Greičiau nei naršyklėje!
22 santykiai: Švarnas, Daumantas Pskoviškis, Deltuva (baltų žemė), Duvzarė, Erdvilas, Gardino kunigaikštystė, Gerdenis, Kuršių 1260–1267 m. sukilimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lietuvos istorija, Mindaugas, Mindaugo giminė, Morta Mindaugienė, Tautvilas, Vaišelga, Vasario 9, Voluinės metraštis, 1190 m., 1210 m., 1263 m., 1264 m..
Švarnas
Švarnas (krikšto vardas Jonas; apie 1236–1240 m. – 1270 m. palaidotas Chelme) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1267–1269), Cholmo ir Haličo-Volynės kunigaikštis (1264–1269).
Nauja!!: Treniota ir Švarnas · Žiūrėti daugiau »
Daumantas Pskoviškis
Daumantas (apie 1240 m. – 1299 m. gegužės mėn. Pskove) – iki 1265 ar 1266 m. − Nalšios, nuo 1266 m. − Pskovo kunigaikštis, stačiatikių šventasis.
Nauja!!: Treniota ir Daumantas Pskoviškis · Žiūrėti daugiau »
Deltuva (baltų žemė)
Deltuva (galimi rekonstrukciniai variantai *Dėviltava, *Dveltuva, *Dieveltuva, *Dėviltuva ir kt.; rusėnų k. Diavo(l)tva, Diaveltva), Volynės metraštyje (ties 1219 ir 1265 m.) ir Lietuvos metraščių legendinėje dalyje minima baltų genties (*deltuvos?) ar vienos iš lietuvių kilčių žemė.
Nauja!!: Treniota ir Deltuva (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Duvzarė
Duvzarė (Duvzare, kitos formos Dovsare, Dovzare, Duvzeren, Duizare, Devzare Donzare) – senovinė kuršių žemė, buvusi Baltijos pakrantėje.
Nauja!!: Treniota ir Duvzarė · Žiūrėti daugiau »
Erdvilas
Erdvilas (Gerdvilas) – XIII a. pirmosios pusės žemaičių vyresnysis kunigaikštis.
Nauja!!: Treniota ir Erdvilas · Žiūrėti daugiau »
Gardino kunigaikštystė
Gardino kunigaikštystė – dalinė kunigaikštystė, susikūrusi XII a. antroje pusėje, kai atsiskyrė nuo Kijevo Rusios Haličo-Voluinės kunigaikštystės ir dalies Polocko kunigaikštystės.
Nauja!!: Treniota ir Gardino kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Gerdenis
Gerdenis (arba Girdenis, g. apie XIII a. 3-iąjį dešimtmetį – m. apie 1267 m. pradžiąar birželio mėn.) – Polocko ir Nalšios kunigaikštis 1264–1267 m.
Nauja!!: Treniota ir Gerdenis · Žiūrėti daugiau »
Kuršių 1260–1267 m. sukilimas
Kuršių 1260–1267 m. sukilimas – kuršių sukilimas prieš Livonijos ordiną, vykęs po 1260 m. liepos 13 d. žemaičių laimėto Durbės mūšio, antrasis ir paskutinis jų sukilimas.
Nauja!!: Treniota ir Kuršių 1260–1267 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Treniota ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis kunigaikštis
Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.
Nauja!!: Treniota ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos istorija
Šiame straipsnyje aprašoma Lietuvos istorija – nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo dabartinės Lietuvos teritorijoje iki dabartinių laikų.
Nauja!!: Treniota ir Lietuvos istorija · Žiūrėti daugiau »
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Nauja!!: Treniota ir Mindaugas · Žiūrėti daugiau »
Mindaugo giminė
Mindaugaičiai – ankstyviausia žinoma Lietuvos kunigaikštystės, vėliau LDK valdžiusi giminė, dinastijos pradininkas - Mindaugas.
Nauja!!: Treniota ir Mindaugo giminė · Žiūrėti daugiau »
Morta Mindaugienė
Medalis skirtas Lietuvos Karalienės Mortos karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius – skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas Morta Mindaugienė (g. apie 1210 arba 1215 m. Agluona, Latgala – 1262 m. Vilnius, Lietuva) – pirmoji karūnuota Lietuvos karalienė konsortė, Lietuvos karaliaus (1253–1263 m.) Mindaugo žmona.
Nauja!!: Treniota ir Morta Mindaugienė · Žiūrėti daugiau »
Tautvilas
Tautvilas arba Tautvila (m. 1263 m.) – XIII amžiaus Lietuvos kunigaikštis.
Nauja!!: Treniota ir Tautvilas · Žiūrėti daugiau »
Vaišelga
Vaišelga (arba Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas 1223 m. – 1267 m. balandžio 18–23 d.) – vyriausias Mindaugo sūnus ir vietininkas Naugarduke.
Nauja!!: Treniota ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
Vasario 9
Vasario 9 yra 40-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Treniota ir Vasario 9 · Žiūrėti daugiau »
Voluinės metraštis
Voluinės metraštis, arba Ipatijaus metraštis – seniausias išlikęs XII-XIII a. bažnytine slavų kalba rašytas Pietų Rusios metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje (Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių Chelmo ir Voluinės Vladimiro dvaruose) sudarytas trijų Pietų Rusioje rašytų metraščių sąvadas (kiekvienas iš tų trijų metraščių savo ruožtu yra įvairių ankstesnių metraščių sąvadas).
Nauja!!: Treniota ir Voluinės metraštis · Žiūrėti daugiau »
1190 m.
1190 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Treniota ir 1190 m. · Žiūrėti daugiau »
1210 m.
1210 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Treniota ir 1210 m. · Žiūrėti daugiau »
1263 m.
1263 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Treniota ir 1263 m. · Žiūrėti daugiau »
1264 m.
1264 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Treniota ir 1264 m. · Žiūrėti daugiau »
