Greičiau nei naršyklėje!
23 santykiai: Chelmas, Cholmo kunigaikštystė, Danielius Haličietis, Galicija, Haličo-Voluinės kunigaikštystė, Kernavė, Levas Danilovičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kunigaikštis, Mindaugas, Riurikaičių dinastija, Romanas Didysis, Traidenis, Treniota, Vaišelga, 1230 m., 1236 m., 1240 m., 1254 m., 1264 m., 1267 m., 1269 m., 1270 m..
Chelmas
Chèlmas – miestas-apskritis Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, netoli sienos su Ukraina.
Nauja!!: Švarnas ir Chelmas · Žiūrėti daugiau »
Cholmo kunigaikštystė
Cholmo kunigaikštystė – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XIII – XIV amžiais Voluinės istoriniame regione, dab.
Nauja!!: Švarnas ir Cholmo kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Danielius Haličietis
Danielius Haličietis (Danielius iš Haličo arba Danila Romanovičius: Romano sūnus,,; apie 1201 m. – 1264 m.) – Galicijos (Haličo) kunigaikštis, Haličo-Volynės karalius.
Nauja!!: Švarnas ir Danielius Haličietis · Žiūrėti daugiau »
Galicija
Galicija, (Haličas) – istorinis regionas Rytų Europoje, skirtingais laikotarpiais (visiškai ar iš dalies) priklausęs Kijevo Rusiai, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Lenkijai, Austrijai-Vengrijai, Ukrainos TSR.
Nauja!!: Švarnas ir Galicija · Žiūrėti daugiau »
Haličo-Voluinės kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m.
Nauja!!: Švarnas ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Kernavė
Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus.
Nauja!!: Švarnas ir Kernavė · Žiūrėti daugiau »
Levas Danilovičius
Levas Danilovičius (1226 m. – 1300 m.) – 1245–1269 m.
Nauja!!: Švarnas ir Levas Danilovičius · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Švarnas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis kunigaikštis
Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.
Nauja!!: Švarnas ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Nauja!!: Švarnas ir Mindaugas · Žiūrėti daugiau »
Riurikaičių dinastija
Pirmųjų riurikaičių herbai Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė Kijevo Rusiąir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki 1598 m., kai nepalikęs palikuonių mirė Rusijos caras Fiodoras I.
Nauja!!: Švarnas ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Romanas Didysis
Romanas Mstislavičius (dar žinomas kaip Romanas Didysis – buvo kunigaikštis iš Riurikaičių dinastijos. Jis tituluotas Haličo-Voluinės karaliumi.
Nauja!!: Švarnas ir Romanas Didysis · Žiūrėti daugiau »
Traidenis
Traidenis (m. apie 1282 m. pradžią) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1268 ar 1269 iki 1282(?) m.
Nauja!!: Švarnas ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »
Treniota
Treniota (apie 1210 m. – 1264 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1263–1264 m.), Mindaugo sesers, kurios vardas nežinomas, sūnus.
Nauja!!: Švarnas ir Treniota · Žiūrėti daugiau »
Vaišelga
Vaišelga (arba Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas 1223 m. – 1267 m. balandžio 18–23 d.) – vyriausias Mindaugo sūnus ir vietininkas Naugarduke.
Nauja!!: Švarnas ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
1230 m.
1230 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Švarnas ir 1230 m. · Žiūrėti daugiau »
1236 m.
1236 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Švarnas ir 1236 m. · Žiūrėti daugiau »
1240 m.
1240 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Švarnas ir 1240 m. · Žiūrėti daugiau »
1254 m.
1254 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Švarnas ir 1254 m. · Žiūrėti daugiau »
1264 m.
1264 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Švarnas ir 1264 m. · Žiūrėti daugiau »
1267 m.
1267 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Švarnas ir 1267 m. · Žiūrėti daugiau »
1269 m.
1269 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Švarnas ir 1269 m. · Žiūrėti daugiau »
1270 m.
1270 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Švarnas ir 1270 m. · Žiūrėti daugiau »
