Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp 1666 m. ir Tiškevičiai
1666 m. ir Tiškevičiai turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Grafas (titulas), Kristupas Tiškevičius, Kunigas, Leliva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pulkininkas, 1609 m., 1610 m., 1616 m., 1631 m., 1666 m., 1719 m..
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
1666 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Tiškevičiai ·
Grafas (titulas)
Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).
1666 m. ir Grafas (titulas) · Grafas (titulas) ir Tiškevičiai ·
Kristupas Tiškevičius
Kristupas Tiškevičius (1616 m. Logoiske – 1666 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, valstybės ir karinis veikėjas.
1666 m. ir Kristupas Tiškevičius · Kristupas Tiškevičius ir Tiškevičiai ·
Kunigas
Kunigas yra katalikų, liuteronų arba stačiatikių bažnyčios dvasininkas.
1666 m. ir Kunigas · Kunigas ir Tiškevičiai ·
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
1666 m. ir Leliva · Leliva ir Tiškevičiai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1666 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Tiškevičiai ·
Pulkininkas
Pulkininkas Teodoras Ruzveltas (vėliau – JAV prezidentas) Prancūzijos kariuomenės pulkininkas ''Théophile Marie Brébant'' (1959 m.) Pulkininkas – aukštesniojo karininko laipsnis, kuris egzistuoja beveik visų pasaulio šalių kariuomenėse.
1666 m. ir Pulkininkas · Pulkininkas ir Tiškevičiai ·
1609 m.
1609 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1609 m. ir 1666 m. · 1609 m. ir Tiškevičiai ·
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1610 m. ir 1666 m. · 1610 m. ir Tiškevičiai ·
1616 m.
1616 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1616 m. ir 1666 m. · 1616 m. ir Tiškevičiai ·
1631 m.
1631 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1631 m. ir 1666 m. · 1631 m. ir Tiškevičiai ·
1666 m.
1666 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1666 m. ir 1666 m. · 1666 m. ir Tiškevičiai ·
1719 m.
1719 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1666 m. ir Tiškevičiai turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1666 m. ir Tiškevičiai panašumų
Palyginimas tarp 1666 m. ir Tiškevičiai
1666 m. yra 59 santykius, o Tiškevičiai turi 372. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 3.02% = 13 / (59 + 372).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1666 m. ir Tiškevičiai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
