Greičiau nei naršyklėje!
107 santykiai: Alėckos apskritis, Albertas I, Albrechtas, Albrechtas Brandenburgietis, Albrechtas Frydrichas (Prūsija), Altmarko paliaubos, Anduliai, Apleistasis kelias, Šereitlaukio dvaras, Šilutė, Šilutės istorija, Šilutės seniūnija, Širvinta (miestas), Švabija, Švedų tvanas, Švedijos imperija, Įsruties apskritis, Įsruties pilis, Įsrutis (miestas), Ėgliškiai (Kretinga), Barštynas, Berlyno Humboldtų universitetas, Boguslavas Radvila, Brandenburgas, Brožuvka, Departamentas, Dzialdovas, Egliškiai (Klaipėda), Galinda, Galindai, Gegužės 17, Gurniai (Dubininkai), Jan van Huysum, Johanas Daubmanas, Johanisburgo apskritis, Jonas Chodkevičius, Jonas Tartilavičius-Batakietis, Jurgis Frydrichas (Brandenburgo-Ansbacho markgrafas), Karaliaučiaus istorija, Karceviškiai (Šilutė), Katniava, Katyčiai, Kiautai, Kidulių dvaras, Klaipėda, Klaipėdos istorija, Klaipėdos pilis, Klaipėdos sritis (Memelgebiet), Klaipėdos valsčius, Kovo 20, ..., Krašto magistras, Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia, Krišpinas Kiršenšteinas, Krokuvos sutartis, Kulmiškiai, Kuršių marios, Lažas, Labguvos traktatas, Latvijos istorija, Laukžemiai, Lėciaus apskritis, Liepoja, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos provincija, Luko apskritis (Prūsija), Mažosios Lietuvos švietimas, Marija Eleonora von Brandenburg, Minija (Mingė), Morungo apskritis, Mozūrų kanalas, Mustenių lobis, Nadruviai, Neidenburgo apskritis, Nida, Ortelsburgo apskritis, Osterodės apskritis, Piliava, Prūsų Olandijos apskritis, Prūsija, Prūsija (reikšmės), Prūsijos karalystė, Pryšmančiai, Ragainės apskritis, Rusnė, Rynas, Rytų Prūsija, Sasna (baltų žemė), Semba, Simonas Dachas, Stanislavas Antanas Ščiuka, Tilžė, Tilžės apskritis, Toliai, Unguros apskritis, Valduva, Valteris fon Kronbergas, Vėluva, Vestfalija, Viešvilė, Vokiečių ordinas, Vokiečių ordino didysis magistras, Vokiečių ordino valstybė, Ylava (Lenkija), Zensburgo apskritis, 1490 m., 1568 m., 1701 m.. Išplėsti indeksą (57 daugiau) »
Alėckos apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Alėckos pilis – apskrities landrato būstinė Alėckos apskritis, 1939–1945 m. Troiburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Alėckos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Albertas I
Albertas I gali reikšti šiuos Europoje valdžiusius monarchus.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Albertas I · Žiūrėti daugiau »
Albrechtas
Albrechtas − germanų kilmės vyriškas vardas ir pavardė.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Albrechtas · Žiūrėti daugiau »
Albrechtas Brandenburgietis
Albrechtas Brandenburgietis (Albertas Brandenburgietis Hohencolernas,,, 1490 m. gegužės 17 d. Ansbachas, Vokietija – 1568 m. kovo 20 d. Tepliava, Prūsija, palaidotas Karaliaučiaus katedroje) – paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Albrechtas Brandenburgietis · Žiūrėti daugiau »
Albrechtas Frydrichas (Prūsija)
Albrechtas Frydrichas (1553 m. gegužės 9 d. – 1618 m. rugpjūčio 28 d.) – Prūsijos kunigaikštis, valdęs nuo 1568 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Albrechtas Frydrichas (Prūsija) · Žiūrėti daugiau »
Altmarko paliaubos
Altmarko paliaubos – sutartis, sudaryta 1629 m. rugsėjo 25 d. Altmarke, netoli Gdansko, tarp ATR ir Švedijos.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Altmarko paliaubos · Žiūrėti daugiau »
Anduliai
Anduliai – buvęs kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, abipus Danės upės.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Anduliai · Žiūrėti daugiau »
Apleistasis kelias
Apleistasis kelias – kelias ėjęs pietinėje Trakų vaivadijos dalyje tarp Nemuno, Augustavo girios ir Prūsijos kunigaikštystės sienos.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Apleistasis kelias · Žiūrėti daugiau »
Šereitlaukio dvaras
Šereitlaukio dvaras – buvęs dvaras Šereitlaukyje (Pagėgių savivaldybė).
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Šereitlaukio dvaras · Žiūrėti daugiau »
Šilutė
Šilutė – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos krašte, Pajūrio žemumoje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Šilutė · Žiūrėti daugiau »
Šilutės istorija
Senasis Šilutės herbas Šilutė – miestas, įsikūręs buvusioje skalvių genties teritorijoje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Šilutės istorija · Žiūrėti daugiau »
Šilutės seniūnija
Šilutės seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės vakaruose.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Šilutės seniūnija · Žiūrėti daugiau »
Širvinta (miestas)
Širvinta (nuo 1946 m. Kutuzovas) – buvęs miestas Karaliaučiaus krašte, Širvintos ir Šešupės kairiajame krante, priešais Kudirkos Naumiestį.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Širvinta (miestas) · Žiūrėti daugiau »
Švabija
Švabija − istorinis ir lingvistinis Vokietijos regionas, esantis Vokietijos pietvakarinėje dalyje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Švabija · Žiūrėti daugiau »
Švedų tvanas
Švedų tvanas – Abiejų Tautų Respublikos istorijos periodas tarp 1655 ir 1660 metų, kai visąšalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožąpalei Turkijos sieną, buvo užėmusi Švedija ir Rusija.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Švedų tvanas · Žiūrėti daugiau »
Švedijos imperija
Švedijos imperija – Europos didžioji valstybė, XVII a. ir XVIII a. pradžioje kontroliavusi didžiąjądalį Baltijos regiono.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Švedijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Įsruties apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaĮsruties apskritis – 1525–1818 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Įsruties apskritis · Žiūrėti daugiau »
Įsruties pilis
Šiulaikinis vaizdas (2011 m.) Pilies nuotrauka 1911 m. (dešinėje matosi paminklas lietuvių ulonams) Įsruties pilis – Vokiečių ordino pilis, pastatyta 1336 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Įsruties pilis · Žiūrėti daugiau »
Įsrutis (miestas)
Įsrutis (arba Černiachovskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Įsrutis (miestas) · Žiūrėti daugiau »
Ėgliškiai (Kretinga)
Ėgliškiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 1 km į pietus – pietryčius nuo Kretingos, prie kelio Kretinga–Triušiai, pervažiavus Danės upę.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Ėgliškiai (Kretinga) · Žiūrėti daugiau »
Barštynas
Barštynas, kitaip Bartošicė – miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadija, netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado sr.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Barštynas · Žiūrėti daugiau »
Berlyno Humboldtų universitetas
Berlyno Humboldtų universitetas Universitetas 1850 m. Paminklas Vilhelmui fon Humboldtui Paminklas Aleksandrui fon Humboldtui Berlyno Humboldtų universitetas (iki 1949 m. Frydricho Vilhelmo universitetas (Friedrich-Wilhelms-Universität) – aukštoji mokykla Dorotejenštadte, (Vidurio apskritis, (Bezirk Mitte), Berlynas), Unter den Linden gatvėje. Antrieji universiteto rūmai yra Adlershofe. Seniausias Berlyno universitetas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Berlyno Humboldtų universitetas · Žiūrėti daugiau »
Boguslavas Radvila
Boguslavas Radvila (1620 m. gegužės 3 d. Gdanske – 1669 m. gruodžio 31 d. netoli Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Boguslavas Radvila · Žiūrėti daugiau »
Brandenburgas
Brandenburgas – federalinė žemė rytinėje Vokietijoje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Brandenburgas · Žiūrėti daugiau »
Brožuvka
Brožuvka – kaimas šiaurės Lenkijoje, administraciškai priklauso Varmijos Mozūrų vaivadijos Lėciaus apskrities Krukliankų valsčiui.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Brožuvka · Žiūrėti daugiau »
Departamentas
Departamentas (pranc. département – padalinys) – valstybės teritorijos dalis, turinti savo administracijąarba valstybės administracijos struktūrinis padalinys; įstaiga.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Departamentas · Žiūrėti daugiau »
Dzialdovas
Dzialdovas – miestas Lenkijos pietryčiuose, (Varmijos Mozūrų vaivadija) prie Vkros intako Dzialdovkos upelio, Dzialdovo apskrities centras.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Dzialdovas · Žiūrėti daugiau »
Egliškiai (Klaipėda)
Egliškiai (arba Ėgliškiai) – kaimas šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, 1 km į pietryčius nuo Kretingos ir 2 km į šiaurės rytus nuo Kretingalės, tarp kelio Kretinga–Triušiai, Danės kairiojo kranto slėnyje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Egliškiai (Klaipėda) · Žiūrėti daugiau »
Galinda
Prūsų gentys XIII a. Galinda (prūs. Galinda) – prūsų žemė tarp Alnos, Geldapės ir Niauros (dab. Narevas) upių.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Galinda · Žiūrėti daugiau »
Galindai
Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje Galindų vardu paprastai įvardijami tik vadinamieji vakarų galindai (viena iš 9 prūsų kilčių, archeologų siejama su V–VI a. susiformavusia Olštyno kultūrine grupe).
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Galindai · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 17
Gegužės 17 yra 137-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 138-a).
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Gegužės 17 · Žiūrėti daugiau »
Gurniai (Dubininkai)
Gurniai – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose: Varmijos Mozūrų vaivadijos Geldapės apskrities Geldapės valsčiuje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Gurniai (Dubininkai) · Žiūrėti daugiau »
Jan van Huysum
Janas van Heisumas (Jan van Huijsum, 1682 m. balandžio 15 d., Amsterdamas, Nyderlandai – 1749 m. vasario 8 d., Amsterdamas) – XVIII a. pirmos pusės Nyderlandų tapytojas, tapė gėlių ir vaisių natiurmortus.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Jan van Huysum · Žiūrėti daugiau »
Johanas Daubmanas
Johanas Daubmanas (m. 1573 m. Karaliaučiuje) – Mažosios Lietuvos spaustuvininkas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Johanas Daubmanas · Žiūrėti daugiau »
Johanisburgo apskritis
Johanisburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Johanisburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Jonas Chodkevičius
Jonas Chodkevičius (kitaip – Jonas Jeronimaitis Chodkevičius; balt. Ян Геранімавіч Хадкевіч, ukr. Ян Ходкевич, lenk. Jan Hieronimowicz Chodkiewicz, rus. Ян Иеронимович Ходкевич, apie 1537 m. – 1579 m. rugpjūčio 4 d., pakeliui į Polocką; palaidotas Vilniuje), Jeronimo sūnus, LDK didikas iš Chodkevičių giminės, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, LDK delegacijos Liublino seime vadovas, Livonijos valdytojas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Jonas Chodkevičius · Žiūrėti daugiau »
Jonas Tartilavičius-Batakietis
Jonas Tartilavičius-Batakietis, taip pat Tartyla, Tartylavičius, Batakiškis (Tartylowicz Batocki; Batakių apylinkėse ? m.–1558 m.) – evangelikų liuteronų kunigas, pamokslininkas, vienas reformacijos pradininkų Žemaitijoje, lietuvybės skleidėjas Mažojoje Lietuvoje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Jonas Tartilavičius-Batakietis · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Frydrichas (Brandenburgo-Ansbacho markgrafas)
Brandenburgo-Ansbacho markgrafas Jurgis Frydrichas (1539 m. balandžio 5 d. – 1603 m. balandžio 25 d.) – Hohencolernų giminės atstovas, Ansbacho markgrafas, Bairoito markgrafas, Prūsijos hercogystės regentas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Jurgis Frydrichas (Brandenburgo-Ansbacho markgrafas) · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučiaus istorija
Altštato herbas Karaliaučius, iki 1255 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Karaliaučiaus istorija · Žiūrėti daugiau »
Karceviškiai (Šilutė)
Karceviškiai (arba Karceviškėliai) – kaimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km nuo Usėnų.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Karceviškiai (Šilutė) · Žiūrėti daugiau »
Katniava
Katniava, Katinava arba Zavetai (1945–1946 m., nuo 1946 m.) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė dab.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Katniava · Žiūrėti daugiau »
Katyčiai
Katyčiai – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio, šalia kelio Žemaičių Naumiestis–Rukai, abipus Šyšos upės.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Katyčiai · Žiūrėti daugiau »
Kiautai
Kiautai arba Smirnovas (nuo 1938 m. liepos 17 d. Zellmühle, 1945–1946 m., nuo 1946 m.) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė prie kelio Gumbinė – Alecka, dab.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Kiautai · Žiūrėti daugiau »
Kidulių dvaras
Kidulių dvaras – dvaras Kidulių kaime (Šakių rajonas).
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Kidulių dvaras · Žiūrėti daugiau »
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos istorija
Senovinė Memelio pilies ir miesto graviūra Klaipėdos istorija – Klaipėdos miesto raida nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo iki šių laikų.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Klaipėdos istorija · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos pilis
Klaipėdos pilis arba Mėmelburgas – pilis Klaipėdoje, pirmąkartąminima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutaria dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Klaipėdos pilis · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos sritis (Memelgebiet)
Klaipėdos sritis – XIII a. vidurio – XVI a. pradžios baltų teritorija Nemuno žemupio dešiniajame krante.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Klaipėdos sritis (Memelgebiet) · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos valsčius
Klaipėdos valsčius (arba Klaipėdos didysis valsčius, Klaipėdos hauptamtas) – Prūsijos kunigaikštystės (nuo 1701 m. Prūsijos karalystės) administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1525–1752 m. dabartinės Lietuvos vakaruose, Klaipėdos krašte.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Klaipėdos valsčius · Žiūrėti daugiau »
Kovo 20
Kovo 20 yra 79-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 80-a).
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Kovo 20 · Žiūrėti daugiau »
Krašto magistras
Livonijos krašto antspaudas Krašto magistras – Vokiečių ordino provincijos vyriausiasis vadovas, mokytojas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Krašto magistras · Žiūrėti daugiau »
Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia
Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia – veikianti evangelikų liuteronų bažnyčia, stovinti Kretingoje, miesto centre, Rotušės aikštės pietrytiniame kampe su Kęstučio gatve.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Krišpinas Kiršenšteinas
Krišpinas Kiršenšteinas (XVI a. vid.–1611 m.) – pirklys, didikų Krišpinų-Kiršenšteinų giminės Lietuvoje pradininkas, Raudonės pilies statytojas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Krišpinas Kiršenšteinas · Žiūrėti daugiau »
Krokuvos sutartis
Krokuvos sutartis Krokuvos sutartis – Lenkijos karalystės ir Vokiečių ordino taikos sutartis, pasirašyta 1525 m. balandžio 8 d. Krokuvoje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Krokuvos sutartis · Žiūrėti daugiau »
Kulmiškiai
Kulmiškiai – XIII a. vidurio- XIX a. pradžios Prūsijos ir Mažosios Lietuvos laisvieji ūkininkai laukininkai, pagal Kulmo teisę gavę nuosavybėn apie 3 ūbus, arba apie 45 ha žemės sklypą.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Kulmiškiai · Žiūrėti daugiau »
Kuršių marios
Kuršių marios Saulėtekis Kuršių mariose Ventės rago Agilos kopos Kuršių nerijos siaučianti audra. date.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Kuršių marios · Žiūrėti daugiau »
Lažas
Lažas – feodališkai priklausomo valstiečio darbas senjorui, viena atsiskaitymo už skirtinį sklypąformų, baudžiavos apraiška.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Lažas · Žiūrėti daugiau »
Labguvos traktatas
250pxLabguvos traktatas – sutartis, 1656 m. lapkričio 20 d., per 1655–1660 m. Šiaurės karą, pasirašyta Labguvos pilyje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Labguvos traktatas · Žiūrėti daugiau »
Latvijos istorija
Seniausios rastos gyvenvietės Latvijos teritorijoje yra datuojamos 11 000 pr.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Latvijos istorija · Žiūrėti daugiau »
Laukžemiai
Laukžemiai – buvęs kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 1 km į šiaurės vakarus nuo Radailių, prie Eketės upės.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Laukžemiai · Žiūrėti daugiau »
Lėciaus apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Lėciaus tvirtovė Lėciaus apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Lėciaus apskritis · Žiūrėti daugiau »
Liepoja
Liepoja – miestas vakarų Latvijoje prie Baltijos jūros.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Liepoja · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos provincija
Lietuvos provincija, Prūsų Lietuva (Preussische Litauen), Lietuva (Litauen) – Prūsijos kunigaikštystė (1525–1701 m.), Prūsijos karalystės (nuo 1701 m.) dar žinoma kaip Mažoji Lietuva administracinio teritorinio vieneto Lietuvos departamento (1736–1818 m.) pagrindinė dalis.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Lietuvos provincija · Žiūrėti daugiau »
Luko apskritis (Prūsija)
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Luko apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Luko apskritis (Prūsija) · Žiūrėti daugiau »
Mažosios Lietuvos švietimas
Prūsijos mokykla Tipinė mokykla Juodkrantėje Knypuvos gimnazija Mažosios Lietuvos švietimas – švietimas Mažojoje Lietuvoje – Prūsijos kunigaikštystės dalyje nuo Alnos upės ir Aismarių į rytus su Priegliaus upynu Prūsoje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Mažosios Lietuvos švietimas · Žiūrėti daugiau »
Marija Eleonora von Brandenburg
Marija Eleonora Brandenburgietė (1599 m. lapkričio 11 d. – 1655 m. kovo 28 d.) – Brandenburgo princesė, Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo žmona.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Marija Eleonora von Brandenburg · Žiūrėti daugiau »
Minija (Mingė)
Minija (arba Mingė) – žvejų gatvinis kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Kintų, Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Minija (Mingė) · Žiūrėti daugiau »
Morungo apskritis
Morungo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Morungo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Mozūrų kanalas
Mozūrų kanalas – kanalas, jungiantis Alnos upę nuo Družbos kaimo Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija) ir Mauro ežerąLenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Mozūrijos ežeryne.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Mozūrų kanalas · Žiūrėti daugiau »
Mustenių lobis
„Mustenių lobis“ – lobis, rastas 1981 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Mustenių lobis · Žiūrėti daugiau »
Nadruviai
Prūsų žemės Nadruviai – baltų, prūsų genčių sąjungos gentis, gyvenusi Nadruvoje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Nadruviai · Žiūrėti daugiau »
Neidenburgo apskritis
Neidenburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Neidenburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Nida
Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje, šalia krašto kelio.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Nida · Žiūrėti daugiau »
Ortelsburgo apskritis
Ortelsburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Ortelsburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Osterodės apskritis
Osterodės apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Osterodės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Piliava
Piliava (arba Baltijskas,, nuo 1522 m. Pillau, nuo 1936 m. Seestadt Pillau, nuo 1939 m. Pillau, Frische Nehrung, nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, tarp Aistmarių ir Baltijos jūros, Aistmarių nerijos šiaurinėje dalyje, Baltijsko municipalinio rajono ir Baltijsko miesto gyvenvietės administracinis centras.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Piliava · Žiūrėti daugiau »
Prūsų Olandijos apskritis
Prūsų Olandijos apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsų Olandijos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Prūsija (reikšmės)
Prūsija.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsija (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Pryšmančiai
Pryšmančiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į vakarus nuo Kretingos, prie kelio ir Tenžės upelio.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Pryšmančiai · Žiūrėti daugiau »
Ragainės apskritis
Ragainės apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Ragainės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Rusnė
Rusnė – miestelis Šilutės rajono savivaldybės pietvakariuose, Rusnės saloje, Nemuno deltos RP.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Rusnė · Žiūrėti daugiau »
Rynas
Rynas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Gižycko paviete, Ryno valsčiaus centras.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Rynas · Žiūrėti daugiau »
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Sasna (baltų žemė)
XIII a. Prūsijos žemės. Sasna – tamsiai pilka. Sasna (prūs. Sasnā,;, Saska) – vienas iš senovės Prūsijos regionų, buvęs dabartinėje šiaurinėje Lenkijoje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Sasna (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Semba · Žiūrėti daugiau »
Simonas Dachas
Klaipėdoje Simonas Dachas (Simon Dach; 1605 m. liepos 29 d. – 1659 m. balandžio 15 d.) – vokiečių poetas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Simonas Dachas · Žiūrėti daugiau »
Stanislavas Antanas Ščiuka
Stanislavas (Stanislovas) Antanas Ščiuka (1652 ar 1654 m. Liuboniči, Rečycos pavietas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika – 1710 m. gegužės 19 d. Varšuva, Lenkijos karalystė, Abiejų Tautų Respublika) – šlėkta, didikas, politikas ir rašytojas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Stanislavas Antanas Ščiuka · Žiūrėti daugiau »
Tilžė
Tilžė (arba Sovetskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Tilžė · Žiūrėti daugiau »
Tilžės apskritis
Tilžės apskritis – 1736–1818 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Tilžės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Toliai
Toliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 3 km į pietryčius nuo Kretingos, prie Kapupio upelio ir kelio Kretinga–Triušiai.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Toliai · Žiūrėti daugiau »
Unguros apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Unguros apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Unguros apskritis · Žiūrėti daugiau »
Valduva
Valduva arba Nizovjė (1945–1946 m., nuo 1946 m. Низовье) – gyvenvietė dab.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Valduva · Žiūrėti daugiau »
Valteris fon Kronbergas
Valteris fon Kronbergas (1477 m. Kronbergas – 1543 m. balandžio 4 d. Mergentheimas) – Vokiečių ordino valstybės veikėjas, atnaujinto Vokiečių ordino magistras.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Valteris fon Kronbergas · Žiūrėti daugiau »
Vėluva
Vėluva (1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Znamenskas) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Znamensko kaimo gyvenvietės kaimas Alnos ir Priegliaus santakoje.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Vėluva · Žiūrėti daugiau »
Vestfalija
Vestfalija – istorinė šiaurės vakarų Vokietijos sritis.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Vestfalija · Žiūrėti daugiau »
Viešvilė
Viešvilė – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 24 km į vakarus nuo Jurbarko, prie kelio, dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelį.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Viešvilė · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordino didysis magistras
Vokiečių ordino didžiojo magistro herbas Vokiečių ordino magistras arba Didysis magistras – Vokiečių ordino vyriausiasis vadovas, mokytojas, aukščiausias kryžiuočių vokiečių ordino ir jo valdomos teritorijos pareigūnas, vyriausiasis ordino kariuomenės vadas.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Vokiečių ordino didysis magistras · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordino valstybė
Vokiečių ordino valstybė – Vokiečių ordino teokratinė feodalinė valstybė, gyvavusi 1230–1525 m. Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, dab.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Vokiečių ordino valstybė · Žiūrėti daugiau »
Ylava (Lenkija)
Ylava, arba (iki 1945 m.) Vokiečių Ylava – miestas Lenkijos šiaurėje (buv. senprūsių etninės teritorijos pietvakariuose), į pietvakarius nuo Olštyno, 1945-1975 m. ir nuo 1999 m. – Lenkijos Ylavos apskrities (Varmijos Mozūrų vaivadija) administracinis centras.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Ylava (Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Zensburgo apskritis
Zensburgo apskritis – 1818–1871 m.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir Zensburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »
1490 m.
1490 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1490 m. · Žiūrėti daugiau »
1568 m.
1568 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1568 m. · Žiūrėti daugiau »
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsijos kunigaikštystė ir 1701 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Kunigaikštiškieji Prūsai, Prūsijos hercogystė, Prūsijos kunigaikštis.
