Greičiau nei naršyklėje!
26 santykiai: Avestos kalba, Daina, Dervišas, Dievas, Dvasia, Dzenas, Estetika, Fetišizmas, Gezo kalba, Gintaras Beresnevičius, Hebrajų kalba, Hierofanija, Kalba, Koptų kalba, Lotynų kalba, Menas, Mircea Eliade, Mistika, Numinoziškumas, Poezija, Religija, Religijotyra, Ritualas, Rudolf Otto, Sanskritas, Varanasis.
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Nauja!!: Šventybė ir Avestos kalba · Žiūrėti daugiau »
Daina
Daina muzikoje vadinamas santykinai trumpas vokalinės muzikos kūrinys, kurį gali lydėti muzikos instrumentų akompanimentas.
Nauja!!: Šventybė ir Daina · Žiūrėti daugiau »
Dervišas
Mevlevių ordino dervišas Dervišas – musulmonų asketas, sufizmo praktikuotojas.
Nauja!!: Šventybė ir Dervišas · Žiūrėti daugiau »
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Nauja!!: Šventybė ir Dievas · Žiūrėti daugiau »
Dvasia
Dvasia ('dvelksmas, alsavimas') – įvairialypė sąvoka, plačiai naudojama kasdienėje buityje, religijoje, filosofijoje, mitologijoje ir kitose srityse.
Nauja!!: Šventybė ir Dvasia · Žiūrėti daugiau »
Dzenas
Dzenas arba dzenbudizmas (Tai budistinė meditavimo ir dvasinio pažinimo sistema, išsiskirianti visiškai budriu šio mirksnio suvokimu, savaimingu veikimu, grįstu tikrosios prigimties pažinimu, ir atsisakymu nuo egocentriško, vertinančio mąstymo. Dzenas – tai dhjana praktikoje. Dhjana (sanskr. dhyāna) yra proto sutelktumas, meditatyvus pasinėrimas į savastį, kurio metu pranyksta visos dvilypės skirtys, kaip aš – tu, subjektas – objektas, tikrumas – netikrumas. Dzenągalima aiškinti egzoteriškai ir/arba ezoteriškai. Bodhidharma Egzoteriškai dzenas, arba čan, jeigu kalbama apie šios srovės vystymąsi Kinijoje (ypač pradiniu laikotarpiu), yra mahajanos budizmo mokykla, mūsų dienomis įgyjanti visiškai savarankiškos budizmo srovės statusą, kuri išsivystė VI–VII amžiuje iš dhjanos budizmo, kurį į Kinijąatnešė Bodhidharma, susidūrusio su čia jau buvusiu daoizmu. Šiuo požiūriu dzenas yra religija, kurios mokymas ir praktiniai užsiėmimai yra skirti savęs pažinimui (kenšo, satori) ir galutiniam asmens atbudimui, kokį išgyvena buda. Ezoteriškai dzenas nėra religija, o labiau neapibrėžiama, neperduodama esmė, neturinti jokių pavadinimų, neapibūdinama, neišreiškiama sąvokomis ar sampratomis, kuriągalima patirti tik tiesioginio asmeninio išgyvenimo metu. Tokios esmės išraiškos formas galima laikyti visų religijų esme, todėl šiuo požiūriu dzenas nėra susietas išimtinai su budizmu, bet laikytinas išvis nereliginiu, o tiksliau ikireliginiu dalyku. Tai pirminė visos būties tobulybė. Tokia, kaip jąapibūdina daugelio dvasinio pažinimo krypčių praktikų, išminčių, šventųjų ir religinių pranašų. Budizme ši esmė vadinama „samsaros ir nirvanos tapatumu“. Šiuo požiūriu dzeno meditacija (jap. zadzen) yra ne pratybų metodas, kuriuo remdamiesi neišmanymo apimti žmonės gali išsilaisvinti iš kančių, o kiekvienam asmeniui kiekvienąmirksnį būdingos tobulos prigimties (tikrosios savasties) tiesioginė išraiška ir įgyvendinimas.
Nauja!!: Šventybė ir Dzenas · Žiūrėti daugiau »
Estetika
Estetika (gr. αισθητική – „jutiminis“).
Nauja!!: Šventybė ir Estetika · Žiūrėti daugiau »
Fetišizmas
Fetišų turgus Fetišizmas (iš, šis iš, iš 'dirbtinis') – religinis materialių daiktų fetišų garbinimas.
Nauja!!: Šventybė ir Fetišizmas · Žiūrėti daugiau »
Gezo kalba
Gezo kalba (ግዕዝ, Gəʿəz, IPA:, taip pat retkarčiais vadinama senąja etiopų kalba) – senovinė pietų semitų kalba, išsivysčiusi dabartinėje Eritrėjos ir šiaurinės Etiopijos teritorijoje Somalio pusiasalyje.
Nauja!!: Šventybė ir Gezo kalba · Žiūrėti daugiau »
Gintaras Beresnevičius
Gintaras Beresnevičius (1961 m. liepos 7 d. Kaune – 2006 m. rugpjūčio 6 d. Vilniuje) – lietuvių religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas.
Nauja!!: Šventybė ir Gintaras Beresnevičius · Žiūrėti daugiau »
Hebrajų kalba
Hebrajų kalba – semitų kalba, kuria pasaulyje kalba daugiau nei 7 milijonai žmonių, daugiausia Izraelyje, taip pat pasaulio žydų bendruomenėse.
Nauja!!: Šventybė ir Hebrajų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hierofanija
Hierofanija (iš – „šventas“ ir φαίνειν – „atgimstantis, nešantis šviesą“) – šventybės apraiškos simbolis.
Nauja!!: Šventybė ir Hierofanija · Žiūrėti daugiau »
Kalba
Kalba – lingvistinių ženklų sistema.
Nauja!!: Šventybė ir Kalba · Žiūrėti daugiau »
Koptų kalba
Akmuo su koptų inskripcijomis Koptų kalba − semitų-chamitų šeimos kalba, senosios egiptiečių kalbos paskutinė stadija.
Nauja!!: Šventybė ir Koptų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Šventybė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Menas
Menas – tai žmogaus kūrybinės veiklos estetinė-sensualinė (grožinė-jutiminė) išraiška.
Nauja!!: Šventybė ir Menas · Žiūrėti daugiau »
Mircea Eliade
Mirča Elijadė (Mircea Eliade; 1907 m. kovo 13 d. – 1986 m. balandžio 22 d.) – rumunų religijotyrininkas, filosofas, rašytojas.
Nauja!!: Šventybė ir Mircea Eliade · Žiūrėti daugiau »
Mistika
Mistika ('paslėptas, slaptas') – filosofinis ir teologinis mokymas ir pasaulėvokos būdas, pagrįstas emocijomis, intuicija ir iracionalumu.
Nauja!!: Šventybė ir Mistika · Žiūrėti daugiau »
Numinoziškumas
Numinoziškumas (iš – 'dievo valia, dievo linksnis') – religijotyros teorijoje taip įvardijama šventybės potyrių visuma.
Nauja!!: Šventybė ir Numinoziškumas · Žiūrėti daugiau »
Poezija
Poezija – grožinės literatūros dalis, kurioje išnaudojamos ne tik tiesioginės prasminės kalbos savybės, bet ir estetinės ar keliančios jausmus, asociacijas.
Nauja!!: Šventybė ir Poezija · Žiūrėti daugiau »
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Nauja!!: Šventybė ir Religija · Žiūrėti daugiau »
Religijotyra
Religijotyra arba religijos studijos – mokslas, tyrinėjantis religiją, įvairiais aspektais, prieinamais moksliniams tyrimams, tokiais kaip tikėjimų sistemos ir elementai, elgsena, kultūrinė raiška, institucijos.
Nauja!!: Šventybė ir Religijotyra · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Šventybė ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Rudolf Otto
Rudolfas Otas (Rudolf Otto; 1869 m. rugsėjo 25 d. – 1937 m. kovo 6 d.) – vokiečių liuteronų teologas, lyginamosios religijotyros specialistas.
Nauja!!: Šventybė ir Rudolf Otto · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Šventybė ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Varanasis
Varanasis (anksčiau – Benaresas) – miestas šiaurinėje Indijoje, Utar Pradešo valstijoje, prie Gangos upės.
Nauja!!: Šventybė ir Varanasis · Žiūrėti daugiau »
