Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Haifa

Indeksas Haifa

Háifa – trečias pagal dydį Izraelio miestas, esantis šalies šiaurės vakaruose, Viduržemio jūros pakrantėje, Karmelio kalno pašlaitėje.

26 santykiai: Arabai, Bahajų pasaulinis centras, Beduinai, Bizantija, Drūzai, Haifos apygarda, Hapoel Haifa FC, Hebrajų kalba, Islamas, Izraelis, Judaizmas, Karmelio kalnas, Karmelitai, Krikščionybė, Maccabi Haifa FC, Napoleonas Bonapartas, Saladinas, Sinagoga, Talmudas, Viduržemio jūra, VII amžius, Vokiečių ordinas, XII amžius, XX amžius, 1716 m., 1799 m..

Arabai

Arabai – Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme – visi kalbantieji arabiškai, siaurąja – Arabijos pusiasalio gyventojai.

Nauja!!: Haifa ir Arabai · Žiūrėti daugiau »

Bahajų pasaulinis centras

Bahajų pasaulinis centras – bahajų tikėjimo išpažinėjų piligrimystės, dvasinis ir administracinis centras, esantis Izraelio miestuose Haifoje ir Ake vakarų Galilėjoje.

Nauja!!: Haifa ir Bahajų pasaulinis centras · Žiūrėti daugiau »

Beduinai

Beduinai (vienaskaita) – „dykumų klajokliai, gyventojai“) – bendras terminas, naudojamas apibūdinti vienam iš arabų subetnosų. Iš kitų arabų beduinus pirmiausia išskiria ne kalba ar teritorija, bet gyvenimo būdas. Jie yra klajokliai apgyvendinę dykumingus plotus nuo Sirijos dykumos pietvakarių Azijoje iki Maroko šiaurės vakarų Afrikoje. Beduinai priklausomai nuo gyvenamos šalies vartoja skirtingas arabų kalbos atmainas. Absoliuti dauguma yra musulmonai sunitai, nors atskiruose regionuose yra krikščionių ar šiitų. Gyvena dykumingose teritorijose Saudo Arabijoje, Jemene, JAE, Omane, Kuveite, Sirijoje, Irake, Jordanijoje, Izraelyje, Egipte, Libijoje, Alžyre, Tunise, Maroke, Mauritanijoje ir kt. Beduinų populiacijų statistika yra nepatikima ir kintanti dėl besikeičiančio gyvenimo būdo. Priklausomai nuo šaltinių ir apibrėžimų, jų skaičius nurodomas nuo 4 iki 25 mln. Daugiausiai beduinų priskaičiuojama Saudo Arabijoje (~2 mln.), Alžyre (~2 mln.), Jordanijoje (~1,3 mln.) ir Libijoje (~1 mln.).

Nauja!!: Haifa ir Beduinai · Žiūrėti daugiau »

Bizantija

Bizantijos imperija 476-1400 m. Bizantijos imperija, taip pat vadinama Rytų Romos imperija, arba tiesiog Bizantija – istoriografinis terminas, naudojamas nuo XIX a. apibūdinti imperijai rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri susikūrė vėlyvojoje Antikoje iš rytinės Romos imperijos dalies ir galutinai žlugo 1453 m.

Nauja!!: Haifa ir Bizantija · Žiūrėti daugiau »

Drūzai

Drūzai – monoteistinė religinė bendruomenė, randama Sirijoje, Izraelyje, Libane, Jordanijoje.

Nauja!!: Haifa ir Drūzai · Žiūrėti daugiau »

Haifos apygarda

Haifos apygarda – apygarda Izraelio šiaurės vakaruose, Viduržemio jūros pakrantėje ir Libano pasienyje.

Nauja!!: Haifa ir Haifos apygarda · Žiūrėti daugiau »

Hapoel Haifa FC

Haifos „Hapoel“ – Izraelio futbolo klubas iš Haifos.

Nauja!!: Haifa ir Hapoel Haifa FC · Žiūrėti daugiau »

Hebrajų kalba

Hebrajų kalba – semitų kalba, kuria pasaulyje kalba daugiau nei 7 milijonai žmonių, daugiausia Izraelyje, taip pat pasaulio žydų bendruomenėse.

Nauja!!: Haifa ir Hebrajų kalba · Žiūrėti daugiau »

Islamas

Islamas (– „paklusnumas “) – abraominė, monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje.

Nauja!!: Haifa ir Islamas · Žiūrėti daugiau »

Izraelis

Izraelis, oficialiai Izraelio valstybė – žydų valstybė Vakarų Azijoje, Viduržemio jūros rytuose.

Nauja!!: Haifa ir Izraelis · Žiūrėti daugiau »

Judaizmas

Dovydo žvaigždė Judaizmas (lot. iudaismus Tai viena seniausių, bet visdar praktikuojama monoteistinė religija. Judaizmas kitaip vadinamas Toros religija, nes Tora yra visų mokymų mokymas ir praktikos pagrindas. Tačiau Tora (rašytinė Tora, Tora šebiktav), interpretuojama rabiniškoje tradicijoje (sakytinė Tora, Tora šeb’al-pe). Tarp Toros priėmimo (tarp V–IV a. pr. m. e. ir II a. pr. m. e.) ir rabiniškojo judaizmo formavimosi pradžios (I m. e. a.pb.) „Izraelio žemėje“ egzistavo daug „judaizmų“, t. y. skirtingų Toros interpretacijos mokyklų. Judaizmas suvaidino reikšmingąvaidmenį Vakarų filosofijos formavimesi, kadangi iš judaizmo išsivystė krikščionybė, judaizmas buvo ankstyvosios krikščionybės pamatas.Cambridge University Historical Series, An Essay on Western Civilization in Its Economic Aspects Rabiniškojo judaizmo ir krikščionybės veikiamas atsirado ir islamas. Šios religijos dar vadinamos abraominėmis. Judaizmas pradėjo formuotis senovės Judėjoje (Persų imperijos Jehudo provincijoje VI a. pr. m. e.). Judaizmo tikintieji vadinami judėjais arba žydais. Ši religija yra paplitusi įvairiose pasaulio šalyse, kur tik gyvenama žydų. Skaičiuojama, kad tikinčiųjų skaičius - 14-15 mln. Skirtingai nei priimta manyti, žydų tautinė tapatybė susiformavo šios religijos pagrindu, o ne atvirkščiai, todėl žydu galima ir gimti, ir tapti.

Nauja!!: Haifa ir Judaizmas · Žiūrėti daugiau »

Karmelio kalnas

Karmelio kalnas – kalnų grandinė, taip pat dažnai dar vadinama Karmeliu arba Karmelio kalnais – šiaurės vakarų Izraelyje esantis didelis, palyginus su Izraelio teritorija, kalnų masyvas.

Nauja!!: Haifa ir Karmelio kalnas · Žiūrėti daugiau »

Karmelitai

Karmelitai Karmelitai – bendras dviejų katalikiškų vienuolių ordinų ir vienos kongregacijos pavadinimas.

Nauja!!: Haifa ir Karmelitai · Žiūrėti daugiau »

Krikščionybė

Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.

Nauja!!: Haifa ir Krikščionybė · Žiūrėti daugiau »

Maccabi Haifa FC

Haifos „Maccabi“ – Izraelio futbolo klubas iš Haifos.

Nauja!!: Haifa ir Maccabi Haifa FC · Žiūrėti daugiau »

Napoleonas Bonapartas

Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.). Antrasis Karolio Bonaparto ir Leticijos Ramolino sūnus Napoleonas Bonapartas buvo Pirmosios Prancūzijos respublikos revoliucinės armijos, vedlys generolas.

Nauja!!: Haifa ir Napoleonas Bonapartas · Žiūrėti daugiau »

Saladinas

Saladinas (jo tikrasis vardas buvo Salach ad Din Jusuf ibn Ajjub, vardas – Jusufas, Ajjubo sūnus, o Salach ad Din reiškia „Tikėjimo teisingumas“, bet vakaruose jį vadino Saladinu, gimė apie 1138 m. Tikrite, Mesopotamijoje; mirė 1193 m. kovo 4 d. Damaske) – musulmonų karvedys.

Nauja!!: Haifa ir Saladinas · Žiūrėti daugiau »

Sinagoga

Pranciškaus Smuglevičiaus piešinys apie 1786 m. Vilkaviškio sinagoga Amsterdamo Esnoga sinagoga Sinagoga ( – susirinkimas) – judėjų maldos namai.

Nauja!!: Haifa ir Sinagoga · Žiūrėti daugiau »

Talmudas

Babilonijos Talmudo knygų rinkinys Talmudas (Talmud) – daugiatomis judaizmo religinių raštų rinkinys, vėlyvosios antikos rabinų diskusijų apie žydų įstatymus ir papročius, moralę, istorijąir kt.

Nauja!!: Haifa ir Talmudas · Žiūrėti daugiau »

Viduržemio jūra

Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų.

Nauja!!: Haifa ir Viduržemio jūra · Žiūrėti daugiau »

VII amžius

Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Haifa ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Nauja!!: Haifa ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

XII amžius

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Haifa ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Haifa ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

1716 m.

1716 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Haifa ir 1716 m. · Žiūrėti daugiau »

1799 m.

1799 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Haifa ir 1799 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »