Greičiau nei naršyklėje!
12 santykiai: Žalgirio mūšio laukas, Žalgirio mūšis, Lenkija, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kunigaikštis, Liudviksdorfas, Tanenbergas, Varmijos Mozūrų vaivadija, Vokiečių ordinas, Vytautas Didysis, 1960 m..
Žalgirio mūšio laukas
Obeliskas ir stiebai su jungtinės Lenkijos karalystės ir LDK kariuomenės padalinių ženklais Dabartiniais laikais sudarytas žemėlapis su Žalgirio mūšio lauku, koks jis, tikėtina, buvo XV a. pr. Žalgirio mūšio laukas – teritorija šiaurės vakarų Lenkijoje: Varmijos Mozūrų vaivadijos Ostrudos apskrityje, tarp Liudviksdorfo, Ulnovo ir Stembarko kaimų.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Žalgirio mūšio laukas · Žiūrėti daugiau »
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga
LBKS herbas (aut. Konstantinas Bogdanas) Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (toliau LBKS) – bajorų ainių organizacija, susikūrusi 1994 m.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis kunigaikštis
Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Liudviksdorfas
Liudviksdorfas (dabar Lodvigovas) − gyvenvietė šiaurės vakarų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Ostrudzkio apskrityje, Griunvaldo savivaldybėje; 27 km į pietryčius nuo Ostrudos ir 42 km į pietvakarius nuo Olštyno.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Liudviksdorfas · Žiūrėti daugiau »
Tanenbergas
Tanenbergas (dabar Stembarkas; kartais lietuviškai vartojamas ir Stablaukis) − gyvenvietė šiaurės vakarų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Ostrudos apskrityje, Griunvaldo savivaldybėje; 25 km į pietryčius nuo Ostrudos ir 40 km į pietvakarius nuo Olštyno.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Tanenbergas · Žiūrėti daugiau »
Varmijos Mozūrų vaivadija
Varmijos Mozūrų vaivadija – administracinis teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Varmijos Mozūrų vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
1960 m.
1960 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žalgirio mūšio muziejus ir 1960 m. · Žiūrėti daugiau »
