Turinys
39 santykiai: Šviesos greitis, Žemė, Begalybė, Cheminė energija, Džaulis, Elektra, Elektrinė įtampa, Elektronas, Elektronvoltas, Elektros krūvis, Elektros srovė, Energijos tvermės dėsnis, Fizikinis dydis, Fotosintezė, Gamta, Geoterminė energija, Gravitacija, Gravitacijos konstanta, Induktyvumas, Jonas Jablonskis, Judėjimas, Kinetinė energija, Kondensatorius, Laisvojo kritimo pagreitis, Magnetinis laukas, Masė, Mechaninė energija, Mechaninis darbas, Oksidacijos-redukcijos reakcija, Potencinė energija, Rimties energija, Ritė, Saulė, SI (sistema), Skaliaras, Spyruoklė, Termodinamika, Vidinė energija, Voltas.
- Gamta
Šviesos greitis
Saulės šviesa užtrunka apie 8 minutes ir 17 sekundžių, kol nukeliauja atstumąnuo Saulės iki Žemės. Šviesos greitis (žinomas kaip Einšteino konstanta) – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienetinį laiką.
Peržiūrėti Energija ir Šviesos greitis
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Peržiūrėti Energija ir Žemė
Begalybė
Begalybės simboliai. Begalybė – terminas, naudojamas matematikoje, fizikoje, astronomijoje.
Peržiūrėti Energija ir Begalybė
Cheminė energija
Cheminė energija – su chemine medžiaga siejama sąvoka, nusakanti, kokiomis sąlygomis (kada) ir kokiu greičiu ta medžiaga gali būti paversta kita medžiaga arba reaguoti su kita medžiaga.
Peržiūrėti Energija ir Cheminė energija
Džaulis
Džáulis (žymimas raide J) – išvestinis SI sistemos energijos arba darbo mato vienetas, lygus darbui, kurį atlieka 1 niutono (N) jėga, pastumdama kūną1 m, ir išreiškiamas lygtimi kg·m²/s² (N·m).
Peržiūrėti Energija ir Džaulis
Elektra
Žaibas – elektros iškrova Elektra – visuma reiškinių, sąlygojama elektros krūvio ir jo judėjimo.
Peržiūrėti Energija ir Elektra
Elektrinė įtampa
Baterijos – elektrinės įtampos šaltiniai Elektrinė įtampa apibūdina darbą, kurį atlieka (arba gali atlikti) elektros krūvis tekėdamas grandine.
Peržiūrėti Energija ir Elektrinė įtampa
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Peržiūrėti Energija ir Elektronas
Elektronvoltas
Pralėkdami trijų kilometrų ilgio Standordo greitintuvą, elektronai įgauna iki 50 gigaelektronvoltų energijos. Elektronvoltas (žymuo eV) – energijos vienetas.
Peržiūrėti Energija ir Elektronvoltas
Elektros krūvis
Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis – fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.
Peržiūrėti Energija ir Elektros krūvis
Elektros srovė
Elektros srovė – kryptingas elektros krūvių judėjimas.
Peržiūrėti Energija ir Elektros srovė
Energijos tvermės dėsnis
Energijos tvermės ir virsmo dėsnis nusako, kad visas energijos kiekis izoliuotoje fizikinėje sistemoje išlieka pastovus, tačiau energijos formos gali kisti.
Peržiūrėti Energija ir Energijos tvermės dėsnis
Fizikinis dydis
Fizikinis dydis – dydis, nusakomas masės, jėgos, srovės stiprio ar kitomis sąvokomis, vartojamomis fizikos moksle.
Peržiūrėti Energija ir Fizikinis dydis
Fotosintezė
Augalo ląstelės su chloroplastais Vizualus fotosintezės pavyzdys Fotosintezė (iš senovės graikų φωτοσύνθέσις, pažodžiui sujungimas šviesa, iš φως, phos – šviesa, συν~, syn~ – kartu~ ir θέσις, thésis – jungimas) vadinama įvairių organinių medžiagų gamyba (sintezė) organizmuose iš neorganinių medžiagų, naudojant saulės energiją, kuri priimama per šviesąsugeriantį pigmentąchlorofilą.
Peržiūrėti Energija ir Fotosintezė
Gamta
Gamta – fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai.
Peržiūrėti Energija ir Gamta
Geoterminė energija
Nesjavellir geoterminė elektrinė (Islandija) Geoterminė energija ('žemė' + therme 'kaitra') – šiluminė gilesniųjų žemės sluoksnių (įskaitant karštus požeminio vandens telkinius) energija.
Peržiūrėti Energija ir Geoterminė energija
Gravitacija
Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.
Peržiūrėti Energija ir Gravitacija
Gravitacijos konstanta
Niutono visuotinės traukos dėsnio dydis. Gravitacijos konstanta (arba visuotinės traukos konstanta, gravitacinė konstanta, Niutono konstanta), žymima \ – fizikinė proporcingumo konstanta Niutono gravitacijos dėsnyje.
Peržiūrėti Energija ir Gravitacijos konstanta
Induktyvumas
Induktyvumas – proporcingumo koeficientas tarp elektros grandinės srovės stiprio kontūre ir šios srovės sukurto šio kontūro ribojamąplotąkertančio magnetinio srauto.
Peržiūrėti Energija ir Induktyvumas
Jonas Jablonskis
Petrašiūnų kapinėse Jonas Jablonskis ant 5 litų banknoto Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis, 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj. – 1930 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, norminęs lietuvių bendrinę kalbą.
Peržiūrėti Energija ir Jonas Jablonskis
Judėjimas
Žodis judėjimas turi daug reikšmių.
Peržiūrėti Energija ir Judėjimas
Kinetinė energija
Kinetinė energija ('judėjimas') – kūno energija, susijusi su to kūno judėjimu.
Peržiūrėti Energija ir Kinetinė energija
Kondensatorius
Žodis kondensatorius gali reikšti.
Peržiūrėti Energija ir Kondensatorius
Laisvojo kritimo pagreitis
Laisvojo kritimo pagreitis arba gravitacijos pagreitis yra pagreitis kūno, kuris juda veikiamas vien Žemės (ar kito dangaus kūno) traukos jėgos.
Peržiūrėti Energija ir Laisvojo kritimo pagreitis
Magnetinis laukas
Hans Christian Ørsted, ''Der Geist in der Natur'', 1854 Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių.
Peržiūrėti Energija ir Magnetinis laukas
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno inertiškumąarba gravitacinę sąveiką.
Peržiūrėti Energija ir Masė
Mechaninė energija
Mechaninės sistemos pavyzdys: palydovas, kuris skrenda aplink Žemę yra veikiamas jos pastovios gravitacinės jėgos, dėl to palydovo mechaninė energija yra taip pat pastovi. Palydovo pagreitį vaizduoja žalias vektorius, o greitį – raudonas. Jeigu palydovo orbita būtų elipsinė, tai jo potencinė ir kinetinė energijos kistų laikui bėgant, tačiau jų suma visada yra pastovi.
Peržiūrėti Energija ir Mechaninė energija
Mechaninis darbas
Mechaniniu darbu vadinamas fizikinis dydis, lygus kūnąveikiančios jėgos modulio ir kūno poslinkio sandaugai: A.
Peržiūrėti Energija ir Mechaninis darbas
Oksidacijos-redukcijos reakcija
Oksidacijos-redukcijos reakcija – cheminė reakcija, kuriai vykstant pakinta vieno arba kelių reaguojančių elementų oksidacijos laipsnis (OL).
Peržiūrėti Energija ir Oksidacijos-redukcijos reakcija
Potencinė energija
Potencinė energija – energija, kuriąturi kūnas ar sistema dėl jo padėties ar būsenos.
Peržiūrėti Energija ir Potencinė energija
Rimties energija
Rimties energija E_0 – elementariosios dalelės energija, kuomet dalelė nejuda nagrinėjamoje atskaitos sistemoje.
Peržiūrėti Energija ir Rimties energija
Ritė
elektrinėje grandinėje.Ritė - daugybė laidininko, kuriuo teka srovė, vijų, apsukų apie tam tikros formos medžiagos gabalą(karkasą).
Peržiūrėti Energija ir Ritė
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Peržiūrėti Energija ir Saulė
SI (sistema)
Šalys, kurios oficialiai nepatvirtinusios SI sistemos: JAV, Liberija ir Mianmaras. SI (sutrump. pranc. Le système international d’unités) – tarptautinė matavimo vienetų sistema, priimta 1960 m.
Peržiūrėti Energija ir SI (sistema)
Skaliaras
Skaliaras gali reikšti.
Peržiūrėti Energija ir Skaliaras
Spyruoklė
Cilindrinės spyruoklės Spyruoklė – tamprus įrengimas, kaupiantis mechaninę energiją.
Peržiūrėti Energija ir Spyruoklė
Termodinamika
Termodinamika – fizikos sritis, tirianti energiją, šilumą, darbą, entropijąir jų sąveikos procesus.
Peržiūrėti Energija ir Termodinamika
Vidinė energija
Vidinė energija – kūnąsudarančių dalelių šiluminio judėjimo kinetinė energija ir jų tarpusavio sąveikos potencinė energija.
Peržiūrėti Energija ir Vidinė energija
Voltas
Voltas (žymima V) – įtampos matavimo vienetas.
Peržiūrėti Energija ir Voltas