Greičiau nei naršyklėje!
41 santykiai: Algimantas Bučys, Švarnas, Balandžio 18, Daumantas Pskoviškis, Deltuva, Deltuva (baltų žemė), Duvzarė, Gardino kunigaikštystė, Gerdenis, Gotartas, Haličo-Voluinės kunigaikštystė, Juodoji Rusia, Laurušavas, Laurušavo vienuolyno antspaudas, Levas Danilovičius, Lietuviškos knygos klubas, Lietuvių literatūra, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lietuvos ir Ukrainos santykiai, Lietuvos istorija, Lietuvos krikštas, Mindaugas, Mindaugo giminė, Morta Mindaugienė, Motiejus Strijkovskis, Naugardukas, Naugarduko Šventųjų Boriso ir Glebo cerkvė, Naugarduko pilis, Palemono dinastija, Ringaudas, Stačiatikybė, Suksė, Traidenis, Treniota, Voluinė, Voluinės metraštis, 1223 m., 1264 m., 1267 m., 1268 m..
Algimantas Bučys
Algimantas Bučys (g. 1939 m. spalio 19 d. Kaune) – Lietuvos literatūros kritikas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Vaišelga ir Algimantas Bučys · Žiūrėti daugiau »
Švarnas
Švarnas (krikšto vardas Jonas; apie 1236–1240 m. – 1270 m. palaidotas Chelme) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1267–1269), Cholmo ir Haličo-Volynės kunigaikštis (1264–1269).
Nauja!!: Vaišelga ir Švarnas · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 18
Balandžio 18 yra 108-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 109-a).
Nauja!!: Vaišelga ir Balandžio 18 · Žiūrėti daugiau »
Daumantas Pskoviškis
Daumantas (apie 1240 m. – 1299 m. gegužės mėn. Pskove) – iki 1265 ar 1266 m. − Nalšios, nuo 1266 m. − Pskovo kunigaikštis, stačiatikių šventasis.
Nauja!!: Vaišelga ir Daumantas Pskoviškis · Žiūrėti daugiau »
Deltuva
Deltuva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, prie kelio, 6 km į vakarus nuo Ukmergės.
Nauja!!: Vaišelga ir Deltuva · Žiūrėti daugiau »
Deltuva (baltų žemė)
Deltuva (galimi rekonstrukciniai variantai *Dėviltava, *Dveltuva, *Dieveltuva, *Dėviltuva ir kt.; rusėnų k. Diavo(l)tva, Diaveltva), Volynės metraštyje (ties 1219 ir 1265 m.) ir Lietuvos metraščių legendinėje dalyje minima baltų genties (*deltuvos?) ar vienos iš lietuvių kilčių žemė.
Nauja!!: Vaišelga ir Deltuva (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Duvzarė
Duvzarė (Duvzare, kitos formos Dovsare, Dovzare, Duvzeren, Duizare, Devzare Donzare) – senovinė kuršių žemė, buvusi Baltijos pakrantėje.
Nauja!!: Vaišelga ir Duvzarė · Žiūrėti daugiau »
Gardino kunigaikštystė
Gardino kunigaikštystė – dalinė kunigaikštystė, susikūrusi XII a. antroje pusėje, kai atsiskyrė nuo Kijevo Rusios Haličo-Voluinės kunigaikštystės ir dalies Polocko kunigaikštystės.
Nauja!!: Vaišelga ir Gardino kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Gerdenis
Gerdenis (arba Girdenis, g. apie XIII a. 3-iąjį dešimtmetį – m. apie 1267 m. pradžiąar birželio mėn.) – Polocko ir Nalšios kunigaikštis 1264–1267 m.
Nauja!!: Vaišelga ir Gerdenis · Žiūrėti daugiau »
Gotartas
Gotartas (rusų šaltiniuose dar vadinamas Gotort, Goitort, m. 1266 m. birželio 18 d.) – XIII a. lietuvių kunigaikštis.
Nauja!!: Vaišelga ir Gotartas · Žiūrėti daugiau »
Haličo-Voluinės kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m.
Nauja!!: Vaišelga ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Juodoji Rusia
Juodoji Rusia, Juodoji Rusėnija arba Juodoji Rusija – rytų slavų gyvenamo arealo (Rusios) dalis.
Nauja!!: Vaišelga ir Juodoji Rusia · Žiūrėti daugiau »
Laurušavas
Laurušavas – bažnytkaimis vakarų Baltarusijoje, 27 km į rytus nuo Naugarduko, netoli Ščorsų.
Nauja!!: Vaišelga ir Laurušavas · Žiūrėti daugiau »
Laurušavo vienuolyno antspaudas
11.09.2015. Laurušavo vienuolyno antspaudas – viduramžių epochos (XIII–XIV a.) matrica–antspaudas, rastas Laurušavo vyrų vienuolyne (Laurušavo kaimas, Ščorsų apylinkės, Naugarduko rajonas, Gardino sritis, Baltarusija) archeologinių kasinėjimų metu 2015 m. Halyčo–Volynės kronikoje minima, kad vienuolynas buvo įkurtas apie 1260 m., o jo įkūrėjas ir vienas iš vienuolių buvo Vaišelga (Lietuvos didysis kunigaikštis 1264–1267 m.). Laurušavo archeologų ekspedicija, 2015. Kasinėjimus atliko Laurušavo archeologų ekspedicija, kuriąsudarė savanoriai (jaunimas, studentai ir moksleiviai), jai vadovavo istorijos mokslų daktaras, profesorius Siarhej Rassadzin (Minskas).
Nauja!!: Vaišelga ir Laurušavo vienuolyno antspaudas · Žiūrėti daugiau »
Levas Danilovičius
Levas Danilovičius (1226 m. – 1300 m.) – 1245–1269 m.
Nauja!!: Vaišelga ir Levas Danilovičius · Žiūrėti daugiau »
Lietuviškos knygos klubas
„Lietuviškos knygos klubas“ – JAV lietuvių leidykla, nuo 1947 m.
Nauja!!: Vaišelga ir Lietuviškos knygos klubas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių literatūra
Lietuvių literatūra – literatūra, sukurta lietuvių kalba arba Lietuvos teritorijoje.
Nauja!!: Vaišelga ir Lietuvių literatūra · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Vaišelga ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis kunigaikštis
Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.
Nauja!!: Vaišelga ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos ir Ukrainos santykiai
Lietuvos ir Ukrainos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos.
Nauja!!: Vaišelga ir Lietuvos ir Ukrainos santykiai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos istorija
Šiame straipsnyje aprašoma Lietuvos istorija – nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo dabartinės Lietuvos teritorijoje iki dabartinių laikų.
Nauja!!: Vaišelga ir Lietuvos istorija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos krikštas
Lietuvos krikštui skirtas pašto ženklas Lietuvos krikštas – procesas, kurio metu senovės lietuvių tikėjimas buvo pakeistas krikščionybe.
Nauja!!: Vaišelga ir Lietuvos krikštas · Žiūrėti daugiau »
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Nauja!!: Vaišelga ir Mindaugas · Žiūrėti daugiau »
Mindaugo giminė
Mindaugaičiai – ankstyviausia žinoma Lietuvos kunigaikštystės, vėliau LDK valdžiusi giminė, dinastijos pradininkas - Mindaugas.
Nauja!!: Vaišelga ir Mindaugo giminė · Žiūrėti daugiau »
Morta Mindaugienė
Medalis skirtas Lietuvos Karalienės Mortos karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius – skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas Morta Mindaugienė (g. apie 1210 arba 1215 m. Agluona, Latgala – 1262 m. Vilnius, Lietuva) – pirmoji karūnuota Lietuvos karalienė konsortė, Lietuvos karaliaus (1253–1263 m.) Mindaugo žmona.
Nauja!!: Vaišelga ir Morta Mindaugienė · Žiūrėti daugiau »
Motiejus Strijkovskis
Motiejus Strijkovskis (g. apie 1547 m. sausio 12 d. – m. apie 1593 m.) – mozūrų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas, rašytojas ir poetas, pagarsėjęs savo kūriniu „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ (1582 m.). Šis veikalas laikomas pirmąja spausdinta knyga apie LDK istoriją.
Nauja!!: Vaišelga ir Motiejus Strijkovskis · Žiūrėti daugiau »
Naugardukas
Naugardùkas (arba Naũgardas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino apskrityje, 50 km į pietryčius nuo Lydos.
Nauja!!: Vaišelga ir Naugardukas · Žiūrėti daugiau »
Naugarduko Šventųjų Boriso ir Glebo cerkvė
Bažnyčios vaizdas 2018 m. Šventųjų Boriso ir Glebo cerkvė – stačiatikių cerkvė Naugarduko mieste, Baltarusijoje.
Nauja!!: Vaišelga ir Naugarduko Šventųjų Boriso ir Glebo cerkvė · Žiūrėti daugiau »
Naugarduko pilis
Naugarduko Kristaus Atsimainymo bažnyčios frontonas Naugarduko pilis – gynybinis plytų mūro statinys dab.
Nauja!!: Vaišelga ir Naugarduko pilis · Žiūrėti daugiau »
Palemono dinastija
Palemono dinastija – legendinė Lietuvos ir Žemaitijos valdovų dinastija.
Nauja!!: Vaišelga ir Palemono dinastija · Žiūrėti daugiau »
Ringaudas
Lietuvos Didysis kunigaikštis Ringaudas, "Šv. Kazimiero draugijos knygynas," 1920 m. Ringaudas (arba Rimgaudas) – mitinis lietuvių kunigaikštis, pasak Palemono legendos – Mindaugo tėvas.
Nauja!!: Vaišelga ir Ringaudas · Žiūrėti daugiau »
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Nauja!!: Vaišelga ir Stačiatikybė · Žiūrėti daugiau »
Suksė
Suksė – įtakingas XIII a. antros pusės Nalšios žemės kunigaikštis (nobilis de Provincia de Lettowia Nalsen).
Nauja!!: Vaišelga ir Suksė · Žiūrėti daugiau »
Traidenis
Traidenis (m. apie 1282 m. pradžią) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1268 ar 1269 iki 1282(?) m.
Nauja!!: Vaišelga ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »
Treniota
Treniota (apie 1210 m. – 1264 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1263–1264 m.), Mindaugo sesers, kurios vardas nežinomas, sūnus.
Nauja!!: Vaišelga ir Treniota · Žiūrėti daugiau »
Voluinė
Voluinė (arba Volynė) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo.
Nauja!!: Vaišelga ir Voluinė · Žiūrėti daugiau »
Voluinės metraštis
Voluinės metraštis, arba Ipatijaus metraštis – seniausias išlikęs XII-XIII a. bažnytine slavų kalba rašytas Pietų Rusios metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje (Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių Chelmo ir Voluinės Vladimiro dvaruose) sudarytas trijų Pietų Rusioje rašytų metraščių sąvadas (kiekvienas iš tų trijų metraščių savo ruožtu yra įvairių ankstesnių metraščių sąvadas).
Nauja!!: Vaišelga ir Voluinės metraštis · Žiūrėti daugiau »
1223 m.
1223 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vaišelga ir 1223 m. · Žiūrėti daugiau »
1264 m.
1264 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vaišelga ir 1264 m. · Žiūrėti daugiau »
1267 m.
1267 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vaišelga ir 1267 m. · Žiūrėti daugiau »
1268 m.
1268 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Vaišelga ir 1268 m. · Žiūrėti daugiau »
