Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Skaitvardis

Indeksas Skaitvardis

Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.

48 santykiai: -ich, Antanas Baranauskas, Antanas Pakerys, Šumerų raštas, Žemutinių sorbų kalba, Žodis, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Būdvardis, Brūkšnys, Daugiskaita, Denominatyvas, Dviskaita, Esperanto gramatika, Friulų kalba, Germanų prokalbė, Gramatinė giminė, Hindi, Indoeuropiečių prokalbė, Jonas Juška (1815), Kalbos dalis, Korėjiečių kalba, Korėjiečių kalbos gramatika, Laipsnis (simbolis), Latvių kalba, Lietuvių kalba, Linksniavimas lietuvių kalboje, Lyvių kalba, Milijonas, Morfologija (kalbotyra), Pažyminys, Partityvas, Prūsų kalba, Prielinksnis, Rusų kalbos gramatika, Rytų aukštaičių patarmė, Slavų prokalbė, Supletyvizmas, Tulų kalba, Uralo prokalbė, Valų kalba, Vardažodis, Václav Blažek, Veiksnys, Vepsų kalba, Vodų kalba, Vokiečių kalba.

-ich

-ich, -ych – rusų kalbos priesagos, naudojamos rusiškų pavardžių daryboje.

Nauja!!: Skaitvardis ir -ich · Žiūrėti daugiau »

Antanas Baranauskas

Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, Utenos apskritis – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas.

Nauja!!: Skaitvardis ir Antanas Baranauskas · Žiūrėti daugiau »

Antanas Pakerys

Antanas Pakerys (g. 1940 m. gegužės 14 d. Eiveniuose, Dusetų valsčius, Zarasų apskritis) – Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras.

Nauja!!: Skaitvardis ir Antanas Pakerys · Žiūrėti daugiau »

Šumerų raštas

Šumerų raštas, kurio vėlyvoji forma vadinama Šumerų dantiraščiu, – kelios tarpusavyje susijusios rašto sistemos, ankstyviausia dantiraščio atmaina, IV–III tūkst.

Nauja!!: Skaitvardis ir Šumerų raštas · Žiūrėti daugiau »

Žemutinių sorbų kalba

Kotbuse Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių sorbų, arba Lužicos serbų, kalbų, vartojama istorinėje Žemutinės Lužicos srityje Brandenburgo žemėje Rytų Vokietijoje.

Nauja!!: Skaitvardis ir Žemutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »

Žodis

Lotyniškas tekstas, kuriame žodžiai nėra atskirti. Žodis – mažiausias kalbos vienetas, turintis prasmę bei reikšmę.

Nauja!!: Skaitvardis ir Žodis · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Skaitvardis ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltų prokalbė

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Nauja!!: Skaitvardis ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Nauja!!: Skaitvardis ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Nauja!!: Skaitvardis ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Brūkšnys

Brūkšnys – intonacinis ženklas, vartojamas sakinio dalių ar dėmenų santykiams pabrėžti ir išryškinti.

Nauja!!: Skaitvardis ir Brūkšnys · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.

Nauja!!: Skaitvardis ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »

Denominatyvas

Denominatyvas, arba denominatyvinis veiksmažodis – tai toks veiksmažodis, kuris turi ne veiksmažodžio šaknį, bet sudarytas iš vardažodžio (dažniausiai – daiktavardžio, rečiau – būdvardžio, kartais – skaitvardžio ar įvardžio), priešingai nei dauguma veiksmažodžių, kurie patys duoda šaknis vardažodžiams.

Nauja!!: Skaitvardis ir Denominatyvas · Žiūrėti daugiau »

Dviskaita

Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.

Nauja!!: Skaitvardis ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »

Esperanto gramatika

Esperanto kalbos gramatika.

Nauja!!: Skaitvardis ir Esperanto gramatika · Žiūrėti daugiau »

Friulų kalba

Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.

Nauja!!: Skaitvardis ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »

Germanų prokalbė

Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.

Nauja!!: Skaitvardis ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Nauja!!: Skaitvardis ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »

Hindi

Hindi kalba (हिन्दी भाषा.

Nauja!!: Skaitvardis ir Hindi · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Nauja!!: Skaitvardis ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Jonas Juška (1815)

Antanas Juška (dvi nuotraukos viršuje) ir Jonas Juška / Iliustracija knygoje ''Melodje ludowe litewskie'' Jonas Juška (1815 m. birželio 8 d. Dilbėje, Žarėnų valsčius – apie 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje) – Lietuvos kalbininkas.

Nauja!!: Skaitvardis ir Jonas Juška (1815) · Žiūrėti daugiau »

Kalbos dalis

Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.

Nauja!!: Skaitvardis ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »

Korėjiečių kalba

Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.

Nauja!!: Skaitvardis ir Korėjiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Korėjiečių kalbos gramatika

Korėjiečių kalbos gramatika – korėjiečių kalbos morfologija ir sintaksė.

Nauja!!: Skaitvardis ir Korėjiečių kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »

Laipsnis (simbolis)

Laipsnis (°) – tipografinis ženklas, dažniausiai naudojamas kampo arba temperatūros matavimo vienetams nurodyti.

Nauja!!: Skaitvardis ir Laipsnis (simbolis) · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Skaitvardis ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Nauja!!: Skaitvardis ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Linksniavimas lietuvių kalboje

Lietuvių kalboje egzistuoja daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir linksniuojamųjų veiksmažodžio formų (pvz., dalyvių) linksnio kategorijos.

Nauja!!: Skaitvardis ir Linksniavimas lietuvių kalboje · Žiūrėti daugiau »

Lyvių kalba

Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.

Nauja!!: Skaitvardis ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Milijonas

1 milijono vizualizacija. 1 000 000 (milijonas), arba tūkstantis tūkstančių, yra natūralusis skaičius, lygus 106.

Nauja!!: Skaitvardis ir Milijonas · Žiūrėti daugiau »

Morfologija (kalbotyra)

Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.

Nauja!!: Skaitvardis ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Pažyminys

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.

Nauja!!: Skaitvardis ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »

Partityvas

Partityvas ('dalis') – kai kurių finų kalbų linksnis, kuriuo reiškiamas ne visas objektas, neapibrėžtas (dalies) kiekis, nežymėtas objektas.

Nauja!!: Skaitvardis ir Partityvas · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.

Nauja!!: Skaitvardis ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Prielinksnis

Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.

Nauja!!: Skaitvardis ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »

Rusų kalbos gramatika

Rusų kalbos gramatika – taisyklių visuma, apibrėžianti žodžių ir sakinių darybąrusų kalboje.

Nauja!!: Skaitvardis ir Rusų kalbos gramatika · Žiūrėti daugiau »

Rytų aukštaičių patarmė

Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale.

Nauja!!: Skaitvardis ir Rytų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Slavų prokalbė

Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.

Nauja!!: Skaitvardis ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Supletyvizmas

Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.

Nauja!!: Skaitvardis ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »

Tulų kalba

Tulų kalba (ತುಳು ಭಾಷೆ.

Nauja!!: Skaitvardis ir Tulų kalba · Žiūrėti daugiau »

Uralo prokalbė

Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.

Nauja!!: Skaitvardis ir Uralo prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Valų kalba

Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.

Nauja!!: Skaitvardis ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vardažodis

Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.

Nauja!!: Skaitvardis ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »

Václav Blažek

Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.

Nauja!!: Skaitvardis ir Václav Blažek · Žiūrėti daugiau »

Veiksnys

Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.

Nauja!!: Skaitvardis ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »

Vepsų kalba

Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.

Nauja!!: Skaitvardis ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vodų kalba

Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.

Nauja!!: Skaitvardis ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Nauja!!: Skaitvardis ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Skaitvardžiai.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »