Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Gedgaudai ir Jurgis Gedgaudas
Gedgaudai ir Jurgis Gedgaudas turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Ašmena, Albertas Vaitiekus Manvydas, Žemaitija, Gelgaudiškis, Jogaila, Leliva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mantvydas, Maršalka, Petras Simonas Gedgaudaitis, Rimvydas Petrauskas, Skirsnemunė, Trakų pilys, Veliuona, Vilniaus kaštelionas, Vilniaus vaivada, Vokiečių ordinas, 1413 m..
Ašmena
Ašmenà – miestas Baltarusijoje, 50 km į pietryčius nuo Vilniaus.
Ašmena ir Gedgaudai · Ašmena ir Jurgis Gedgaudas ·
Albertas Vaitiekus Manvydas
Albertas Vaitiekus Manvydas (apie 1370–1423 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo kunigaikštis, valstybės ir karinis veikėjas.
Albertas Vaitiekus Manvydas ir Gedgaudai · Albertas Vaitiekus Manvydas ir Jurgis Gedgaudas ·
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Gedgaudai ir Žemaitija · Jurgis Gedgaudas ir Žemaitija ·
Gelgaudiškis
Gelgaudiškis – miestas Šakių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante.
Gedgaudai ir Gelgaudiškis · Gelgaudiškis ir Jurgis Gedgaudas ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Gedgaudai ir Jogaila · Jogaila ir Jurgis Gedgaudas ·
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
Gedgaudai ir Leliva · Jurgis Gedgaudas ir Leliva ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Gedgaudai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Jurgis Gedgaudas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Mantvydas
Mantvydas (g. prieš 1300 m. – m. 1348 m. vasario 2 d. arba 1341 ar 1343 m.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausias (pagal Naugardo IV metraštį − jauniausias) sūnus, kunigaikščių Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio, Karijoto ir Liubarto brolis (T. Baranauskas ir kai kurie kt. istorikai mano, kad Mantvydas, Narimantas ir Algirdas buvo Gedimino ir jo pirmosios nežinomo vardo žmonos sūnūs; pasak S. Rouvelo, pirmoji Gedimino žmona tikriausiai buvusi pagonybės išpažinėja).
Gedgaudai ir Mantvydas · Jurgis Gedgaudas ir Mantvydas ·
Maršalka
Maršalka, arba maršalas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės arba bajorų atstovavimo organų pareigūnas.
Gedgaudai ir Maršalka · Jurgis Gedgaudas ir Maršalka ·
Petras Simonas Gedgaudaitis
Petras Simonas Gedgaudaitis (Senka) (m. 1451 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Vilniaus kaštelionas, iš Gedgaudų bajorų giminės.
Gedgaudai ir Petras Simonas Gedgaudaitis · Jurgis Gedgaudas ir Petras Simonas Gedgaudaitis ·
Rimvydas Petrauskas
Rimvydas Petrauskas (g. 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto rektorius.
Gedgaudai ir Rimvydas Petrauskas · Jurgis Gedgaudas ir Rimvydas Petrauskas ·
Skirsnemunė
Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio.
Gedgaudai ir Skirsnemunė · Jurgis Gedgaudas ir Skirsnemunė ·
Trakų pilys
Trakuose yra dvi XIV-XV a. pilys.
Gedgaudai ir Trakų pilys · Jurgis Gedgaudas ir Trakų pilys ·
Veliuona
Veliuona – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 36 km į rytus nuo Jurbarko, prie kelio, dešiniajame Nemuno krante.
Gedgaudai ir Veliuona · Jurgis Gedgaudas ir Veliuona ·
Vilniaus kaštelionas
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Gedgaudai ir Vilniaus kaštelionas · Jurgis Gedgaudas ir Vilniaus kaštelionas ·
Vilniaus vaivada
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Gedgaudai ir Vilniaus vaivada · Jurgis Gedgaudas ir Vilniaus vaivada ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Gedgaudai ir Vokiečių ordinas · Jurgis Gedgaudas ir Vokiečių ordinas ·
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Gedgaudai ir Jurgis Gedgaudas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Gedgaudai ir Jurgis Gedgaudas panašumų
Palyginimas tarp Gedgaudai ir Jurgis Gedgaudas
Gedgaudai yra 37 santykius, o Jurgis Gedgaudas turi 50. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 20.69% = 18 / (37 + 50).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Gedgaudai ir Jurgis Gedgaudas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
