Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba
Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba turi 103 dalykų dažni (Unijapedija): A, Afrikata, Alofonas, Anglų kalba, Antrasis pasaulinis karas, Argentina, Australija, Šveicarija, Įvardis, Čekija, B, Balsis, Baltarusija, Būdvardis, Bendrinė kalba, Brazilija, C, D, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dvigarsis, E, Estija, Europa, Europos Sąjunga, F, Fleksinė kalba, G, Galininkas, ..., Gimtoji kalba, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, H, I, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Italija, J, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtukas, K, Kanada, Kilmininkas, L, Latvija, Lenkų kalba, Lenkija, Lietuva, Linksnis, Lotynų abėcėlė, Lotynų kalba, M, N, Naudininkas, Nuosaka, O, P, Pažyminys, Papildinys, Perfektas, Pliuskvamperfektas, Prancūzija, Priešdėlis, Priebalsis, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, R, Rusų kalba, Rusija, Rytų Prūsija, S, Sakinys, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slovakija, T, Tarinys, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, U, Ukraina, V, Valstybinė kalba, Vardininkas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vengrija, VII amžius, Vokietija, XII amžius, XIII amžius, XIX amžius, XV amžius, XX amžius, Y, Z, 1990 m., 2001 m.. Išplėsti indeksą (73 daugiau) »
A
A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė.
A ir Lietuvių kalba · A ir Vokiečių kalba ·
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Lietuvių kalba · Afrikata ir Vokiečių kalba ·
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Alofonas ir Lietuvių kalba · Alofonas ir Vokiečių kalba ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Lietuvių kalba · Anglų kalba ir Vokiečių kalba ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvių kalba · Antrasis pasaulinis karas ir Vokiečių kalba ·
Argentina
Argentina, oficialiai Argentinos Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.
Argentina ir Lietuvių kalba · Argentina ir Vokiečių kalba ·
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Australija ir Lietuvių kalba · Australija ir Vokiečių kalba ·
Šveicarija
Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose.
Šveicarija ir Lietuvių kalba · Šveicarija ir Vokiečių kalba ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Lietuvių kalba ir Įvardis · Vokiečių kalba ir Įvardis ·
Čekija
Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lietuvių kalba ir Čekija · Vokiečių kalba ir Čekija ·
B
B ir b – antroji lotynų abėcėlės ir trečioji lietuvių abėcėlės raidė.
B ir Lietuvių kalba · B ir Vokiečių kalba ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Lietuvių kalba · Balsis ir Vokiečių kalba ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Lietuvių kalba · Baltarusija ir Vokiečių kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Lietuvių kalba · Būdvardis ir Vokiečių kalba ·
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Bendrinė kalba ir Lietuvių kalba · Bendrinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Brazilija
Brazilija, oficialiai Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė.
Brazilija ir Lietuvių kalba · Brazilija ir Vokiečių kalba ·
C
C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
C ir Lietuvių kalba · C ir Vokiečių kalba ·
D
D ir d – ketvirtoji lotynų abėcėlės ir šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.
D ir Lietuvių kalba · D ir Vokiečių kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Lietuvių kalba · Daiktavardis ir Vokiečių kalba ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Dalyvis (gramatika) ir Lietuvių kalba · Dalyvis (gramatika) ir Vokiečių kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Lietuvių kalba · Daugiskaita ir Vokiečių kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsis ir Lietuvių kalba · Dvigarsis ir Vokiečių kalba ·
E
E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
E ir Lietuvių kalba · E ir Vokiečių kalba ·
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Estija ir Lietuvių kalba · Estija ir Vokiečių kalba ·
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Europa ir Lietuvių kalba · Europa ir Vokiečių kalba ·
Europos Sąjunga
Europos Sąjunga (ES) – dvidešimt septynių Europos valstybių viršnacionalinė sąjunga, ekonominė bei politinė bendrija.
Europos Sąjunga ir Lietuvių kalba · Europos Sąjunga ir Vokiečių kalba ·
F
F ir f – šeštoji lotynų abėcėlės ir dešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
F ir Lietuvių kalba · F ir Vokiečių kalba ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Fleksinė kalba ir Lietuvių kalba · Fleksinė kalba ir Vokiečių kalba ·
G
G ir g – septintoji lotynų abėcėlės ir vienuoliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
G ir Lietuvių kalba · G ir Vokiečių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Lietuvių kalba · Galininkas ir Vokiečių kalba ·
Gimtoji kalba
Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.
Gimtoji kalba ir Lietuvių kalba · Gimtoji kalba ir Vokiečių kalba ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Graikų kalba ir Lietuvių kalba · Graikų kalba ir Vokiečių kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Gramatinė giminė ir Lietuvių kalba · Gramatinė giminė ir Vokiečių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Lietuvių kalba · Gramatinis skaičius ir Vokiečių kalba ·
H
H ir h – aštuntoji lotynų abėcėlės ir dvyliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
H ir Lietuvių kalba · H ir Vokiečių kalba ·
I
I (i) – tai devintoji lotynų abėcėlės ir tryliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
I ir Lietuvių kalba · I ir Vokiečių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Lietuvių kalba · Indoeuropiečių kalbos ir Vokiečių kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba ·
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Italija ir Lietuvių kalba · Italija ir Vokiečių kalba ·
J
J ir j – dešimtoji lotynų abėcėlės ir šešioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
J ir Lietuvių kalba · J ir Vokiečių kalba ·
Japonija
Japonija (arba Nihon) – salų valstybė Rytų Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos, Ochotsko, Rytų Kinijos jūrų.
Japonija ir Lietuvių kalba · Japonija ir Vokiečių kalba ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuvių kalba · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokiečių kalba ·
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Jungtukas ir Lietuvių kalba · Jungtukas ir Vokiečių kalba ·
K
K ir k – vienuoliktoji lotynų abėcėlės ir septynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
K ir Lietuvių kalba · K ir Vokiečių kalba ·
Kanada
Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.
Kanada ir Lietuvių kalba · Kanada ir Vokiečių kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Kilmininkas ir Lietuvių kalba · Kilmininkas ir Vokiečių kalba ·
L
L ir l – dvyliktoji lotynų abėcėlės ir aštuonioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
L ir Lietuvių kalba · L ir Vokiečių kalba ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Lietuvių kalba · Latvija ir Vokiečių kalba ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Lenkų kalba ir Lietuvių kalba · Lenkų kalba ir Vokiečių kalba ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Lietuvių kalba · Lenkija ir Vokiečių kalba ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Lietuvių kalba · Lietuva ir Vokiečių kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Lietuvių kalba ir Linksnis · Linksnis ir Vokiečių kalba ·
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Lietuvių kalba ir Lotynų abėcėlė · Lotynų abėcėlė ir Vokiečių kalba ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Lietuvių kalba ir Lotynų kalba · Lotynų kalba ir Vokiečių kalba ·
M
M ir m – tryliktoji lotynų abėcėlės ir devynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir M · M ir Vokiečių kalba ·
N
N ir n – keturioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir N · N ir Vokiečių kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Lietuvių kalba ir Naudininkas · Naudininkas ir Vokiečių kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Lietuvių kalba ir Nuosaka · Nuosaka ir Vokiečių kalba ·
O
O ir o – penkioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir O · O ir Vokiečių kalba ·
P
P ir p – šešioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir P · P ir Vokiečių kalba ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Lietuvių kalba ir Pažyminys · Pažyminys ir Vokiečių kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Lietuvių kalba ir Papildinys · Papildinys ir Vokiečių kalba ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Lietuvių kalba ir Perfektas · Perfektas ir Vokiečių kalba ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Lietuvių kalba ir Pliuskvamperfektas · Pliuskvamperfektas ir Vokiečių kalba ·
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
Lietuvių kalba ir Prancūzija · Prancūzija ir Vokiečių kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Lietuvių kalba ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Vokiečių kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Lietuvių kalba ir Priebalsis · Priebalsis ir Vokiečių kalba ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Lietuvių kalba ir Prielinksnis · Prielinksnis ir Vokiečių kalba ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Lietuvių kalba ir Priesaga · Priesaga ir Vokiečių kalba ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Lietuvių kalba ir Prieveiksmis · Prieveiksmis ir Vokiečių kalba ·
R
R ir r – aštuonioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt trečioji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir R · R ir Vokiečių kalba ·
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Lietuvių kalba ir Rusų kalba · Rusų kalba ir Vokiečių kalba ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Lietuvių kalba ir Rusija · Rusija ir Vokiečių kalba ·
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Lietuvių kalba ir Rytų Prūsija · Rytų Prūsija ir Vokiečių kalba ·
S
S ir s – devynioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir S · S ir Vokiečių kalba ·
Sakinys
Sakinys – kalbinis vienetas, sudarytas iš vieno ar daugiau žodžių.
Lietuvių kalba ir Sakinys · Sakinys ir Vokiečių kalba ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Lietuvių kalba ir Skaitvardis · Skaitvardis ir Vokiečių kalba ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Lietuvių kalba ir Sklandieji priebalsiai · Sklandieji priebalsiai ir Vokiečių kalba ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Lietuvių kalba ir Skolinys · Skolinys ir Vokiečių kalba ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Lietuvių kalba ir Slavų kalbos · Slavų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Slovakija
Slovakija, oficialiai Slovakijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lietuvių kalba ir Slovakija · Slovakija ir Vokiečių kalba ·
T
T ir t – dvidešimtoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir T · T ir Vokiečių kalba ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Lietuvių kalba ir Tarinys · Tarinys ir Vokiečių kalba ·
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Lietuvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Vokiečių kalba ·
U
U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir U · U ir Vokiečių kalba ·
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Lietuvių kalba ir Ukraina · Ukraina ir Vokiečių kalba ·
V
V ir v – dvidešimt antroji lotynų abėcėlės ir trisdešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir V · V ir Vokiečių kalba ·
Valstybinė kalba
Valstybinė kalba (arba oficialioji kalba) – konstitucijoje arba specialiame įstatyme nustatyta oficiali valstybės ar jos dalies kalba (kalbos).
Lietuvių kalba ir Valstybinė kalba · Valstybinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Lietuvių kalba ir Vardininkas · Vardininkas ir Vokiečių kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Lietuvių kalba ir Veiksmažodis · Veiksmažodis ir Vokiečių kalba ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Lietuvių kalba ir Veiksnys · Veiksnys ir Vokiečių kalba ·
Vengrija
Vengrija – valstybė Vidurio Europoje.
Lietuvių kalba ir Vengrija · Vengrija ir Vokiečių kalba ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir VII amžius · VII amžius ir Vokiečių kalba ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Lietuvių kalba ir Vokietija · Vokietija ir Vokiečių kalba ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XII amžius · Vokiečių kalba ir XII amžius ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XIII amžius · Vokiečių kalba ir XIII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XIX amžius · Vokiečių kalba ir XIX amžius ·
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XV amžius · Vokiečių kalba ir XV amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XX amžius · Vokiečių kalba ir XX amžius ·
Y
Y ir y – dvidešimt penktoji lotynų abėcėlės ir penkioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir Y · Vokiečių kalba ir Y ·
Z
Z ir z – dvidešimt šeštoji lotynų abėcėlės ir trisdešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir Z · Vokiečių kalba ir Z ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1990 m. ir Lietuvių kalba · 1990 m. ir Vokiečių kalba ·
2001 m.
2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba panašumų
Palyginimas tarp Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba
Lietuvių kalba yra 434 santykius, o Vokiečių kalba turi 265. Kaip jie turi bendro 103, Jaccard indeksas yra 14.74% = 103 / (434 + 265).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
