Turinys
7 santykiai: Baltų prokalbė, Berniukas, Hirto dėsnis, Latvių kalba, Slavų prokalbė, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Vinterio dėsnis.
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Peržiūrėti Rick Derksen ir Baltų prokalbė
Berniukas
Lietuvių berniukas. Berniukas – vyriškos lyties vaikas.
Peržiūrėti Rick Derksen ir Berniukas
Hirto dėsnis
Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.
Peržiūrėti Rick Derksen ir Hirto dėsnis
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Rick Derksen ir Latvių kalba
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Peržiūrėti Rick Derksen ir Slavų prokalbė
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.
Peržiūrėti Rick Derksen ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
Vinterio dėsnis
Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.
Peržiūrėti Rick Derksen ir Vinterio dėsnis