Panašumai tarp 1603 m. ir 1625 m.
1603 m. ir 1625 m. turi 23 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Airija, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Balandis, Birželis, Elžbieta I, Gegužė, Grigaliaus kalendorius, Gruodis, Kovas, Kovo 24, Lapkritis, Liepa, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį, Rugpjūtis, Rugsėjis, Sausio 1, Sausis, Spalis, Vasaris, 1533 m., 1662 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
1603 m. ir Abiejų Tautų Respublika · 1625 m. ir Abiejų Tautų Respublika ·
Airija
Airija arba Airijos Respublika – valstybė šiaurės vakarų Europoje, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.
1603 m. ir Airija · 1625 m. ir Airija ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
1603 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · 1625 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ·
Balandis
Balandis – ketvirtas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
1603 m. ir Balandis · 1625 m. ir Balandis ·
Birželis
Birželis – šeštasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
1603 m. ir Birželis · 1625 m. ir Birželis ·
Elžbieta I
Elžbietos I monograma Elžbieta I (kartais ji vadinama Karaliene Mergele, nes niekada nebuvo ištekėjusi, Gloriana arba Gerąja karaliene Bese, 1533 m. rugsėjo 7 d. – 1603 m. kovo 24 d.) buvo Anglijos, Prancūzijos (tik nominaliai) ir Airijos karalienė nuo 1558 m.
1603 m. ir Elžbieta I · 1625 m. ir Elžbieta I ·
Gegužė
Gegužė – penktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1603 m. ir Gegužė · 1625 m. ir Gegužė ·
Grigaliaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.
1603 m. ir Grigaliaus kalendorius · 1625 m. ir Grigaliaus kalendorius ·
Gruodis
Gruodis – pirmasis kalendorinis prasidedančios žiemos ir dvyliktas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1603 m. ir Gruodis · 1625 m. ir Gruodis ·
Kovas
Kovas – trečiasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1603 m. ir Kovas · 1625 m. ir Kovas ·
Kovo 24
Kovo 24 yra 83-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 84-a).
1603 m. ir Kovo 24 · 1625 m. ir Kovo 24 ·
Lapkritis
Lapkritis – vienuoliktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
1603 m. ir Lapkritis · 1625 m. ir Lapkritis ·
Liepa
Liepa – septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1603 m. ir Liepa · 1625 m. ir Liepa ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1603 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · 1625 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį
Šis kalendorius tinka kiekvieniems nekeliamiesiems metams, prasidedantiems trečiadienį.
1603 m. ir Nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį · 1625 m. ir Nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ·
Rugpjūtis
Rugpjūtis – aštuntasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1603 m. ir Rugpjūtis · 1625 m. ir Rugpjūtis ·
Rugsėjis
Rugsėjis – devintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
1603 m. ir Rugsėjis · 1625 m. ir Rugsėjis ·
Sausio 1
Sausio 1 yra 1-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
1603 m. ir Sausio 1 · 1625 m. ir Sausio 1 ·
Sausis
Sausis (iš Janus + arius 'Jano mėnuo') – pirmasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1603 m. ir Sausis · 1625 m. ir Sausis ·
Spalis
Spalis – dešimtasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1603 m. ir Spalis · 1625 m. ir Spalis ·
Vasaris
Vasaris – antrasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 28 dienos įprastiniais metais ir 29 dienos – keliamaisiais metais.
1603 m. ir Vasaris · 1625 m. ir Vasaris ·
1533 m.
1533 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1533 m. ir 1603 m. · 1533 m. ir 1625 m. ·
1662 m.
1662 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1603 m. ir 1625 m. turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1603 m. ir 1625 m. panašumų
Palyginimas tarp 1603 m. ir 1625 m.
1603 m. yra 44 santykius, o 1625 m. turi 61. Kaip jie turi bendro 23, Jaccard indeksas yra 21.90% = 23 / (44 + 61).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1603 m. ir 1625 m. santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: