalbama Tongoje.
Nauja!!: Priebalsis ir Tongiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Transliatyvas
Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių.
Nauja!!: Priebalsis ir Transliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Turkų kalba
Turkų kalba (Türkçe) – tiurkų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Priebalsis ir Turkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ubychų kalba
Ubychų kalba (savivardis: a-twaxə, twaχəbza) – mirusi šiaurės vakarų Kaukazo kalbų šeimai priklausiusi kalba, vartota ubychų tautybės žmonių.
Nauja!!: Priebalsis ir Ubychų kalba · Žiūrėti daugiau »
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Nauja!!: Priebalsis ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Vailio transliteracija
Vailio priebalsiai Vailio balsiai Vailio transliteracija, arba Vailis – transliteracijos sistema tibetiečių rašmenims užrašyti lotynų abėcėlės ženklų pagalba.
Nauja!!: Priebalsis ir Vailio transliteracija · Žiūrėti daugiau »
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Nauja!!: Priebalsis ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Valų kalbos istorija
Pembrukšyre (1620 m.) Valų kalbos istorija skaičiuoja daugiau kaip 14 amžių, kalbininkai joje išskiria archajinį (VI a. vid. – VIII a.), senosios valų kalbos (VIII a. – XII a. pr.), vidurinės valų kalbos (XII a. pr. – XIV a. pb.) ir šiuolaikinės valų kalbos laikotarpius.
Nauja!!: Priebalsis ir Valų kalbos istorija · Žiūrėti daugiau »
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Nauja!!: Priebalsis ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Priebalsis ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vidurinė valų kalba
Vidurinė valų kalba – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo XII iki XIV a., vidurinė valų kalba paliudyta žymiai geriau nei ankstesni valų kalbos laikotarpiai.
Nauja!!: Priebalsis ir Vidurinė valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Virama
Virama – brahmi rašto sistemose naudojamas diakritinis ženklas, kuriuo panaikinamas su priebalsiu einantis garsas.
Nauja!!: Priebalsis ir Virama · Žiūrėti daugiau »
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Nauja!!: Priebalsis ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Priebalsis ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Zyverso dėsnis
Zyverso dėsnis – vokiečių kalbininko Eduardo Zyverso (Eduard Sievers) suformuluota indoeuropeistikos taisyklė, nustatanti pusbalsių (*w arba *y (*j)) tarimą, žiūrint, koks prieš juos eina skiemuo.
Nauja!!: Priebalsis ir Zyverso dėsnis · Žiūrėti daugiau »
