Greičiau nei naršyklėje!
14 santykiai: Dievas, Eucharistija, Evangelija, Giesmė, Krikščionybė, Kryžius, Liturgija, Liuteronybė, Malda, Naujasis Testamentas, Ritualas, Senasis Testamentas, Skandinavija, Valstybinis himnas.
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Dievas · Žiūrėti daugiau »
Eucharistija
Katalikų kunigas dalina eucharistinę duonąEucharistijos priėmimas vyno pavidalu Eucharistija, Švenčiausiasis Sakramentas, Šv.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Eucharistija · Žiūrėti daugiau »
Evangelija
Evangèlija ( 'geroji naujiena, džiugi žinia') – tekstas, aprašantis Jėzaus gyvenimą.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Evangelija · Žiūrėti daugiau »
Giesmė
Giesmė – muzikos kūrinys.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Giesmė · Žiūrėti daugiau »
Krikščionybė
Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Krikščionybė · Žiūrėti daugiau »
Kryžius
Kryžius – geometrinė figūra, sudaryta iš dviejų statmenai susikertančių atkarpų.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Kryžius · Žiūrėti daugiau »
Liturgija
Liturgija (iš gr. λειτουργια leitourgia) – viešoji tarnyba iš λειτος leitos – viešas iš λαος laos – tauta ir εργον érgon kūrinys, tarnyba) – iš anksto nustatyta ritualinių veiksmų visuma, būdinga kiekvienai religinei bendruomenei. Jos reikšmė yra dvejopa: liturgija reiškia tarnystę Dievui ir Dievo tarnystę, pagalbą. Liturgija apima žodinę formą, giesmes, gestus, veiksmus, judėjimą, eiseną, liturginių reikmenų naudojimą. Tikima, kad nuolat kartojant tokius pat veiksmus reguliariai sustiprinamas maldos poveikis. Liturginiai indai: Patena – lėkštelė, skirta ostijoms. Ampulės – ąsotėliai vynui ir vandeniui. Komuninė – sudedamos ostijos. Pagrindinės liturginės spalvos ir jų naudojimas: Žalia – eiliniam laikui; Violetinė – reiškia atgailą, laukimą, naudojama per Adventąir Gavėnią; Balta arba geltona/auksinė – iškilmių laikui, naudojama per Kalėdas ir Velykas; Raudona – naudojama kankinių arba Šv. Dvasios Mišioms. Du kartus per metus gali būti rožinė spalva.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Liturgija · Žiūrėti daugiau »
Liuteronybė
Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Liuteronybė · Žiūrėti daugiau »
Malda
Malda – kreipimasis į Dievą, bendravimas su Juo ir Jo šlovinimas, prašymas atleisti ir padėti bei padėka už tai.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Malda · Žiūrėti daugiau »
Naujasis Testamentas
Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti IV a., dauguma jų labai trumpi.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Naujasis Testamentas · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Senasis Testamentas
Senasis TestamentasSenasis Testamentas (Tanach) – žydų biblinių knygų rinkinys, iš esmės apimantis Tanachą.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Senasis Testamentas · Žiūrėti daugiau »
Skandinavija
Skandinavija – regionas Šiaurės Europoje.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Skandinavija · Žiūrėti daugiau »
Valstybinis himnas
Valstybės (Valstybinis) himnas – patriotinis muzikinis kūrinys, tam tikroje valstybėje įstatymais ar kitais teisiniais aktais paskelbtas oficialiu.
Nauja!!: Šventosios Mišios ir Valstybinis himnas · Žiūrėti daugiau »
