Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Aizkrauklė ir Sėla (baltų žemė)
Aizkrauklė ir Sėla (baltų žemė) turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Dauguva, Henriko Latvio kronika, Jersika, Kalavijuočių ordinas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos ordinas, Lyviai, Sėliai, Vidžemė.
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Aizkrauklė ir Dauguva · Dauguva ir Sėla (baltų žemė) ·
Henriko Latvio kronika
thumbHenriko Latvio senoji Livonijos Kronika, parašyta vokiečių kilmės dvasininko Henriko Latvio, apima laikotarpį nuo pirmojo Livonijos vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livonijąiki 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visąEstiją.
Aizkrauklė ir Henriko Latvio kronika · Henriko Latvio kronika ir Sėla (baltų žemė) ·
Jersika
Jersika – istorinė latgalių žemė ir jos centras Latgaloje.
Aizkrauklė ir Jersika · Jersika ir Sėla (baltų žemė) ·
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Aizkrauklė ir Kalavijuočių ordinas · Kalavijuočių ordinas ir Sėla (baltų žemė) ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Aizkrauklė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sėla (baltų žemė) ·
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Aizkrauklė ir Livonijos ordinas · Livonijos ordinas ir Sėla (baltų žemė) ·
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Aizkrauklė ir Lyviai · Lyviai ir Sėla (baltų žemė) ·
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Aizkrauklė ir Sėliai · Sėla (baltų žemė) ir Sėliai ·
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Aizkrauklė ir Sėla (baltų žemė) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Aizkrauklė ir Sėla (baltų žemė) panašumų
Palyginimas tarp Aizkrauklė ir Sėla (baltų žemė)
Aizkrauklė yra 51 santykius, o Sėla (baltų žemė) turi 38. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 10.11% = 9 / (51 + 38).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Aizkrauklė ir Sėla (baltų žemė) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
