Greičiau nei naršyklėje!
39 santykiai: Aleksandras Masalskis, Algirdas, Černigovo kunigaikščiai, Černigovo kunigaikštystė, Elena Apolonija Masalskaitė, Ignotas Masalskis, Ivanas III, Jonas Antanas Masalskis, Jonas Mikalojus Masalskis, Juozapas Adrijonas Masalskis, Kazimieras Adrijonas Masalskis, Ksaveras Pranciškus Masalskis, Kunigaikštis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Minsko vaivada, Mykolas Juozapas Masalskis, Riurikaičių dinastija, Rusėnai, Rusijos imperija, Vilniaus kaštelionas, Vilniaus vyskupija, XIV amžius, XVIII amžius, 1492 m., 1680 m., 1697 m., 1706 m., 1726 m., 1727 m., 1728 m., 1745 m., 1763 m., 1765 m., 1768 m., 1777 m., 1788 m., 1794 m., 1815 m..
Aleksandras Masalskis
Aleksandras Grigorijus Masalskis (m. 1643 m.) – LDK valstybinis veikėjas, Kauno maršalka (nuo 1617 metų), Josvainių seniūnas (nuo 1625 metų), Dorpato (1627–1631 m.) ir Smolensko kaštelionas (1631–1638 m.), Minsko vaivada (1638–1643 m.).
Nauja!!: Masalskiai ir Aleksandras Masalskis · Žiūrėti daugiau »
Algirdas
Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345).
Nauja!!: Masalskiai ir Algirdas · Žiūrėti daugiau »
Černigovo kunigaikščiai
Černigovo kunigaikščiai – Černigovo kunigaikštystės valdovai.
Nauja!!: Masalskiai ir Černigovo kunigaikščiai · Žiūrėti daugiau »
Černigovo kunigaikštystė
Černigovo kunigaikštystė (ukrainiečių kalba: Чернігівське князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI-XIV amžiais dabartinės Ukrainos šiaurinėje teritorijoje ir gretimose teritorijose Rusijoje, Baltarusijoje.
Nauja!!: Masalskiai ir Černigovo kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Elena Apolonija Masalskaitė
Elena Apolonija Masalskaitė - de Ligne - Potockienė (1763 m. vasario 9 d. – 1815 m. spalio 9 d. Paryžiuje, Prancūzija) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikė, memuaristė.
Nauja!!: Masalskiai ir Elena Apolonija Masalskaitė · Žiūrėti daugiau »
Ignotas Masalskis
Ignotas Jokūbas Masalskis (1726 m. liepos 30 d. – 1794 m. birželio 28 d.) – Vilniaus vyskupas, Verkių rūmų statytojas, Vilniaus katedros rekonstrukcijos fundatorius, pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas.
Nauja!!: Masalskiai ir Ignotas Masalskis · Žiūrėti daugiau »
Ivanas III
Ivanas III Vasilevičius (1440 m. sausio 22 d. – 1505 m. spalio 27 d.) – Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462 m.). Titulavosi Rusios didžiuoju kunigaikščiu. Vasilijaus II ir Marijos iš Barovsko sūnus.
Nauja!!: Masalskiai ir Ivanas III · Žiūrėti daugiau »
Jonas Antanas Masalskis
Jonas Antanas Masalskis (m. 1706 m.) – Gardino seniūnas 1705-1706, Gardino vaitas 1700-1706, Gardino maršalka 1699-1705.
Nauja!!: Masalskiai ir Jonas Antanas Masalskis · Žiūrėti daugiau »
Jonas Mikalojus Masalskis
Jonas Mikalojus Masalskis (1728 m. m. – 1763 m. sausio 21 d.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas.
Nauja!!: Masalskiai ir Jonas Mikalojus Masalskis · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Adrijonas Masalskis
Juozapas Adrijonas Masalskis (1726 m. – 1765 m. birželio 6 d.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas.
Nauja!!: Masalskiai ir Juozapas Adrijonas Masalskis · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Adrijonas Masalskis
Kazimieras Adrijonas Masalskis (1724 m. – 1777 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas.
Nauja!!: Masalskiai ir Kazimieras Adrijonas Masalskis · Žiūrėti daugiau »
Ksaveras Pranciškus Masalskis
Ksaveras Pranciškus Masalskis (1745 m. – 1788 m. sausio 22 d. Vilniuje) – Abiejų Tautų Respublikos karo veikėjas.
Nauja!!: Masalskiai ir Ksaveras Pranciškus Masalskis · Žiūrėti daugiau »
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
Nauja!!: Masalskiai ir Kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Masalskiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Nauja!!: Masalskiai ir Lietuvos didysis etmonas · Žiūrėti daugiau »
Minsko vaivada
Minsko vaivadijos herbas Minsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Minsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Minsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Minsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Masalskiai ir Minsko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Juozapas Masalskis
Mykolas Juozapas Masalskis (1697 m. Trakuose – 1768 m. sausio 20 d.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas.
Nauja!!: Masalskiai ir Mykolas Juozapas Masalskis · Žiūrėti daugiau »
Riurikaičių dinastija
Pirmųjų riurikaičių herbai Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė Kijevo Rusiąir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki 1598 m., kai nepalikęs palikuonių mirė Rusijos caras Fiodoras I.
Nauja!!: Masalskiai ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Rusėnai
Rusėnų arealas (lenkiškas žemėlapis, 1927 m.) Rusėnai tautiniais rūbais 1860 m. Rusėnai iš įvairių sričių Chelmo rusėnai 1861 m. Rusėnai, rytų slavų etnosas (nepainioti su LDK teritorijoje gyvavusia „politine rusėnų tauta“), davęs pradžiądabartinėms baltarusių (gudų) ir iš dalies rusų bei ukrainiečių etninėms tautoms.
Nauja!!: Masalskiai ir Rusėnai · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Masalskiai ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus kaštelionas
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Masalskiai ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vyskupija
Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Nauja!!: Masalskiai ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Masalskiai ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Masalskiai ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1492 m.
1492 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1492 m. · Žiūrėti daugiau »
1680 m.
1680 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1680 m. · Žiūrėti daugiau »
1697 m.
1697 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1697 m. · Žiūrėti daugiau »
1706 m.
1706 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1706 m. · Žiūrėti daugiau »
1726 m.
1726 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1726 m. · Žiūrėti daugiau »
1727 m.
1727 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1727 m. · Žiūrėti daugiau »
1728 m.
1728 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1728 m. · Žiūrėti daugiau »
1745 m.
1745 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1745 m. · Žiūrėti daugiau »
1763 m.
1763 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1763 m. · Žiūrėti daugiau »
1765 m.
1765 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1765 m. · Žiūrėti daugiau »
1768 m.
1768 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1768 m. · Žiūrėti daugiau »
1777 m.
1777 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1777 m. · Žiūrėti daugiau »
1788 m.
1788 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1788 m. · Žiūrėti daugiau »
1794 m.
1794 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1794 m. · Žiūrėti daugiau »
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Masalskiai ir 1815 m. · Žiūrėti daugiau »
