Greičiau nei naršyklėje!
25 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Aleksandras, Įstatymų leidžiamoji valdžia, Žemaičių seniūnas, Žygimantas Senasis, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Gardinas, Kaštelionas, Kazimieras Jogailaitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos didysis kancleris, Lietuvos Statutai, Liublino unija, Senatas, Trakai, Vaivada, Vilnius, Vytautas Didysis, 1445 m., 1492 m., 1506 m., 1566 m., 1569 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Ponų taryba ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras
Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).
Nauja!!: Ponų taryba ir Aleksandras · Žiūrėti daugiau »
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Įstatymų leidybos subjektas Lietuvoje - nacionalinis parlamentas (Lietuvos Respublikos Seimas) Įstatymų leidžiamoji valdžia – institucija, kuriai patikimas įstatymų (t. y. aukščiausios teisinės galios norminių aktų, reguliuojančių svarbiausius visuomeninius santykius) priėmimas.
Nauja!!: Ponų taryba ir Įstatymų leidžiamoji valdžia · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Nauja!!: Ponų taryba ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »
Žygimantas Senasis
Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).
Nauja!!: Ponų taryba ir Žygimantas Senasis · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Ponų taryba ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Gardinas
Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.
Nauja!!: Ponų taryba ir Gardinas · Žiūrėti daugiau »
Kaštelionas
Kaštelionas. Ruseckio akvarelėKaštelionas – pilies ir aplinkinės teritorijos valdytojas arba valdovas.
Nauja!!: Ponų taryba ir Kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Jogailaitis
Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.
Nauja!!: Ponų taryba ir Kazimieras Jogailaitis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Ponų taryba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas – aukščiausias luominis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1445–1569 m. Seimąšaukė Didysis kunigaikštis, o tarpuvaldžiu – Ponų taryba.
Nauja!!: Ponų taryba ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Nauja!!: Ponų taryba ir Lietuvos didysis etmonas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis kancleris
Kanclerio herbas Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.
Nauja!!: Ponų taryba ir Lietuvos didysis kancleris · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Statutai
Lietuvos Statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindąiki pat 1840 m.
Nauja!!: Ponų taryba ir Lietuvos Statutai · Žiūrėti daugiau »
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Nauja!!: Ponų taryba ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »
Senatas
Senatas (nuo 'senis') – parlamento aukštieji rūmai šalyse, kurių politinėse sistemose veikia dvejų rūmų parlamentas.
Nauja!!: Ponų taryba ir Senatas · Žiūrėti daugiau »
Trakai
Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro.
Nauja!!: Ponų taryba ir Trakai · Žiūrėti daugiau »
Vaivada
Kanuto Ruseckio akvarelė Vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos ir dab.
Nauja!!: Ponų taryba ir Vaivada · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Ponų taryba ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Ponų taryba ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
1445 m.
1445 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Ponų taryba ir 1445 m. · Žiūrėti daugiau »
1492 m.
1492 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Ponų taryba ir 1492 m. · Žiūrėti daugiau »
1506 m.
1506 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Ponų taryba ir 1506 m. · Žiūrėti daugiau »
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Ponų taryba ir 1566 m. · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Ponų taryba ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
