Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Chemija ir Elektronų konfigūracija
Chemija ir Elektronų konfigūracija turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Atomas, Atomo branduolys, Elektronas, Fizika, Geležis, Kristalas, Kvantinė chemija, Kvantinė mechanika, Molekulė, Neutronas, Orbitalė, Periodinė elementų lentelė, Protonas, Vandenilis.
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Atomas ir Chemija · Atomas ir Elektronų konfigūracija ·
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Atomo branduolys ir Chemija · Atomo branduolys ir Elektronų konfigūracija ·
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Chemija ir Elektronas · Elektronas ir Elektronų konfigūracija ·
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Chemija ir Fizika · Elektronų konfigūracija ir Fizika ·
Geležis
Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.
Chemija ir Geležis · Elektronų konfigūracija ir Geležis ·
Kristalas
Kvarco kristalas Didžiulis dirbtinis monokristalas auginamas Saint-Gobain Kristalas – kietasis kūnas, turintis tvarkingąvidinę struktūrą.
Chemija ir Kristalas · Elektronų konfigūracija ir Kristalas ·
Kvantinė chemija
Kvantinė chemija – chemijos šaka, tirianti cheminių medžiagų sandarą, savybes, reakcingumąbei reakcijų mechanizmus remiantis kvantinės mechanikos principais.
Chemija ir Kvantinė chemija · Elektronų konfigūracija ir Kvantinė chemija ·
Kvantinė mechanika
Kvantinė mechanika (kartais vadinama kvantine fizika) – fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.
Chemija ir Kvantinė mechanika · Elektronų konfigūracija ir Kvantinė mechanika ·
Molekulė
Vandens (H2O) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.
Chemija ir Molekulė · Elektronų konfigūracija ir Molekulė ·
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Chemija ir Neutronas · Elektronų konfigūracija ir Neutronas ·
Orbitalė
Orbitalė – erdvė aplink atomo branduolį arba molekulėje, kur gali būti laikoma iki dviejų elektronų.
Chemija ir Orbitalė · Elektronų konfigūracija ir Orbitalė ·
Periodinė elementų lentelė
D. Mendelejevas Periodinė (cheminių) elementų lentelė (kitaip dar gali būti vadinama Mendelejevo lentelė, Periodinė elementų sistema ir pan.) – lentelinis chemijos periodinio dėsnio pavidalas, kuriame žinomi cheminiai elementai išdėstyti pagal atominį skaičių.
Chemija ir Periodinė elementų lentelė · Elektronų konfigūracija ir Periodinė elementų lentelė ·
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Chemija ir Protonas · Elektronų konfigūracija ir Protonas ·
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Chemija ir Vandenilis · Elektronų konfigūracija ir Vandenilis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Chemija ir Elektronų konfigūracija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Chemija ir Elektronų konfigūracija panašumų
Palyginimas tarp Chemija ir Elektronų konfigūracija
Chemija yra 79 santykius, o Elektronų konfigūracija turi 57. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 10.29% = 14 / (79 + 57).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Chemija ir Elektronų konfigūracija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
