Greičiau nei naršyklėje!
55 santykiai: Apskritimas, Atmosfera, Bangos frontas, Centrinė jėga, Citroën Xantia, Dangaus sfera, Dangus (reikšmės), Daugdara, Džonsono kūnas, Didysis apskritimas, Dimensija, Divergencija, Elektromagnetinė spinduliuotė, Erdvė, Euklidinė geometrija, Garso stipris, Gaublys, Geometrija, Hablo dėsnis, Hubble morfologinė klasifikacija, Integralas, Intensyvumas, Izolinija, Japetas (palydovas), Johannes Kepler, Jupiterio palydovai, Kleino butelis, Kondensatorius (elektra), Kubas, Lęšis (optika), Lietus, Mi sklaida, Mimas (palydovas), Neptūnis, Neptūno palydovai, Nivelyras, Nykštukinė planeta, Olberso paradoksas, Orto kometoidų debesis, Pedosfera, Plutono palydovai, Rutulys, Rymano paviršius, Saturno palydovai, Saulės sistema, Saulės sistemos tyrimai ir atradimai, Sputnik 1, Steradianas, Striomgreno sfera, Taisyklingasis briaunainis, ..., Tetraedro skaičius, Topologija, Trikampis, Urano palydovai, Vaivorykštė. Išplėsti indeksą (5 daugiau) »
Apskritimas
Apskritimas ir su ja susijusios tiesės. Euklidinėje geometrijoje apskritimas – aibė visų plokštumos taškų, vienodu atstumu nutolusių nuo vieno taško, vadinamo apskritimo centru.
Nauja!!: Sfera ir Apskritimas · Žiūrėti daugiau »
Atmosfera
Venerągaubia itin tanki atmosfera Atmosfera (iš 'garai' + 'sfera') – dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną.
Nauja!!: Sfera ir Atmosfera · Žiūrėti daugiau »
Bangos frontas
Paviršinės bangos '''bangos fronto''' linija parodoma rodykle. plokštumos. sferiniais bangai perėjus pro lęšį). Bangos frontas – tolydi kreivė (paviršiumi sklindančiai bangai) arba tolydus paviršius (erdvėje sklindančiai bangai), jungianti/jungiantis sklindančios bangos tos pačios fazės taškus.
Nauja!!: Sfera ir Bangos frontas · Žiūrėti daugiau »
Centrinė jėga
Centrinė jėga – tokia jėga, kurios dydis priklauso tik nuo skaliarinio atstumo iki veikiančiosios jėgos centro (tarkim, kūno masės centro ar pan.). Kadangi jėga priklauso tik nuo atstumo iki centro, jėgų laukas yra sferiškai simetrinis.
Nauja!!: Sfera ir Centrinė jėga · Žiūrėti daugiau »
Citroën Xantia
Citroën Xantia – Citroën markės modelis, pradėtas gaminti 1993 m.
Nauja!!: Sfera ir Citroën Xantia · Žiūrėti daugiau »
Dangaus sfera
Dangaus sfera Dangaus sfera – įsivaizduojama neapibrėžto spindulio sfera su joje esančiais šviesuliais.
Nauja!!: Sfera ir Dangaus sfera · Žiūrėti daugiau »
Dangus (reikšmės)
Dangus reikšmės.
Nauja!!: Sfera ir Dangus (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Daugdara
trikampio vidinių kampų suma gali ir nebūti lygi 180 laipsnių (skirtingai nuo trikampio euklidinėje erdvėje). Analogiško mažo trikampio kampų suma bus apytiksliai lygi 180 laipsnių, nes lokaliai daugdara atrodo kaip euklidinė erdvė. Daugdara – topologinė erdvė, kurios kiekvieno taško aplinka yra artima euklidinei erdvei.
Nauja!!: Sfera ir Daugdara · Žiūrėti daugiau »
Džonsono kūnas
Ištęstas kvadratinis girobikupolas (Džonsono kūnas ''J''37) oktaedro ''stelacija''.) Šis „24-kampis“ nėra Džonsono kūnas, kadangi jis nėra griežtai iškilas (turi 180° dvisienius kampus). Džonsono kūnas – tai geometrinė figūra, kuri yra griežtai iškilas briaunainis, kurio kiekviena siena yra taisyklingasis daugiakampis, bet kuris nėra tolygusis briaunainis (vadinasi, Džonsono kūnais nėra nei Platono, nei Archimedo kūnai, nei prizmės, nei antiprizmės. Šios klasės briaunainiams nekeliamas reikalavimas, kad visos sienos būtų tokie patys daugiakampiai, nei kad prie viršūnės susieitų vienodi daugiakampiai. Paprastas Džonsono kūno pavyzdys yra keturkampė lygiašonė piramidė, kuri kaip Džonsono kūnas žymima J1; jos viena siena yra kvadratas, o kitos keturios sienos – trikampiai. Kaip ir kiekvienam griežtai iškilam geometriniam kūnui, viršūnėje turi susieiti ne mažiau kaip trys sienos ir jų kampų prie viršūnės suma turi būti mažesnė nei 360 laipsnių. Kadangi mažiausias taisyklingo daugiakampio kampas yra lygus 60 laipsnių, vadinasi, vienoje viršūnėje gali sueiti ne daugiau, kaip penkios sienos. Penkiakampė piramidė (J2) yra figūros, turinčios penkto laipsnio viršūnę (t. y. viršūnę, į kuriąsueina 5 sienos), pavyzdys. Nors nėra jokių akivaizdžių apribojimų, neleidžiančių bet kokiam taisyklingam daugiakampiui būti Džonsono kūno siena, bet reikalavimas, kad kiekviena siena būtų taisyklingas daugiakampis sukuria tokias sąlygas, kad šių kūnų sienos visada būna tik taisyklingi trikampiai, keturkampiai, penkiakampiai, šešiakampiai, aštuonkampiai ir dešimtkampiai, t. y. sienų daugiakampiai turi 3, 4, 5, 6, 8 arba 10 kraštinių. 1966 metais JAV matematikas Normanas Džonsonas (Norman Johnson) publikavo sąrašą, į kurį buvo įtraukti 92 kūnai, kuriems buvo suteikti pavadinimai ir nomenklatūriniai numeriai (J1, J2 ir t. t.). Nors Džonsonas neįrodė, kad šios klasės figūros yra tik 92, bet jis numatė, kad taip turėtų būti. 1969 metais tuometinis TSRS mokslininkas (dabar Izraelio) Viktoras Zalgaleris (Виктор Абрамович Залгаллер) įrodė, kad egzistuoja tik 92 Džonsono kūnai. Vienas Džonsono kūnų, pailgėjęs kvadratinis girobikupolas (J37), dar vadinamas pseudorombiniu kuboktaedru yra unikalus tuo, kad pasižymi vietiniu viršūnių tolygumu: kiekvienoje viršūnėje sueina 4 sienos ir jos išsidėsčiusios vienodai po 3 kvadratus ir vienątrikampį. Bet šis briaunainis nėra tranzityvus viršūnių atžvilgiu, kadangi viršūnių izometrija yra skirtinga, todėl, nors ir labai artimas, jis negali būti Archimedo kūnas.
Nauja!!: Sfera ir Džonsono kūnas · Žiūrėti daugiau »
Didysis apskritimas
Didysis apskritimas dalina sferąį dvi lygias dalis Mažasis apskritimas, gaunamas kertant sferąne per centrąDidysis apskritimas – apskritimas, gaunamas perkirtus sferąplokštuma einančia per jos centrą.
Nauja!!: Sfera ir Didysis apskritimas · Žiūrėti daugiau »
Dimensija
projekcija. Dimensija – fizikoje ir matematikoje naudojamas terminas, kuriuo nusakomas tam tikras su geometrine figūra susijęs sveikasis skaičius, dimensijos topologinis invariantas.
Nauja!!: Sfera ir Dimensija · Žiūrėti daugiau »
Divergencija
Divergencija – diferencialinis operatorius, vektorinį laukąatvaizduojantis į skaliarinį laukątaip, kad skaliarinis laukas nusakytų vektorinio lauko įeinančio ir išeinančio srauto skirtumą.
Nauja!!: Sfera ir Divergencija · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinė spinduliuotė
Šviesa kaip elektromagnetinė banga. ''E'' ir ''M'' – elektrinio ir magnetinio laukų amplitudės, ''λ'' – bangos ilgis. Elektromagnetinių bangų spektras. Elektromagnetinė spinduliuotė fizikoje reiškia elektromagnetinio lauko bangas (ar jų kvantus, fotonus), spinduliuojančias erdvėje ir nešančiąelektromagnetinę spinduliavimo energiją.
Nauja!!: Sfera ir Elektromagnetinė spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »
Erdvė
Erdvė – beribė trijų matmenų plotmė, kurioje egzistuoja visi materialūs objektai.
Nauja!!: Sfera ir Erdvė · Žiūrėti daugiau »
Euklidinė geometrija
Euklidinėje geometrijoje modeliai tiriami naudojant atstumus tarp taškų ir tiesių ir kampus tarp tiesių. Paveikslėlyje pavaizduota Niutono teoremos iliustracija. Euklidinė geometrija – geometrijos teorija, besiremianti III a. pr. m. e. graikų mokslininko Euklido suformuluotų aksiomų (postulatų) sistema.
Nauja!!: Sfera ir Euklidinė geometrija · Žiūrėti daugiau »
Garso stipris
Garso stipris – fizikinis dydis, lygus energijos kiekiui, kurį garso banga per vienetinį laikąperneša pro vienetinį plotą, statmenąbangos sklidimo krypčiai.
Nauja!!: Sfera ir Garso stipris · Žiūrėti daugiau »
Gaublys
Gaublys - daug kartų sumažintas planetos paviršius, pateiktas ant apvalaus arba planetos formos sferos, dažnai būna pritvirtintas prie stovo.
Nauja!!: Sfera ir Gaublys · Žiūrėti daugiau »
Geometrija
Cyclopedia, 1728 m.) Geometrija (gr. Γῆ, Gē – Žemė; μέτρεω, metreō – matuoju) – matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius.
Nauja!!: Sfera ir Geometrija · Žiūrėti daugiau »
Hablo dėsnis
Hablo dėsnis teigia, kad galaktikų tolimo greitis v yra proporcingas jų nuotoliui R nuo stebėtojo.
Nauja!!: Sfera ir Hablo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Hubble morfologinė klasifikacija
Hablo morfologinė klasifikacija Šiuolaikiniai galaktikų tyrimai prasidėjo po 1924 m., kai Edvinas Hablas (1889 - 1953), stebėdamas pro Maunt Vilsono observatorijos (Kalifornija, JAV 254 cm skermens Hukerio reflektorių, įrodė, kad egzistuoja savarankiškos, nepriklausančios mūsų Galaktikai žvaigždžių sistemos. Hablas pasiūlė galaktikų klasifikacijos schemą, kuria remiantis vėliau buvo sukurtos sudėtingesnės klasifikacijos. Hablas išskyrė 3 svarbiausius galaktikų tipus: spiralinės, elipsinės, spiralinės, turinčios skersę. Labai norėta žiūrėti į Hablo klasifikacijąkaip į evoliucinę seką. Bet tai yra tik paprasčiausia schema galaktikoms suskirstyti pagal jų plokštumo laipsnį. Elipsinės galaktikos iš tikrųjų yra sferoido arba elipsoido formos ir taip atrodo tik dėl projekcijos. Kol kas apie galaktikų evoliucijąžinoma nedaug ir į bet kuriąsiūlomąevoliucinę sekądauguma astronomų žiūri skeptiškai.
Nauja!!: Sfera ir Hubble morfologinė klasifikacija · Žiūrėti daugiau »
Integralas
Integralas (žymima \int) – matematinė funkcija, gaunama kaip rezultatas veiksmo, atvirkščio diferencijavimui.
Nauja!!: Sfera ir Integralas · Žiūrėti daugiau »
Intensyvumas
Intensyvumas fizikoje – suvidurkinto laike energijos srauto matas.
Nauja!!: Sfera ir Intensyvumas · Žiūrėti daugiau »
Izolinija
Topografiniame žemėlapyje izolinijomis pažymėtas reljefas. Izolinija - linija, jungianti vienodos reikšmės taškus plokštumoje.
Nauja!!: Sfera ir Izolinija · Žiūrėti daugiau »
Japetas (palydovas)
Japetas, arba Saturnas VIII – natūralus Saturno palydovas, kurį 1671 m. spalio 25 d. atrado astronomas Giovanni Domenico Cassini.
Nauja!!: Sfera ir Japetas (palydovas) · Žiūrėti daugiau »
Johannes Kepler
Johanesas Kepleris (1571 m. gruodžio 27 d. Veil der Štatas, prie Štutgarto – 1630 m. lapkričio 15 d. Rėgensburgas, Bavarija) – vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmąastronomijos moksle.
Nauja!!: Sfera ir Johannes Kepler · Žiūrėti daugiau »
Jupiterio palydovai
Jupiteris turi 92 gamtinius palydovus.
Nauja!!: Sfera ir Jupiterio palydovai · Žiūrėti daugiau »
Kleino butelis
Dvimatis Kleino butelio trimatės įdėties atvaizdis Matematikoje Kleino butelis – neorientuojamojo paviršiaus pavyzdys; tai dvimatė daugdara, kuriai neįmanoma apibrėžtai nustatyti normalės vektorių sistemos.
Nauja!!: Sfera ir Kleino butelis · Žiūrėti daugiau »
Kondensatorius (elektra)
elektrinėse grandinėse.Kondensatorius – dviejų laidininkų, vadinamu elektrodais, sistema, kuri turi savybę kaupti energijątarp tų elektrodų sukurtame elektriniame lauke.
Nauja!!: Sfera ir Kondensatorius (elektra) · Žiūrėti daugiau »
Kubas
Kubas – trimatė vientisa geometrinė figūra, sudaryta iš šešių kvadratų.
Nauja!!: Sfera ir Kubas · Žiūrėti daugiau »
Lęšis (optika)
Lęšis. Optiniai lęšiai gali būti naudojami šviesai surinkti. Lęšis – skaidrus kūnas, apribotas 2 sferiniais arba kitokios formos (toks lęšis vadinamas asferiniu) paviršiais.
Nauja!!: Sfera ir Lęšis (optika) · Žiūrėti daugiau »
Lietus
Lietus miniatiūra Lietus – kritulių rūšis, kai iš debesų į Žemės paviršių krinta atskiri vandens lašai (paprastai 0,6–3 mm dydžio).
Nauja!!: Sfera ir Lietus · Žiūrėti daugiau »
Mi sklaida
Šanchajuje – vienas iš Mi sklaidos pavyzdžių. Mi sklaida, taip pat žinoma kaip Lorenco Mi teorija arba Lorenco Mi Debajaus teorija – šviesos sklaida, tiksliai aprašoma analitiniu Maksvelo lygčių sprendiniu.
Nauja!!: Sfera ir Mi sklaida · Žiūrėti daugiau »
Mimas (palydovas)
Mimas arba Saturnas I – natūralus Saturno palydovas, kurį 1789 m. rugsėjo 17 d. atrado astronomas William Herschel.
Nauja!!: Sfera ir Mimas (palydovas) · Žiūrėti daugiau »
Neptūnis
Neptūnis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Np, eilės numeris 93.
Nauja!!: Sfera ir Neptūnis · Žiūrėti daugiau »
Neptūno palydovai
Neptūnas turi 14 žinomų gamtinių palydovų.
Nauja!!: Sfera ir Neptūno palydovai · Žiūrėti daugiau »
Nivelyras
Nivelyras – geodezijos instrumentas, skirtas Žemės taškų aukščių skirtumams nustatyti ir horizontaliems paviršiams nužymėti.
Nauja!!: Sfera ir Nivelyras · Žiūrėti daugiau »
Nykštukinė planeta
Plutonas buvo įrašytas į Nykštukinių planetų sąrašą. Nykštukinė planeta – dangaus kūnas, kuris.
Nauja!!: Sfera ir Nykštukinė planeta · Žiūrėti daugiau »
Olberso paradoksas
Olberso paradoksas Olberso paradoksas – paradoksalus reiškinys, kad nakties dangus yra tamsus, nors statiškoje begalinėje Visatoje turėtų būti šviesus.
Nauja!!: Sfera ir Olberso paradoksas · Žiūrėti daugiau »
Orto kometoidų debesis
Koiperio žiedo vaizdas. Saulės sistemos narių. Orto kometoidų debesis – hipotetinis sferinės formos kometų debesis, esantis tarp 1000 ir 100 000 AV nuo Saulės.
Nauja!!: Sfera ir Orto kometoidų debesis · Žiūrėti daugiau »
Pedosfera
Pedosfera – tai Žemės rutulio sfera, apimanti paviršinį sluoksnį, kuriame vyksta dirvodaros procesai.
Nauja!!: Sfera ir Pedosfera · Žiūrėti daugiau »
Plutono palydovai
Plutonas turi 5 žinomus gamtinius palydovus.
Nauja!!: Sfera ir Plutono palydovai · Žiūrėti daugiau »
Rutulys
Rutulys Rutulys – kūnas, gautas pusskritulį apsukus aplink jo skersmenį.
Nauja!!: Sfera ir Rutulys · Žiūrėti daugiau »
Rymano paviršius
Rymano sfera. Rymano paviršius – kompleksinio kintamojo funkcijos geometrinis atvaizdavimas, kurio metu daugiareikšmės funkcijos vaizduojamos kaip vienareikšmės, tik keliose atskirose plokštumose (daugialapės funkcijos).
Nauja!!: Sfera ir Rymano paviršius · Žiūrėti daugiau »
Saturno palydovai
Saturno palydovai Cassini nuotrauka Saturnas turi 82 žinomus gamtinius palydovus.
Nauja!!: Sfera ir Saturno palydovai · Žiūrėti daugiau »
Saulės sistema
Saulės sistema Saulės ir jos planetų palyginamieji dydžiai Saulės sistemąsudaro centrinis jos kūnas Saulė ir aplink jąskriejantys įvairūs kosminiai kūnai: 8 planetos ir nykštukinės planetos su savo palydovais, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt.
Nauja!!: Sfera ir Saulės sistema · Žiūrėti daugiau »
Saulės sistemos tyrimai ir atradimai
M. Koperniko heliocentrinė teorija Saulės sistemos tyrimai ir atradimai − istorinės mokslinės žinios apie Saulės sistemąir jos kūnus.
Nauja!!: Sfera ir Saulės sistemos tyrimai ir atradimai · Žiūrėti daugiau »
Sputnik 1
„Sputnik 1“ (rus. „Спутник-1”, kitaip ПС-1 – „Простейший Спутник-1“, liet. „Paprasčiausias palydovas“) – pirmasis dirbtinis Žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai išvestas į Žemės geocentrinę orbitą.
Nauja!!: Sfera ir Sputnik 1 · Žiūrėti daugiau »
Steradianas
Grafinis steradiano atvaizdavimas Steradianas – papildomas erdvinio kampo bematis SI sistemos vienetas.
Nauja!!: Sfera ir Steradianas · Žiūrėti daugiau »
Striomgreno sfera
Striomgreno sfera (pagal danų mokslininko Bengt Strömgren, kuris pirmas aprašė šį reiškinį, vardą) – jonizuoto vandenilio (H II sritis) sfera, supanti jaunas ir karštas O ir B spektrinio tipo žvaigždes.
Nauja!!: Sfera ir Striomgreno sfera · Žiūrėti daugiau »
Taisyklingasis briaunainis
Taisyklingasis briaunainis – labai simetriška geometrinė trimatė figūra, kurios vienarūšiai gretimi elementai yra tranzityvūs: viršūnės, briaunos ir sienos.
Nauja!!: Sfera ir Taisyklingasis briaunainis · Žiūrėti daugiau »
Tetraedro skaičius
Tetraedras, sudarytas iš 35 sferų. Tetraedro skaičius arba trikampės piramidės skaičius yra skaičius, kuris atvaizduoja piramidę su trikampiu pagrindu ir trijomis sienomis, vadinamątetraedru.
Nauja!!: Sfera ir Tetraedro skaičius · Žiūrėti daugiau »
Topologija
Mėbijaus juosta, turinti tik vienąpaviršių ir tik vienąkraštinę, yra vienas iš daugybės objektų, studijuojamų topologijoje. Topologija ( 'paviršius, vieta' + λογος.
Nauja!!: Sfera ir Topologija · Žiūrėti daugiau »
Trikampis
Trikampis Trikampis – paprasčiausias daugiakampis, turintis tris viršūnes ir tris jas jungiančias kraštines.
Nauja!!: Sfera ir Trikampis · Žiūrėti daugiau »
Urano palydovai
Uranas (planeta) turi 27 gamtinius palydovus.
Nauja!!: Sfera ir Urano palydovai · Žiūrėti daugiau »
Vaivorykštė
Kaviškio ežero (Lazdijų rajonas) Vaivorykštė – optinis ir meteorologinis reiškinys, kuomet Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje atsiranda ištisinė spalvų spektro juosta.
Nauja!!: Sfera ir Vaivorykštė · Žiūrėti daugiau »
