Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Sfera

Indeksas Sfera

Sfera Sfera – paviršius, sudarytas iš erdvės taškų, vienodai nutolusių nuo vieno taško O. Taškas O vadinamas sferos centru.

47 santykiai: Apskritimas, Atmosfera, Bangos frontas, Centrinė jėga, Citroën Xantia, Dangaus sfera, Dangus (reikšmės), Daugdara, Džonsono kūnas, Didysis apskritimas, Divergencija, Elektromagnetinė banga, Erdvė, Garso stipris, Gaublys, Hablo dėsnis, Hubble morfologinė klasifikacija, Intensyvumas, Izolinija, Japetas (palydovas), Jupiterio palydovai, Kleino butelis, Kondensatorius (elektra), Lęšis (optika), Lietus, Mi sklaida, Mimas (palydovas), Neptūnis, Neptūno palydovai, Nivelyras, Nykštukinė planeta, Olberso paradoksas, Orto kometoidų debesis, Pedosfera, Plutono palydovai, Rutulys, Rymano paviršius, Saturno palydovai, Saulės sistema, Saulės sistemos tyrimai ir atradimai, Sputnik 1, Striomgreno sfera, Taisyklingasis briaunainis, Tetraedro skaičius, Topologija, Urano palydovai, Vaivorykštė.

Apskritimas

thumb Euklidinėje geometrijoje apskritimas – aibė visų plokštumos taškų, vienodu atstumu nutolusių nuo vieno taško, vadinamo apskritimo centru.

Nauja!!: Sfera ir Apskritimas · Žiūrėti daugiau »

Atmosfera

Venerą gaubia itin tanki atmosfera Atmosfera (iš 'garai' + 'sfera') – dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną.

Nauja!!: Sfera ir Atmosfera · Žiūrėti daugiau »

Bangos frontas

Paviršinės bangos '''bangos fronto''' linija parodoma rodykle. plokštumos. sferiniais bangai perėjus pro lęšį). Bangos frontas - tolydi kreivė (paviršiumi sklindančiai bangai) arba tolydus paviršius (erdvėje sklindančiai bangai), jungianti/jungiantis sklindančios bangos tos pačios fazės taškus.

Nauja!!: Sfera ir Bangos frontas · Žiūrėti daugiau »

Centrinė jėga

Centrinė jėga tai yra tokia jėga, kurios dydis priklauso tik nuo skaliarinio atstumo iki veikiančiosios jėgos centro (tarkim, kūno masės centro ar pan.). Kadangi jėga priklauso tik nuo atstumo iki centro, jėgų laukas yra sferiškai simetrinis.

Nauja!!: Sfera ir Centrinė jėga · Žiūrėti daugiau »

Citroën Xantia

Citroën Xantia – Citroën markės modelis, pradėtas gaminti 1993 m.

Nauja!!: Sfera ir Citroën Xantia · Žiūrėti daugiau »

Dangaus sfera

Dangaus sfera Dangaus sfera - įsivaizduojama neapibrėžto spindulio sfera su joje esančiais šviesuliais.

Nauja!!: Sfera ir Dangaus sfera · Žiūrėti daugiau »

Dangus (reikšmės)

Dangus reikšmės.

Nauja!!: Sfera ir Dangus (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »

Daugdara

trikampio vidinių kampų suma gali ir nebūti lygi 180 laipsnių (skirtingai nuo trikampio euklidinėje erdvėje). Analogiško mažo trikampio kampų suma bus apytiksliai lygi 180 laipsnių, nes lokaliai daugdara atrodo kaip euklidinė erdvė. Daugdara yra topologinė erdvė, kurios kiekvieno taško aplinka artima euklidinei erdvei.

Nauja!!: Sfera ir Daugdara · Žiūrėti daugiau »

Džonsono kūnas

Ištęstas kvadratinis girobikupolas (Džonsono kūnas ''J''37) oktaedro ''stelacija''.) Šis „24-kampis“ nėra Džonsono kūnas, kadangi jis nėra griežtai iškilas (turi 180° dvisienius kampus). Džonsono kūnas – tai geometrinė figūra, kuri yra griežtai iškilas briaunainis, kurio kiekviena siena yra taisyklingas daugiakampis, bet kuris nėra tolygusis briaunainis (vadinasi, Džonsono kūnais nėra nei Platono, nei Archimedo kūnai, nei prizmės, nei antiprizmės. Šios klasės briaunainiams nekeliamas reikalavimas, kad visos sienos būtų tokie patys daugiakampiai, nei kad prie viršūnės susieitų vienodi daugiakampiai. Paprastas Džonsono kūno pavyzdys yra keturkampė lygiašonė piramidė, kuri kaip Džonsono kūnas žymima J1; jos viena siena yra kvadratas, o kitos keturios sienos – trikampiai. Kaip ir kiekvienam griežtai iškilam geometriniam kūnui, viršūnėje turi susieiti ne mažiau kaip trys sienos ir jų kampų prie viršūnės suma turi būti mažesnė nei 360 laipsnių. Kadangi mažiausias taisyklingo daugiakampio kampas yra lygus 60 laipsnių, vadinasi, vienoje viršūnėje gali sueiti ne daugiau, kaip penkios sienos. Penkiakampė piramidė (J2) yra figūros, turinčios penkto laipsnio viršūnę (t. y. viršūnę, į kurią sueina 5 sienos), pavyzdys. Nors nėra jokių akivaizdžių apribojimų, neleidžiančių bet kokiam taisyklingam daugiakampiui būti Džonsono kūno siena, bet reikalavimas, kad kiekviena siena būtų taisyklingas daugiakampis sukuria tokias sąlygas, kad šių kūnų sienos visada būna tik taisyklingi trikampiai, keturkampiai, penkiakampiai, šešiakampiai, aštuoniakampiai ir dešimtkampiai, t. y. sienų daugiakampiai turi 3, 4, 5, 6, 8 arba 10 kraštinių. 1966 metais JAV matematikas Normanas Džonsonas (Norman Johnson) publikavo sąrašą, į kurį buvo įtraukti 92 kūnai, kuriems buvo suteikti pavadinimai ir nomenklatūriniai numeriai (J1, J2 ir t. t.). Nors Džonsonas neįrodė, kad šios klasės figūros yra tik 92, bet jis numatė, kad taip turėtų būti. 1969 metais tuometinis TSRS mokslininkas (dabar Izraelio) Viktoras Zalgaleris (Виктор Абрамович Залгаллер) įrodė, kad egzistuoja tik 92 Džonsono kūnai. Vienas Džonsono kūnų, pailgėjęs kvadratinis girobikupolas (J37), dar vadinamas pseudorombiniu kuboktaedru yra unikalus tuo, kad pasižymi vietiniu viršūnių tolygumu: kiekvienoje viršūnėje sueina 4 sienos ir jos išsidėsčiusios vienodai po 3 kvadratus ir vieną trikampį. Bet šis briaunainis nėra tranzityvus viršūnių atžvilgiu, kadangi viršūnių izometrija yra skirtinga, todėl, nors ir labai artimas, jis negali būti Archimedo kūnas.

Nauja!!: Sfera ir Džonsono kūnas · Žiūrėti daugiau »

Didysis apskritimas

Didysis apskritimas dalina sferą į dvi lygias dalis Mažasis apskritimas, gaunamas kertant sferą ne per centrą Didysis apskritimas – apskritimas, gaunamas perkirtus sferą plokštuma einančia per jos centrą.

Nauja!!: Sfera ir Didysis apskritimas · Žiūrėti daugiau »

Divergencija

Divergencija - diferencialinis operatorius, vektorinį lauką atvaizduojantis į skaliarinį lauką taip, kad skaliarinis laukas nusakytų vektorinio lauko įeinančio ir išeinančio srauto skirtumą.

Nauja!!: Sfera ir Divergencija · Žiūrėti daugiau »

Elektromagnetinė banga

Šviesa kaip elektromagnetinė banga. ''E'' ir ''M'' – elektrinio ir magnetinio laukų amplitudės, ''λ'' – bangos ilgis. Elektromagnetinių bangų spektras. Elektromagnetinė banga yra sklindantis erdvėje ir laike bei save palaikantis elektrinio ir magnetinio laukų trikdys.

Nauja!!: Sfera ir Elektromagnetinė banga · Žiūrėti daugiau »

Erdvė

Erdvė – beribė trijų matmenų plotmė, kurioje egzistuoja visi materialūs objektai.

Nauja!!: Sfera ir Erdvė · Žiūrėti daugiau »

Garso stipris

Garso stipris - fizikinis dydis, lygus energijos kiekiui, kurį garso banga per vienetinį laiką perneša pro vienetinį plotą, statmeną bangos sklidimo krypčiai.

Nauja!!: Sfera ir Garso stipris · Žiūrėti daugiau »

Gaublys

Gaublys - daug kartų sumažintas planetos paviršius, pateiktas ant apvalaus arba planetos formos sferos, dažnai būna pritvirtintas prie stovo.

Nauja!!: Sfera ir Gaublys · Žiūrėti daugiau »

Hablo dėsnis

Hablo dėsnis teigia, kad galaktikų tolimo greitis v yra proporcingas jų nuotoliui R nuo stebėtojo.

Nauja!!: Sfera ir Hablo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Hubble morfologinė klasifikacija

Hablo morfologinė klasifikacija Šiuolaikiniai galaktikų tyrimai prasidėjo po 1924 m., kai Edvinas Hablas (1889 - 1953), stebėdamas pro Maunt Vilsono observatorijos (Kalifornija, JAV 254 cm skermens Hukerio reflektorių, įrodė, kad egzistuoja savarankiškos, nepriklausančios mūsų Galaktikai žvaigždžių sistemos. Hablas pasiūlė galaktikų klasifikacijos schemą, kuria remiantis vėliau buvo sukurtos sudėtingesnės klasifikacijos. Hablas išskyrė 3 svarbiausius galaktikų tipus: spiralinės, elipsinės, spiralinės, turinčios skersę. Labai norėta žiūrėti į Hablo klasifikaciją kaip į evoliucinę seką. Bet tai yra tik paprasčiausia schema galaktikoms suskirstyti pagal jų plokštumo laipsnį. Elipsinės galaktikos iš tikrųjų yra sferoido arba elipsoido formos ir taip atrodo tik dėl projekcijos. Kol kas apie galaktikų evoliuciją žinoma nedaug ir į bet kurią siūlomą evoliucinę seką dauguma astronomų žiūri skeptiškai.

Nauja!!: Sfera ir Hubble morfologinė klasifikacija · Žiūrėti daugiau »

Intensyvumas

Intensyvumas fizikoje – suvidurkinto laike energijos srauto matas.

Nauja!!: Sfera ir Intensyvumas · Žiūrėti daugiau »

Izolinija

Topografiniame žemėlapyje izolinijomis pažymėtas reljefas. Izolinija - linija, jungianti vienodos reikšmės taškus plokštumoje.

Nauja!!: Sfera ir Izolinija · Žiūrėti daugiau »

Japetas (palydovas)

Japetas arba Saturnas VIII – natūralus Saturno palydovas, kurį 1671 m. spalio 25 d. atrado astronomas Giovanni Domenico Cassini.

Nauja!!: Sfera ir Japetas (palydovas) · Žiūrėti daugiau »

Jupiterio palydovai

Jupiteris turi 63 gamtinius palydovus.

Nauja!!: Sfera ir Jupiterio palydovai · Žiūrėti daugiau »

Kleino butelis

Dvimatis Kleino butelio trimatės įdėties atvaizdis Matematikoje Kleino butelis yra neorientuojamojo paviršiaus pavyzdys; tai dvimatė daugdara, kuriai neįmanoma apibrėžtai nustatyti normalės vektorių sistemos.

Nauja!!: Sfera ir Kleino butelis · Žiūrėti daugiau »

Kondensatorius (elektra)

elektrinėse grandinėse.Kondensatorius – dviejų laidininkų, vadinamu elektrodais, sistema, kuri turi savybę kaupti energiją tarp tų elektrodų sukurtame elektriniame lauke.

Nauja!!: Sfera ir Kondensatorius (elektra) · Žiūrėti daugiau »

Lęšis (optika)

Lęšis. Optiniai lęšiai gali būti naudojami šviesai surinkti. Lęšis – skaidrus kūnas, apribotas 2 sferiniais arba kitokios formos (toks lęšis vadinamas asferiniu) paviršiais.

Nauja!!: Sfera ir Lęšis (optika) · Žiūrėti daugiau »

Lietus

Lietus Lietus – kritulių rūšis, kai iš debesų į Žemės paviršių krinta atskiri vandens lašai (paprastai 0,6–3 mm dydžio).

Nauja!!: Sfera ir Lietus · Žiūrėti daugiau »

Mi sklaida

Šanchajuje – vienas iš Mi sklaidos pavyzdžių. Mi sklaida, taip pat žinoma kaip Lorenco Mi teorija arba Lorenco Mi Debajaus teorija, yra šviesos sklaida, tiksliai aprašoma analitiniu Maksvelo lygčių sprendiniu.

Nauja!!: Sfera ir Mi sklaida · Žiūrėti daugiau »

Mimas (palydovas)

Mimas arba Saturnas I – natūralus Saturno palydovas, kurį 1789 m. rugsėjo 17 d. atrado astronomas William Herschel.

Nauja!!: Sfera ir Mimas (palydovas) · Žiūrėti daugiau »

Neptūnis

Neptūnis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Np, eilės numeris 93.

Nauja!!: Sfera ir Neptūnis · Žiūrėti daugiau »

Neptūno palydovai

Neptūnas turi 14 žinomų gamtinių palydovų.

Nauja!!: Sfera ir Neptūno palydovai · Žiūrėti daugiau »

Nivelyras

Nivelyras – geodezijos instrumentas, skirtas Žemės taškų aukščių skirtumams nustatyti ir horizontaliems paviršiams nužymėti.

Nauja!!: Sfera ir Nivelyras · Žiūrėti daugiau »

Nykštukinė planeta

Nykštukinė planeta – dangaus kūnas, kuris.

Nauja!!: Sfera ir Nykštukinė planeta · Žiūrėti daugiau »

Olberso paradoksas

Olberso paradoksas Olberso paradoksas – paradoksalus reiškinys, kad nakties dangus yra tamsus, nors statiškoje begalinėje Visatoje turėtų būti šviesus.

Nauja!!: Sfera ir Olberso paradoksas · Žiūrėti daugiau »

Orto kometoidų debesis

Koiperio žiedo vaizdas. Saulės sistemos narių. Orto kometoidų debesis yra hipotetinis sferinės formos kometų debesis, esantis tarp 1000 ir 100 000 AV nuo Saulės.

Nauja!!: Sfera ir Orto kometoidų debesis · Žiūrėti daugiau »

Pedosfera

Pedosfera – tai Žemės rutulio sfera, apimanti paviršinį sluoksnį, kuriame vyksta dirvodaros procesai.

Nauja!!: Sfera ir Pedosfera · Žiūrėti daugiau »

Plutono palydovai

Plutonas turi 5 žinomus gamtinius palydovus.

Nauja!!: Sfera ir Plutono palydovai · Žiūrėti daugiau »

Rutulys

Rutulys Rutulys – geometrinis kūnas, kurį riboja sfera.

Nauja!!: Sfera ir Rutulys · Žiūrėti daugiau »

Rymano paviršius

Rymano sfera. Rymano paviršius tai yra kompleksinio kintamojo funkcijos geometrinis atvaizdavimas, kurio metu daugiareikšmės funkcijos vaizduojamos kaip vienareikšmės, tik keliose atskirose plokštumose (daugialapės funkcijos).

Nauja!!: Sfera ir Rymano paviršius · Žiūrėti daugiau »

Saturno palydovai

Saturno palydovai Cassini nuotrauka Saturnas turi 60 žinomų gamtinių palydovų.

Nauja!!: Sfera ir Saturno palydovai · Žiūrėti daugiau »

Saulės sistema

Saulės sistema Saulės ir jos planetų palyginamieji dydžiai Saulės sistemą sudaro centrinis jos kūnas Saulė ir aplink ją skriejantys įvairūs kosminiai kūnai: 8 planetos ir 5 nykštukinės planetos su savo palydovais, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt.

Nauja!!: Sfera ir Saulės sistema · Žiūrėti daugiau »

Saulės sistemos tyrimai ir atradimai

M. Koperniko heliocentrinė teorija Saulės sistemos tyrimai ir atradimai − istorinės mokslinės žinios apie Saulės sistemą ir jos kūnus.

Nauja!!: Sfera ir Saulės sistemos tyrimai ir atradimai · Žiūrėti daugiau »

Sputnik 1

„Sputnik 1“ (rus. „Спутник-1”, kitaip ПС-1 – „Простейший Спутник-1“, liet. „Paprasčiausias palydovas“) – pirmasis dirbtinis Žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai išvestas į Žemės geocentrinę orbitą.

Nauja!!: Sfera ir Sputnik 1 · Žiūrėti daugiau »

Striomgreno sfera

Striomgreno sfera (pagal danų mokslininko Bengt Strömgren, kuris pirmas aprašė šį reiškinį, vardą) yra jonizuoto vandenilio (H II sritis) sfera, supanti jaunas ir karštas O ir B spektrinio tipo žvaigždes.

Nauja!!: Sfera ir Striomgreno sfera · Žiūrėti daugiau »

Taisyklingasis briaunainis

Taisyklingasis briaunainis yra labai simetriška geometrinė trimatė figūra, kurios vienarūšiai gretimi elementai yra tranzityvūs: viršūnės, briaunos ir sienos.

Nauja!!: Sfera ir Taisyklingasis briaunainis · Žiūrėti daugiau »

Tetraedro skaičius

Tetraedras, sudarytas iš 35 sferų. Tetraedro skaičius arba trikampės piramidės skaičius yra skaičius, kuris atvaizduoja piramidę su trikampiu pagrindu ir trijomis sienomis, vadinamą tetraedru.

Nauja!!: Sfera ir Tetraedro skaičius · Žiūrėti daugiau »

Topologija

Mėbijaus juosta, turinti tik vieną paviršių ir tik vieną kraštinę, yra vienas iš daugybės objektų, studijuojamų topologijoje. Topologija ( 'paviršius, vieta' + λογος.

Nauja!!: Sfera ir Topologija · Žiūrėti daugiau »

Urano palydovai

Uranas (planeta) turi 27 gamtinius palydovus.

Nauja!!: Sfera ir Urano palydovai · Žiūrėti daugiau »

Vaivorykštė

Kaviškio ežero (Lazdijų rajonas) Vaivorykštė yra optinis ir meteorologinis reiškinys, kuomet Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje atsiranda ištisinė spalvų spektro juosta.

Nauja!!: Sfera ir Vaivorykštė · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »