Greičiau nei naršyklėje!
31 santykiai: Baltai, Baltarusija, Deltuva (baltų žemė), Jotvingiai, Kaliningrado sritis, Kunigaikštis, Kunigas, Kuršiai, Latgaliai, Latvija, Laukas (bendruomenė), Lenkija, Lietuva, Lietuva (baltų žemė), Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Lietuvių žemių konfederacija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonija, Livonijos ordinas, Nalšia, Neris (baltų žemė), Palenkė (regionas), Piliakalniai, Prūsai, Prūsija, Sūduva (reikšmės), Sėliai, Skalviai, Upytės žemė, Valsčius, Vokiečių ordinas.
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų žemės ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »
Deltuva (baltų žemė)
Deltuva (galimi rekonstrukciniai variantai *Dėviltava, *Dveltuva, *Dieveltuva, *Dėviltuva ir kt.; rusėnų k. Diavo(l)tva, Diaveltva), Volynės metraštyje (ties 1219 ir 1265 m.) ir Lietuvos metraščių legendinėje dalyje minima baltų genties (*deltuvos?) ar vienos iš lietuvių kilčių žemė.
Nauja!!: Baltų žemės ir Deltuva (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Kaliningrado sritis · Žiūrėti daugiau »
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
Nauja!!: Baltų žemės ir Kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Kunigas
Kunigas yra katalikų, liuteronų arba stačiatikių bažnyčios dvasininkas.
Nauja!!: Baltų žemės ir Kunigas · Žiūrėti daugiau »
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Nauja!!: Baltų žemės ir Kuršiai · Žiūrėti daugiau »
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Latgaliai · Žiūrėti daugiau »
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Latvija · Žiūrėti daugiau »
Laukas (bendruomenė)
Laukas (prūs. lauks) – Senovės Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemdirbių laukininkų kaimo bendruomenė, susidedanti iš pavienių ūkių, bet bendrai valdanti dalį žemės ūkio naudmenų ir kartu atliekanti kai kurias gamybines funkcijas.
Nauja!!: Baltų žemės ir Laukas (bendruomenė) · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuva (baltų žemė)
Lietuva, arba Lietuvos žemė (rusėn. Литовьская земля) – aukštaičių genties, mažesnės jų kilties, apie IX ir X a. sąvartąar apie 1000 m.
Nauja!!: Baltų žemės ir Lietuva (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai (rytiniai senlietuviai)
Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.
Nauja!!: Baltų žemės ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių žemių konfederacija
Baltų gentys apie 1200 m. (Marija Gimbutienė) Lietuvos valstybės plėtra XIII a. - XV a. Lietuvių žemių konfederacija – lietuvių genčių ikivalstybinio laikotarpio politinis junginys, gyvavęs XII a. pab.
Nauja!!: Baltų žemės ir Lietuvių žemių konfederacija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Baltų žemės ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Livonija · Žiūrėti daugiau »
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Nauja!!: Baltų žemės ir Livonijos ordinas · Žiūrėti daugiau »
Nalšia
Nalšia, arba Nalšėnai (vok. Nalsen, Naalse; rusėnų k. Нальщаны, Нальщане), tiksliai neidentifikuotos atskiros rytų baltų nalšėnų genties ar aukštaičių genčių žemė.
Nauja!!: Baltų žemės ir Nalšia · Žiūrėti daugiau »
Neris (baltų žemė)
Neris – Vokiečių ordino XIII–XIV a. šaltiniuose minima viduramžių lietuvių ar jiems giminingos rytų baltų genties žemė.
Nauja!!: Baltų žemės ir Neris (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Palenkė (regionas)
Palenkės vaivadijos žemėlapis Narevo upė Vakarinio Bugo upė Drohičino pilies kalnas prie Vakarinio Bugo upės Balstogės miestas Augustavo miestas Bielsko rotušė Palenkė – istorinis regionas šiaurės rytų Lenkijoje, sudarantis dalį dabartinės (įsteigta 1999 m.) Palenkės ir Mazovijos vaivadijų.
Nauja!!: Baltų žemės ir Palenkė (regionas) · Žiūrėti daugiau »
Piliakalniai
Piliakalniai – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Bartninkų.
Nauja!!: Baltų žemės ir Piliakalniai · Žiūrėti daugiau »
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Nauja!!: Baltų žemės ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Sūduva (reikšmės)
Sūduvà gali reikšti.
Nauja!!: Baltų žemės ir Sūduva (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »
Skalviai
Skalviai – vakarų baltų gentis, gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »
Upytės žemė
Upytės žemė buvo vidurio Lietuvoje.
Nauja!!: Baltų žemės ir Upytės žemė · Žiūrėti daugiau »
Valsčius
Valsčius – mažesnysis administracinis teritorinis vienetas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Rusijos imperijoje bei kitose šalyse; seniausia teritorinė organizacija Lietuvoje, derinusi bendruomenės ir valstybės reikalus.
Nauja!!: Baltų žemės ir Valsčius · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Baltų žemės ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
