Greičiau nei naršyklėje!
23 santykiai: Aleksandras Narimantaitis, Šliselburgo tvirtovė, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Gediminaičių dinastija, Gediminas, Jurgis Narimantaitis, Kunigaikštis, Kurskas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maskva, Narimantas, Naugardo respublika, Pinsko kunigaikštystė, Priozerskas, Rylskas, Stačiatikybė, Starodubas, XIV amžius, XV amžius, 1347 m., 1348 m., 1350 m., 1682 m..
Aleksandras Narimantaitis
Aleksandras Narimantaitis (m. 1433 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis veikėjas, kunigaikštis.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Aleksandras Narimantaitis · Žiūrėti daugiau »
Šliselburgo tvirtovė
Šliselburgo tvirtovė, taip pat Orešeko tvirtovė – viduramžių tvirtovė Rusijoje, buvusi rusų–švedų karinių konfliktų arena, esanti už 45 km į rytus nuo Sankt Peterburgo, nuo 2013 m.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Šliselburgo tvirtovė · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Gediminaičių dinastija
Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Gediminaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Gediminas · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Narimantaitis
Jurgis Narimantaitis (m. po 1398 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis veikėjas, kunigaikštis.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Jurgis Narimantaitis · Žiūrėti daugiau »
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Kurskas
Kurskas – Rusijos miestas, Kursko srities administracinis centras.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Kurskas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Narimantas
Narimantas (stačiatikių krikšto vardas Glebas, g. apie 1300 m. – 1348 m. vasario 2 d.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antrasis sūnus, Narimantaičių giminės pradininkas.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Narimantas · Žiūrėti daugiau »
Naugardo respublika
Naugardo respublika (rusų kalba: Новгородская республика) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XV amžiais dabartinės europinės Rusijos šiaurinėse teritorijoje.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Naugardo respublika · Žiūrėti daugiau »
Pinsko kunigaikštystė
Pinsko kunigaikštystė – XII a. – XVI a. Rusios kunigaikštystė Pripetės aukštupyje, dab.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Pinsko kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Priozerskas
Priozerskas – miestas Rusijos šiaurės vakaruose, Leningrado srities šiaurėje, netoli nuo Rusijos valstybinės sienos su Suomija.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Priozerskas · Žiūrėti daugiau »
Rylskas
Rylskas – Rusijos miestas Kursko srityje, esantis prie Seimo upės.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Rylskas · Žiūrėti daugiau »
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Stačiatikybė · Žiūrėti daugiau »
Starodubas
Starodubas – miestas vakarų Rusijoje, Briansko srityje.
Nauja!!: Narimantaičiai ir Starodubas · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Narimantaičiai ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Narimantaičiai ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
1347 m.
1347 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Narimantaičiai ir 1347 m. · Žiūrėti daugiau »
1348 m.
1348 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Narimantaičiai ir 1348 m. · Žiūrėti daugiau »
1350 m.
1350 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Narimantaičiai ir 1350 m. · Žiūrėti daugiau »
1682 m.
1682 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Narimantaičiai ir 1682 m. · Žiūrėti daugiau »
