8 santykiai: Airių kalba, Diakritiniai ženklai, E, Lietuvių kalbos abėcėlė, Lotynų kalba, Navahai, Nosinė (diakritinis ženklas), Senovės skandinavų kalba.
Airių kalba
Aĩrių kalba – priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų grupei, goidelų pogrupiui.
Nauja!!: Ę ir Airių kalba · Žiūrėti daugiau »
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Nauja!!: Ę ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »
E
E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Nauja!!: Ę ir E · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos abėcėlė
Lietuvių kalbos abėcėlė – modifikuota ir papildyta lotyniškoji abėcėlė, sudaryta iš 32 pagrindinių raidžių.
Nauja!!: Ę ir Lietuvių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Ę ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Navahai
Navahai – Šiaurės Amerikos indėnų gentis, gyvenanti Arizonoje, Naujojoje Meksikoje, Jutoje, Kalifornijoje ir šiaurinėje Meksikoje.
Nauja!!: Ę ir Navahai · Žiūrėti daugiau »
Nosinė (diakritinis ženklas)
Nosinė – diakritinis ženklas, mažas kabliukas, esantis lotynų abėcėlės balsių apačioje, dažniausiai dešinėje pusėje.
Nauja!!: Ę ir Nosinė (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Senovės skandinavų kalba
Senovės skandinavų kalba, arba senovės norvegų kalba, – šiaurės germanų kalba, apytiksliai iki 1300 m. vartota Skandinavijos gyventojų. Kalba maždaug aštuntame amžiuje išsivystė iš skandinavų prokalbės, kuri savo ruožtu kilusi iš germanų prokalbės. Po vikingų eros palaipsniui evoliucionavo į dabartines šiaurės germanų kalbas: islandų, Farerų, norvegų, švedų, danų.
Nauja!!: Ę ir Senovės skandinavų kalba · Žiūrėti daugiau »