Greičiau nei naršyklėje!
71 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai, Adomas Mikalojus Talvošas, Aleksandras Holovčinskis, Aleksandras Juozapas Unichovskis, Aleksandras Naruševičius, Aleksandras Sluška, Antanas Anupras Gelgaudas, Žemaičių seniūnas, Žemaitija, Žemaitijos seniūnija, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Bresto vaivada, Eustachijus Kirdzejus, Jokūbas Teodoras Kuncevičius, Jonas Alfonsas Liackis, Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius, Juozapas Antanas Sologubas, Juozapas Pacas, Juozapas Skuminas Tiškevičius, Jurgis Chreptavičius, Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas, Kaštelionas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos dvaro maršalka, Melchioras Stanislovas Šemeta, Mikalojus Naruševičius, Mikalojus Talvošas, Mikalojus Viesiolovskis, Minsko vaivada, Mstislavlio vaivada, Mykolas Jonas Gorskis, Pernu vaivada, Ponų taryba, Raseinių apskritis, Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis, Teismas, Trakų kaštelionas, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Vitebsko kaštelionas, 1441 m., 1566 m., 1569 m., 1570 m., 1588 m., 1603 m., 1604 m., ..., 1614 m., 1628 m., 1633 m., 1634 m., 1643 m., 1645 m., 1653 m., 1661 m., 1664 m., 1665 m., 1685 m., 1709 m., 1722 m., 1737 m., 1742 m., 1748 m., 1765 m., 1766 m., 1776 m., 1783 m., 1795 m.. Išplėsti indeksą (21 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai · Žiūrėti daugiau »
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai
Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai · Žiūrėti daugiau »
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai · Žiūrėti daugiau »
Adomas Mikalojus Talvošas
Adomas Mikalojus Talvošas (m. 1628 metais) – ATR valstybinis veikėjas, Žemaitijos kaštelionas nuo 1614 m, Daugpilio seniūnas 1590–1614 m.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Adomas Mikalojus Talvošas · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Holovčinskis
Aleksandras Holovčinskis (apie 1570–1617 m. gegužės 12 d.) – kunigaikštis, LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Aleksandras Holovčinskis · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Juozapas Unichovskis
Aleksandras Juozapas Unichovskis (? – 1722) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Aleksandras Juozapas Unichovskis · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Naruševičius
Aleksandras Naruševičius (g. apie 1582 m. – m. 1653 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis, religinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Aleksandras Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Sluška
Aleksandras Sluška (apie 1580–1647 m. liepa) – LDK valstybinis veikėjas, Minsko (1618–1628 m.) ir Žemaitijos kaštelionas (1628–1638 m.), Minsko vaivada (1633–1638 m.), Naugarduko (1638–1642 m.) ir Trakų vaivada (1642–1647 m.). Rečicko, Propoisko, Gomelio, Loevo ir Mozyriaus seniūnas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Aleksandras Sluška · Žiūrėti daugiau »
Antanas Anupras Gelgaudas
Antanas Anupras Gelgaudas (apie 1720 – po 1795 m.) – LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos kaštelionas (1776–1783) ir Žemaitijos seniūnas (1783–1795).
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Antanas Anupras Gelgaudas · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »
Žemaitijos seniūnija
Žemaitijos seniūnija – LDK administracinis vienetas nuo 1409 ar 1411 m. iki 1795 m.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Žemaitijos seniūnija · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Bresto vaivada
Bresto vaivadijos herbasBresto vaivadija pažymėta raudonaiBresto vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Bresto vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Bresto vaivada · Žiūrėti daugiau »
Eustachijus Kirdzejus
Eustachijus Kirdzejus (? – 1661) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Eustachijus Kirdzejus · Žiūrėti daugiau »
Jokūbas Teodoras Kuncevičius
Jokūbas Teodoras Kuncevičius (1596–1666) – LDK valstybinis veikėjas, Lydos žemės raštininkas (1635–1638), Lydos vėliavininkas (1638–1652) ir Lydos pakamaris (1652–1661), Minsko (1661) ir Žemaitijos kaštelionas (1661–1664), Bresto vaivada (1664–1666).
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Jokūbas Teodoras Kuncevičius · Žiūrėti daugiau »
Jonas Alfonsas Liackis
Jonas Alfonsas Liackis (? – 1646 m. lapkričio 30 d.) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Jonas Alfonsas Liackis · Žiūrėti daugiau »
Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius
Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius (1738 m. gruodžio 14 d. Gdanske – 1781 m. vasario 2 d. Černobylyje, Abiejų Tautų Respublika) – Adomo Tado sūnus, Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės LDK didikas, Šklovo ir Naujosios Myšos grafas, Žemaičių seniūnas (nuo 1765 m.), Veliuonos seniūnas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Antanas Sologubas
Juozapas Antanas Sologubas (1709 m. birželio 26 d. – 1781 m. gegužės 4 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos (1742–1748 m.) ir Vitebsko kaštelionas (1748–1752 m.), Vitebsko vaivada (1752–1781 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka (1751 m.), Sanicko seniūnas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Juozapas Antanas Sologubas · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Pacas
Juozapas Pacas (m. 1764 m.) – LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos kaštelionas nuo 1748 metų, Ziolovsko, Širvintų, Maišiagalos ir Chveidanų seniūnas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Juozapas Pacas · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Skuminas Tiškevičius
Juozapas Skuminas Tiškevičius (apie 1694 m. Vilniuje – 1754 m. rugsėjo mėn.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Juozapas Skuminas Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Chreptavičius
Jurgis Chreptavičius (1586 m., Višnevas – 1650 m.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Smolensko (1639–1643 m.) ir Žemaitijos kaštelionas (1643–1645 m.), Pernu (1645–1646) ir Naugarduko vaivada (1646–1650 m.).
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Jurgis Chreptavičius · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas
Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1673–1736) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos lauko etmonas (1710–1711), Lietuvos lauko raštininkas ir Lietuvos armijos generalinis regimentas nuo 1704 metų, Žemaitijos kaštelionas, Lietuvos armijos autoramento generolas-leitenantas nuo 1722 metų, Oršos seniūnas nuo 1701 metų.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas · Žiūrėti daugiau »
Kaštelionas
Kaštelionas. Ruseckio akvarelėKaštelionas – pilies ir aplinkinės teritorijos valdytojas arba valdovas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Lietuvos didysis etmonas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos dvaro maršalka
Lietuvos dvaro maršalkos herbasLietuvos dvaro maršalka – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Lietuvos dvaro maršalka · Žiūrėti daugiau »
Melchioras Stanislovas Šemeta
Melchioras Stanislovas Šemeta (? – 1570) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Melchioras Stanislovas Šemeta · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Naruševičius
Mikalojus Naruševičius (g. apie 1560 m. – m. 1603 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Mikalojus Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Talvošas
Mikalojus Talvošas (Tolvaiša) (m. 1598 m. rugsėjo 25 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Minsko (1566–1570) ir Žemaitijos kaštelionas (1570–1588), Lietuvos dvaro maršalka (1588–1596), Trakų kaštelionas (1596–1598).
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Mikalojus Talvošas · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Viesiolovskis
Mikalojus Viesiolovskis (? – 1634 m. spalio 19 d.) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Mikalojus Viesiolovskis · Žiūrėti daugiau »
Minsko vaivada
Minsko vaivadijos herbas Minsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Minsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Minsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Minsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Minsko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio vaivada
Mstislavlio vaivadijos herbas Mstislavlio vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Mstislavlio vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Mstislavlio vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Mstislavlio vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Mstislavlio vaivada · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Jonas Gorskis
Mykolas Jonas Gorskis (apie 1717 m. – 1776 m. gegužės 20 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Mykolas Jonas Gorskis · Žiūrėti daugiau »
Pernu vaivada
Pernu vaivadijos herbasPernu vaivadija (pažymėta raudonai) Pernu vaivada – aukščiausias Pernu vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Pernu vaivada · Žiūrėti daugiau »
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Ponų taryba · Žiūrėti daugiau »
Raseinių apskritis
Raseinių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas (1764-1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Raseinių apskritis · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis
Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis (1727 m. – 1801 m. gruodžio 29 d. Balbieriškyje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Leliva herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »
Teismas
Teismas – teisininkų institucija, užsiimanti konfliktinių situacijų, teisinių pažeidimų nagrinėjimu ir sprendimais įgyvendinanti teisingumą.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Teismas · Žiūrėti daugiau »
Trakų kaštelionas
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko kaštelionas
Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vitebsko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vitebsko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir Vitebsko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
1441 m.
1441 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1441 m. · Žiūrėti daugiau »
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1566 m. · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
1570 m.
1570 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1570 m. · Žiūrėti daugiau »
1588 m.
1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1588 m. · Žiūrėti daugiau »
1603 m.
1603 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1603 m. · Žiūrėti daugiau »
1604 m.
1604 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1604 m. · Žiūrėti daugiau »
1614 m.
1614 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1614 m. · Žiūrėti daugiau »
1628 m.
1628 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1628 m. · Žiūrėti daugiau »
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1633 m. · Žiūrėti daugiau »
1634 m.
1634 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1634 m. · Žiūrėti daugiau »
1643 m.
1643 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1643 m. · Žiūrėti daugiau »
1645 m.
1645 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1645 m. · Žiūrėti daugiau »
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1653 m. · Žiūrėti daugiau »
1661 m.
1661 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1661 m. · Žiūrėti daugiau »
1664 m.
1664 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1664 m. · Žiūrėti daugiau »
1665 m.
1665 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1665 m. · Žiūrėti daugiau »
1685 m.
1685 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1685 m. · Žiūrėti daugiau »
1709 m.
1709 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1709 m. · Žiūrėti daugiau »
1722 m.
1722 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1722 m. · Žiūrėti daugiau »
1737 m.
1737 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1737 m. · Žiūrėti daugiau »
1742 m.
1742 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1742 m. · Žiūrėti daugiau »
1748 m.
1748 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1748 m. · Žiūrėti daugiau »
1765 m.
1765 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1765 m. · Žiūrėti daugiau »
1766 m.
1766 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1766 m. · Žiūrėti daugiau »
1776 m.
1776 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1776 m. · Žiūrėti daugiau »
1783 m.
1783 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1783 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Žemaitijos kaštelionas ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
