Greičiau nei naršyklėje!
110 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Algis Kliševičius, Ariogala, Aukštaitija, Šiauliai, Šiaulių žemė, Šilalė, Švitrigaila, Žeimiai, Žemaičiai, Žemaičių lietuviškasis sąjūdis, Žemaičių tarmė, Žemaitijos herbas, Žemoji Panemunė, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Baltų žemės, Baudžiava, Betygala, Durbės mūšis, Erdvilas, Gaižuva, Galicija, Haličo-Voluinės kunigaikštystė, Jūkainiai, Jogaila, Kaltinėnai, Karšuva, Kaunas, Kauno gubernija, Klaipėdos kraštas, Knituva, Kolainiai, Kovo 11, Kražiai, Kretinga, Kvėdarna, Labūnava, Laisvieji žmonės, Laukuva, Lenkų kalba, Liepos 21, Lietuva, Lietuviai, Lietuvių žemių konfederacija, Lietuvių kalba, Lietuvių raštų kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos etnokultūriniai regionai, Lietuvos heraldikos komisija, Lietuvos TSR, ..., Mažeikiai, Medininkų žemė, Medvėgalis, Melno taika, Mindaugas, Naujoji Akmenė, Nevėžis, Pagraudė, Palanga, Plungė, Racionžo taika, Raseiniai, Rietavas, Rusėnų kalba, Rusija, Salyno sutartis, Skuodas, Tauragė, Tautvilas, Telšiai, Telšių vyskupija, Trakų kunigaikštystė, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Tverai, Upytė, Vaivadija, Valsčius, Vardininkas, Varniai, Veliuona, Viduklė, Vilkų Laukas, Vilkų Lauko piliakalnis, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių ordinas, Voluinė, Voluinės metraštis, Vykintas, Vytautas Didysis, XX amžius, 1215 m., 1219 m., 1253 m., 1259 m., 1260 m., 1382 m., 1398 m., 1404 m., 1409 m., 1413 m., 1417 m., 1420 m., 1422 m., 1427 m., 1764 m., 1790 m., 1843 m., 1920 m., 1926 m., 1994 m.. Išplėsti indeksą (60 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Žemaitija ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Algis Kliševičius
Algis Kliševičius Algis Kliševičius (1950 m. sausio 1 d. Ramoniūnuose, Švenčionių raj. – 2008 m. birželio 6 d. Klaipėdoje) – Lietuvos grafikas, kaligrafas.
Nauja!!: Žemaitija ir Algis Kliševičius · Žiūrėti daugiau »
Ariogala
Ariogala – miestas Raseinių rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento, Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio).
Nauja!!: Žemaitija ir Ariogala · Žiūrėti daugiau »
Aukštaitija
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas.
Nauja!!: Žemaitija ir Aukštaitija · Žiūrėti daugiau »
Šiauliai
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas.
Nauja!!: Žemaitija ir Šiauliai · Žiūrėti daugiau »
Šiaulių žemė
Šiaulių žemė – senovės Lietuvos sritis.
Nauja!!: Žemaitija ir Šiaulių žemė · Žiūrėti daugiau »
Šilalė
Šilalė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, 30 km į šiaurę nuo Tauragės, plynaukštėje tarp Žemaičių aukštumos ir Pajūrio žemumos.
Nauja!!: Žemaitija ir Šilalė · Žiūrėti daugiau »
Švitrigaila
Boleslovas Švitrigaila (rašytiniuose šaltiniuose Svidryhajła, Świdrygiełło, Svitrigaylo, Svidrigailo, Swidrigailo, Boleslau Switrigail, g. apie 1370 m. – 1452 m. vasario 10 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties.
Nauja!!: Žemaitija ir Švitrigaila · Žiūrėti daugiau »
Žeimiai
Žeimiai – miestelis Jonavos rajono savivaldybėje, prie kelio, netoli Lankesos upelio.
Nauja!!: Žemaitija ir Žeimiai · Žiūrėti daugiau »
Žemaičiai
Šokančios žemaitės tradiciniais drabužiais Vismaldų Rumšiškių liaudies buities muziejuje Žemaičiai – Vakarų Lietuvoje gyvenantys žemaičių (baltų genties) palikuonys.
Nauja!!: Žemaitija ir Žemaičiai · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių lietuviškasis sąjūdis
Žemaičių lituanistinis sąjūdis – kultūrinis daugiausia iš Žemaitijos kilusių lietuvių inteligentų, kurių nemaža dalis buvo bajorai, sąjūdis XIX a. I pusėje, kurio tikslas buvo kultūrinis lietuvių atgimimas, pasirengimas socialinėms reformoms ir politiniam išsivadavimui.
Nauja!!: Žemaitija ir Žemaičių lietuviškasis sąjūdis · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Žemaitija ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Žemaitijos herbas
Didysis Žemaitijos herbas Žemaitijos herbas – raudoname skyde juoda ant užpakalinių kojų stovinti meška su balta grandine ant kaklo.
Nauja!!: Žemaitija ir Žemaitijos herbas · Žiūrėti daugiau »
Žemoji Panemunė
Pagrindinė gatvė Žemoji Panemunė – miestelis Šakių rajono savivaldybės rytuose, kairiajame Nemuno krante, į šiaurę nuo Lekėčių.
Nauja!!: Žemaitija ir Žemoji Panemunė · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Žemaitija ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Baltų žemės
Baltų genčių teritorijos Baltų žemės – teritoriniai-politiniai vienetai, XI–XIII a. egzistavę dabartinės Lietuvos, Latvijos, Lenkijos (istorinė Palenkė), Kaliningrado srities (istorinė Prūsija), Baltarusijos teritorijose, sukurti baltų genčių: prūsų, skalvių, jotvingių, žemaičių, lietuvių (aukštaičių), sėlių, žiemgalių, kuršių ir latgalių.
Nauja!!: Žemaitija ir Baltų žemės · Žiūrėti daugiau »
Baudžiava
VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.
Nauja!!: Žemaitija ir Baudžiava · Žiūrėti daugiau »
Betygala
Betygala – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, 16 km į rytus nuo Raseinių.
Nauja!!: Žemaitija ir Betygala · Žiūrėti daugiau »
Durbės mūšis
Durbės pilies griuvėsiai Livonijos ordino mūšiai Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Latvijos Saeimos pirmininkas Gundars Daudze per Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimąDurbės mūšis – žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 m.
Nauja!!: Žemaitija ir Durbės mūšis · Žiūrėti daugiau »
Erdvilas
Erdvilas (Gerdvilas) – XIII a. pirmosios pusės žemaičių vyresnysis kunigaikštis.
Nauja!!: Žemaitija ir Erdvilas · Žiūrėti daugiau »
Gaižuva
Gaižuva – Lietuvos istorinė teritorija, XIII-XIV a. apėmusi Dubysos žemupio kairįjį krantą, tarp Ariogalos ir Vilkijos.
Nauja!!: Žemaitija ir Gaižuva · Žiūrėti daugiau »
Galicija
Galicija, (Haličas) – istorinis regionas Rytų Europoje, skirtingais laikotarpiais (visiškai ar iš dalies) priklausęs Kijevo Rusiai, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Lenkijai, Austrijai-Vengrijai, Ukrainos TSR.
Nauja!!: Žemaitija ir Galicija · Žiūrėti daugiau »
Haličo-Voluinės kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m.
Nauja!!: Žemaitija ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Jūkainiai
Jūkainiai – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Viduklės, kairiajame Apusino krante.
Nauja!!: Žemaitija ir Jūkainiai · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Žemaitija ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Kaltinėnai
Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento, Žemaičių aukštumos priekalnėje.
Nauja!!: Žemaitija ir Kaltinėnai · Žiūrėti daugiau »
Karšuva
Karšuva (lot. terra Carsoviae, vok. Karschow) – iki XIV a. I pusės kaip atskiras LDK administracinis-teritorinis vienetas egzistavusi buvusi žemaičių genties žemė (sritinė kunigaikštystė; nepainioti su XII/XIII−XVIII a. gyvavusiu Karšuvos valsčiumi) ir kartu – XII−XIII a. sulietuvėjusių Žemaičių aukštumos senkapių kultūros nešėjų palikuonių gyventa LDK etnokultūrinė sritis.
Nauja!!: Žemaitija ir Karšuva · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Žemaitija ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Kauno gubernija
Kauno gubernija – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1843–1915 m. Centras – Kaunas.
Nauja!!: Žemaitija ir Kauno gubernija · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos kraštas
Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.
Nauja!!: Žemaitija ir Klaipėdos kraštas · Žiūrėti daugiau »
Knituva
Knituva – senovės baltų žemė Ventos aukštupio baseine, priklausė žemaičiams.
Nauja!!: Žemaitija ir Knituva · Žiūrėti daugiau »
Kolainiai
Kolainiai – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius nuo Užvenčio, prie kelio, Ventos aukštupyje, gražioje kalvotoje vietovėje.
Nauja!!: Žemaitija ir Kolainiai · Žiūrėti daugiau »
Kovo 11
Kovo 11 yra 70-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 71-oji).
Nauja!!: Žemaitija ir Kovo 11 · Žiūrėti daugiau »
Kražiai
Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai.
Nauja!!: Žemaitija ir Kražiai · Žiūrėti daugiau »
Kretinga
Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos.
Nauja!!: Žemaitija ir Kretinga · Žiūrėti daugiau »
Kvėdarna
Kvėdarna – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, kelių ir sankirtoje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Šilalės, prie Jūros upės.
Nauja!!: Žemaitija ir Kvėdarna · Žiūrėti daugiau »
Labūnava
Labūnava – kaimas Kėdainių rajono savivaldybės pietryčiuose, prie rajoninio kelio, 11 km į pietvakarius nuo Kėdainių, kairiajame Nevėžio krante prie Barupės žiočių ir Labūnavos tvenkinio.
Nauja!!: Žemaitija ir Labūnava · Žiūrėti daugiau »
Laisvieji žmonės
Laisvieji žmonės-valstiečių kategorija Lietuvoje XV-XIX a. Svarbiausias laisvės požymis baudžiavos laikais buvo kilnojimosi teisė, t. y., teisė išeiti iš dvaro, apleisti savo ponąar jo išvis neturėti.
Nauja!!: Žemaitija ir Laisvieji žmonės · Žiūrėti daugiau »
Laukuva
Laukuva – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, 16 km į šiaurę nuo Šilalės, prie Žemaičių plento.
Nauja!!: Žemaitija ir Laukuva · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Žemaitija ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Liepos 21
Liepos 21 yra 202-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 203-a).
Nauja!!: Žemaitija ir Liepos 21 · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Žemaitija ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Žemaitija ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių žemių konfederacija
Baltų gentys apie 1200 m. (Marija Gimbutienė) Lietuvos valstybės plėtra XIII a. - XV a. Lietuvių žemių konfederacija – lietuvių genčių ikivalstybinio laikotarpio politinis junginys, gyvavęs XII a. pab.
Nauja!!: Žemaitija ir Lietuvių žemių konfederacija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Žemaitija ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių raštų kalba
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.
Nauja!!: Žemaitija ir Lietuvių raštų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Žemaitija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos etnokultūriniai regionai
Lietuvos etnografiniai regionai Lietuvos etnokultūriniai regionai, etnografiniai regionai – istoriškai susiformavę etninės Lietuvos regionai.
Nauja!!: Žemaitija ir Lietuvos etnokultūriniai regionai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos heraldikos komisija
Lietuvos heraldikos komisija – lietuviškos heraldikos reguliatorius.
Nauja!!: Žemaitija ir Lietuvos heraldikos komisija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos TSR
Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, oficialiai Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) – okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940–1941 ir 1944–1990 m. Formaliai viena iš Sovietų sąjungos respublikų, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu. Nuo 1945 m. ribos beveik sutapo su dabartinės Lietuvos Respublikos, de jure egzistavusios okupacijos metu ir atkurtos 1990 m. kovo 11 d., teritorija ir sienomis (su pakeitimais Baltarusijos pasienyje).
Nauja!!: Žemaitija ir Lietuvos TSR · Žiūrėti daugiau »
Mažeikiai
Mažeikiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių.
Nauja!!: Žemaitija ir Mažeikiai · Žiūrėti daugiau »
Medininkų žemė
Medininkų žemė – XIV a. – XV a. žemaičių istorinė žemė.
Nauja!!: Žemaitija ir Medininkų žemė · Žiūrėti daugiau »
Medvėgalis
Medvėgalis – XIV a. lietuvių pilies, vėliau – piliakalnio ir greta esančios aukščiausios Žemaitijos kalvos (234,6 m) pavadinimas.
Nauja!!: Žemaitija ir Medvėgalis · Žiūrėti daugiau »
Melno taika
Sutarties dokumentas 31745 Jurbarko ir Tauragės raj. paribyje) Melno taika – 1422 m.
Nauja!!: Žemaitija ir Melno taika · Žiūrėti daugiau »
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Nauja!!: Žemaitija ir Mindaugas · Žiūrėti daugiau »
Naujoji Akmenė
Naujoji Akmenė – miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 61 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių ir 46 km į rytus nuo Mažeikių, greta sienos su Latvija.
Nauja!!: Žemaitija ir Naujoji Akmenė · Žiūrėti daugiau »
Nevėžis
Nevėžis – vidurio Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.
Nauja!!: Žemaitija ir Nevėžis · Žiūrėti daugiau »
Pagraudė
Pagraudė – žemaičių žemė, valsčius, į vakarus nuo Karšuvos žemės plotų.
Nauja!!: Žemaitija ir Pagraudė · Žiūrėti daugiau »
Palanga
Palanga – miestas Žemaitijoje, prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas.
Nauja!!: Žemaitija ir Palanga · Žiūrėti daugiau »
Plungė
Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 27 km į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės.
Nauja!!: Žemaitija ir Plungė · Žiūrėti daugiau »
Racionžo taika
Racionžo taikos sutarties teksto originalas Racionžo taika, Racionžo sutartis – Lenkijos karalystės, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Teutonų ordino taikos sutartis dėl Dobrynės žemės ir Žemaitijos, pasirašyta 1404 m.
Nauja!!: Žemaitija ir Racionžo taika · Žiūrėti daugiau »
Raseiniai
Raseiniai – miestas vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento.
Nauja!!: Žemaitija ir Raseiniai · Žiūrėti daugiau »
Rietavas
Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės.
Nauja!!: Žemaitija ir Rietavas · Žiūrėti daugiau »
Rusėnų kalba
Rusėnų kalba, arba rutėnų kalba (kiti pavadinimai, kurie skiriasi ukrainiečių ir baltarusių filologijoje: рутенский язык, староукраинский язык, южнорусский язык, русинский язык, славянский язык Великого княжества Литовского, канцелярский язык Великого княжества Литовского, старобелорусский литературный язык, белорусское письмо ir kt.) – rytų slavų kalba, buvusi oficiali kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.–1696 m. Rusėnų kalba surašyti Lietuvos ir lietuvių kultūros fenomenai – Lietuvos Statutai, Lietuvos Metrika, metraščiai.
Nauja!!: Žemaitija ir Rusėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Žemaitija ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Salyno sutartis
Vokiečių ordino valdos apie 1455 m. Centre – Žemaitija (rožinė spalva), skyrusi Prūsijąpietuose nuo Livonijos ordino šiaurėje Salyno sutartis − Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado fon Jungingeno (vok. Hochmeister Konrad von Jungingen) sutartis, sudaryta 1398 m. spalio 12 d. Salyno saloje (Nemune, ties Nevėžio žiotimis).
Nauja!!: Žemaitija ir Salyno sutartis · Žiūrėti daugiau »
Skuodas
Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, 75 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 2 km į pietus nuo Latvijos sienos.
Nauja!!: Žemaitija ir Skuodas · Žiūrėti daugiau »
Tauragė
Tauragė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante.
Nauja!!: Žemaitija ir Tauragė · Žiūrėti daugiau »
Tautvilas
Tautvilas arba Tautvila (m. 1263 m.) – XIII amžiaus Lietuvos kunigaikštis.
Nauja!!: Žemaitija ir Tautvilas · Žiūrėti daugiau »
Telšiai
Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių.
Nauja!!: Žemaitija ir Telšiai · Žiūrėti daugiau »
Telšių vyskupija
Telšių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, didžiausia pagal plotą.
Nauja!!: Žemaitija ir Telšių vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Trakų kunigaikštystė
Kunigaikštystę sudarė Trakų žemė (Trakai su aplinkiniais valsčiais, vėliau iš jų sudaryta Trakų apskritis), Gardinas su apylinkėmis, buvusios jotvingių žemės iki Raigardo ir Bebro upės, Palenkė iki Brastos.
Nauja!!: Žemaitija ir Trakų kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Nauja!!: Žemaitija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »
Tverai
Tverai – miestelis Rietavo savivaldybėje, kelio pusiaukelėje, Žemaičių aukštumos pažemėjime, šalia Aitros upės.
Nauja!!: Žemaitija ir Tverai · Žiūrėti daugiau »
Upytė
Upytė – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, prie kelio.
Nauja!!: Žemaitija ir Upytė · Žiūrėti daugiau »
Vaivadija
Vaivadija – aukščiausias administracinis vienetas Lenkijos karalystėje nuo XV a ir Abiejų Tautų Respublikoje 1582–1795 m. bei didžiausias savivaldus administracinis teritorinis vienetas Lenkijos Respublikoje nuo 1999 m.
Nauja!!: Žemaitija ir Vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Valsčius
Valsčius – mažesnysis administracinis teritorinis vienetas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Rusijos imperijoje bei kitose šalyse; seniausia teritorinė organizacija Lietuvoje, derinusi bendruomenės ir valstybės reikalus.
Nauja!!: Žemaitija ir Valsčius · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Žemaitija ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Varniai
Varniai – miestas Telšių rajono savivaldybėje, 33 km į pietus nuo Telšių, prie Varnelės upės.
Nauja!!: Žemaitija ir Varniai · Žiūrėti daugiau »
Veliuona
Veliuona – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 36 km į rytus nuo Jurbarko, prie kelio, dešiniajame Nemuno krante.
Nauja!!: Žemaitija ir Veliuona · Žiūrėti daugiau »
Viduklė
Viduklė – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, prie Žemaičių plento, 3 km šiauriau magistralės.
Nauja!!: Žemaitija ir Viduklė · Žiūrėti daugiau »
Vilkų Laukas
Vilkų Laukas – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, dešiniajame Jūros upės krante, į pietus nuo Bario upelio žiočių, 3 km į pietryčius nuo Žvingių.
Nauja!!: Žemaitija ir Vilkų Laukas · Žiūrėti daugiau »
Vilkų Lauko piliakalnis
Vilkų Lauko piliakalnis (Kūplė) yra Šilalės rajone, Vilkų Lauko kaime, kairiajame Jūros upės krante.
Nauja!!: Žemaitija ir Vilkų Lauko piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių aukštaičių tarmė
Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.
Nauja!!: Žemaitija ir Vokiečių aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Žemaitija ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Voluinė
Voluinė (arba Volynė) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo.
Nauja!!: Žemaitija ir Voluinė · Žiūrėti daugiau »
Voluinės metraštis
Voluinės metraštis, arba Ipatijaus metraštis – seniausias išlikęs XII-XIII a. bažnytine slavų kalba rašytas Pietų Rusios metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje (Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių Chelmo ir Voluinės Vladimiro dvaruose) sudarytas trijų Pietų Rusioje rašytų metraščių sąvadas (kiekvienas iš tų trijų metraščių savo ruožtu yra įvairių ankstesnių metraščių sąvadas).
Nauja!!: Žemaitija ir Voluinės metraštis · Žiūrėti daugiau »
Vykintas
Kunigaikštis VykintasPaminklas Vykintui Tveruose Vykintas (m. prieš 1253 m.) – XIII amžiaus žemaičių kunigaikštis.
Nauja!!: Žemaitija ir Vykintas · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Žemaitija ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Žemaitija ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
1215 m.
1215 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1215 m. · Žiūrėti daugiau »
1219 m.
1219 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1219 m. · Žiūrėti daugiau »
1253 m.
1253 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1253 m. · Žiūrėti daugiau »
1259 m.
1259 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1259 m. · Žiūrėti daugiau »
1260 m.
1260 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1260 m. · Žiūrėti daugiau »
1382 m.
1382 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1382 m. · Žiūrėti daugiau »
1398 m.
1398 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1398 m. · Žiūrėti daugiau »
1404 m.
1404 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1404 m. · Žiūrėti daugiau »
1409 m.
1409 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1409 m. · Žiūrėti daugiau »
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1413 m. · Žiūrėti daugiau »
1417 m.
1417 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1417 m. · Žiūrėti daugiau »
1420 m.
1420 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1420 m. · Žiūrėti daugiau »
1422 m.
1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1422 m. · Žiūrėti daugiau »
1427 m.
1427 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1427 m. · Žiūrėti daugiau »
1764 m.
1764 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1764 m. · Žiūrėti daugiau »
1790 m.
1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1790 m. · Žiūrėti daugiau »
1843 m.
1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1843 m. · Žiūrėti daugiau »
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1920 m. · Žiūrėti daugiau »
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1926 m. · Žiūrėti daugiau »
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitija ir 1994 m. · Žiūrėti daugiau »
