Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Turinys

434 santykiai: A, Abėcėlė, Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, Abolcai, Adalbertas Becenbergeris, Adelė Valeckienė, Adesyvas, Afrikata, Airija, Akūtas, Albertas Juška, Aldona Paulauskienė, Aldonas Pupkis, Aleksandras Vanagas, Aleksas Stanislovas Girdenis, Aleksejus Šachmatovas, Alfredas Bumblauskas, Algirdas Sabaliauskas (1929), Aliatyvas, Alofonas, Anatolijus Nepokupnas, Anglų kalba, Anglicizmas, Antanas Baranauskas, Antanas Juška (1819), Antanas Salys, Antoine Meillet, Antrasis pasaulinis karas, Apaštalų tikėjimo išpažinimas, Apsas, Argentina, Armorika, Asmuo (gramatika), Aušra (laikraštis), August Leskien, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Australija, Š, Šaknis, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Šiaurės žemaičių patarmė, Šnekta, Švedija, Šveicarija, Ū, Į, Įnagininkas, Įvardis, ... Išplėsti indeksą (384 daugiau) » « Trauktis indeksą

A

A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir A

Abėcėlė

250px Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Abėcėlė

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai

Lietuvos Respublikos teritorija po Abiejų Tautų Respublikos padalijimųAbiejų Tautų Respublikos padalijimai – XVIII a. antrojoje pusėje įvykę Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, per kuriuos kaimyninės Austrijos, Prūsijos ir Rusijos valstybės užėmė visąjungtinės Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės teritoriją.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Abiejų Tautų Respublikos padalijimai

Abolcai

Abòlcai (arba Obòlcai) – agromiestelis šiaurės rytų Baltarusijoje, Vitebsko srities Talačyno rajone.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Abolcai

Adalbertas Becenbergeris

Adalbertas Becenbergeris (1851 m. balandžio 14 d. Kaselis – 1922 m. spalio 31 d. Karaliaučius) – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Adalbertas Becenbergeris

Adelė Valeckienė

Adelė Valeckienė (1925 m. gruodžio 10 d. – 2016 m. spalio 17 d.) – kalbininkė, habilituota mokslų daktarė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Adelė Valeckienė

Adesyvas

Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Adesyvas

Afrikata

Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Afrikata

Airija

Airija arba Airijos Respublika – valstybė šiaurės vakarų Europoje, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Airija

Akūtas

Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Akūtas

Albertas Juška

Albertas Juška (g. 1931 m. rugsėjo 10 d. Rimženčiuose, Tauragės apskr. – 2014 m. gruodžio 21 d. Klaipėdoje) – Lietuvos pedagogas, Mažosios Lietuvos istorikas, socialinių mokslų daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Albertas Juška

Aldona Paulauskienė

Aldona Paulauskienė (1935 m. gegužės 18 d. Pocelonys, Alytaus rajonas, Lietuva) – lietuvių kalbininkė, Latvijos universiteto garbės daktarė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Aldona Paulauskienė

Aldonas Pupkis

Aldonas Juozapas Pupkis (g. 1939 m. sausio 5 d. Kazlų Rūdoje, Marijampolės apskritis) – Lietuvos kalbininkas, pedagogas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Aldonas Pupkis

Aleksandras Vanagas

Aleksandras Vanagas (1934 m. rugpjūčio 12 d. Buivėnuose – 1995 m. balandžio 13 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, profesorius, žymiausias XX a. 2-osios pusės lietuvių onomastikos tyrėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Aleksandras Vanagas

Aleksas Stanislovas Girdenis

Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose – 2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Aleksas Stanislovas Girdenis

Aleksejus Šachmatovas

Aleksejus Šachmatovas (Алексей Александрович Шахматов; g. 1864 m. birželio 17 d. – 1920 m. rugpjūčio 16 d.) – Rusijos kalbininkas, tekstologas, filologas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Aleksejus Šachmatovas

Alfredas Bumblauskas

Alfredas Bumblauskas (g. 1956 m. lapkričio 18 d. Telšiuose) – Lietuvos istorikas, televizijos laidų vedėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Alfredas Bumblauskas

Algirdas Sabaliauskas (1929)

Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Algirdas Sabaliauskas (1929)

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Aliatyvas

Alofonas

Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Alofonas

Anatolijus Nepokupnas

Anatolijus Nepokupnas (1932 m. kovo 18 d. Poltava, Ukrainos TSR – 2006 m. spalio 24 d. Kijevas, Ukraina) – ukrainiečių kalbininkas, literatūrologas, vertėjas, poetas, filologijos daktaras (1976 m.), profesorius (1991 m.), Ukrainos mokslų akademijos narys korespondentas (1988 m.), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (2004 m.), Ukrainos onomastikos komisijos vadovas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Anatolijus Nepokupnas

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Anglų kalba

Anglicizmas

Anglicizmai ― žodžiai, posakiai, sintaksės ypatybės ir kt., pasiskolinti iš anglų kalbos.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Anglicizmas

Antanas Baranauskas

Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, Utenos apskritis – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Antanas Baranauskas

Antanas Juška (1819)

Pušalote (sumanytojai ir įgyvendintojai Petras Palilionis ir Petras Garnys, skulptorius Vytautas Ulevičius, 2009 m.) Paminklas iš apačios Antanas Juška (1819 m. birželio 16 d. Daujotai, Ariogalos valsčius – 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanė, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje) – Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Antanas Juška (1819)

Antanas Salys

Antanas Salys (1902 m. liepos 21 d. Reketėje – 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Antanas Salys

Antoine Meillet

Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Antoine Meillet

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Antrasis pasaulinis karas

Apaštalų tikėjimo išpažinimas

Apaštalai, įkvėpti Šventosios Dvasios, rašo Apaštalų tikėjimo išpažinimą. XIII a. miniatiūra. Apaštalų tikėjimo išpažinimas (arba Apaštalų simbolis) — seniausias krikščionių tikėjimo išpažinimo tekstas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Apaštalų tikėjimo išpažinimas

Apsas

Ãpsas – agromiestelis Baltarusijoje, Breslaujos rajone, 16 km į rytus nuo Lietuvos sienos, prie kelio Breslauja–Vydžiai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Apsas

Argentina

Argentina, oficialiai Argentinos Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Argentina

Armorika

Romos imperijos laikais. Sena ir Luara išskirtos raudonai. Armorika (Aremorika,, Aremorica) – istorinė sritis dabartinėje šiaurės vakarų Prancūzijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Armorika

Asmuo (gramatika)

Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Asmuo (gramatika)

Aušra (laikraštis)

„Aušra” (AUSZRA) – pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas lietuvių kalba, vadinęsis mėnesiniu laikraščiu „Auszra“, 1883–1886 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Aušra (laikraštis)

August Leskien

Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir August Leskien

August Schleicher

Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir August Schleicher

Aukštaičių tarmė

Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Aukštaičių tarmė

Australija

Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Australija

Š

Š ir š – dvidešimt penktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Š

Šaknis

Medžio šaknys Šaknis (radix) – spindulinės simetrijos ir neriboto augimo augalų vegetatyvinis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra įtvirtinti dirvožemyjem siurbti iš aplinkos vandenį ir mineralines medžiagas, sintetinti fiziologiškai aktyvius junginius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Šaknis

Šaknis (kalbotyra)

Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Šaknis (kalbotyra)

Šauksmininkas

Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Šauksmininkas

Šiaurės žemaičių patarmė

Šiaurės žemaičių patarmė (arba dounininkų tarmė) – žemaičių šiaurinė patarmė, vartojama šiaurės ir šiaurės vakarų Žemaitijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Šiaurės žemaičių patarmė

Šnekta

Šnekta – savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais pasižyminti patarmės smulkesnė atmaina, vartojama tam tikroje teritorijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Šnekta

Švedija

Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Švedija

Šveicarija

Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Šveicarija

Ū

Ū ir ū – dvidešimt devintoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ū

Į

Į ir į – keturioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Į

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Įnagininkas

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Įvardis

Ų

Ų ir ų – dvidešimt aštuntoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ų

Ž

Ž ir ž – trisdešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ž

Žemaičių tarmė

Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Žemaičių tarmė

Žemaitija

Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Žemaitija

Žiniasklaida

Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informacijąplačiajai visuomenei.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Žiniasklaida

Žodynas

PAGENAME Žodynas – žodžių sąrašas su jų reikšmėmis (apibrėžimais).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Žodynas

Č

Č ir č – penktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Č

Čekų kalba

Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Čekų kalba

Čekija

Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Čekija

Čiabuviai

Sibiro čiabuviai – ketai Brazilijos čiabuviai – tukušiai Čiabuviai, vietiniai gyventojai, aborigenai, autochtonai – senieji vietiniai tam tikros vietovės (žemyno, salos) žmonės, tebegyvenantys joje arba gyvenę joje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Čiabuviai

Čikaga

Čikaga – trečiasis pagal dydį JAV miestas, esantis šiaurės rytų Ilinojaus valstijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Čikaga

Ę

Ę ir ę – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ę

Ė

Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ė

Ą

Ą ir ą – „A“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ą

B

B ir b – antroji lotynų abėcėlės ir trečioji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir B

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Balsis

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Baltai

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Baltarusių kalba

Baltarusija

Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Baltarusija

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Baltų kalbos

Baltų prokalbė

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Baltų prokalbė

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Baltų-slavų kalbos

Būdinys

Būdinys – iš veiksmažodžio padarytas prieveiksmis, kuris neįeina į bendrąveiksmažodžio formų paradigmą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Būdinys

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Būdvardis

Bendratis

Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Bendratis

Bendrinė kalba

Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Bendrinė kalba

Berlynas

Berlynas – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Berlynas

Berlyno Humboldtų universitetas

Berlyno Humboldtų universitetas Universitetas 1850 m. Paminklas Vilhelmui fon Humboldtui Paminklas Aleksandrui fon Humboldtui Berlyno Humboldtų universitetas (iki 1949 m. Frydricho Vilhelmo universitetas (Friedrich-Wilhelms-Universität) – aukštoji mokykla Dorotejenštadte, (Vidurio apskritis, (Bezirk Mitte), Berlynas), Unter den Linden gatvėje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Berlyno Humboldtų universitetas

Berno universitetas

Pagrindinis pastatas, 2005 m. UniS fojė, 2006 m. ''Unitobler'' fasadas, 2003 m. Berno universitetas – universitetas Šveicarijoje, Berne.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Berno universitetas

Borisas Larinas

Borisas Larinas (1893 m. sausio 5 d. Poltava, Rusijos imperija – 1964 m. kovo 26 d. Leningradas, Rusijos TFSR) – rusų ir ukrainiečių kalbininkas, Ukrainos TSR Mokslų akademijos narys korespondentas (1945), Lietuvos TSR Mokslų akademijos akademikas (1949), nusipelnęs RTFSR mokslo veikėjas (1957).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Borisas Larinas

Bratislava

Bratislava – Slovakijos sostinė ir didžiausias miestas, šalies pramoninis, kultūrinis ir mokslinis centras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Bratislava

Brazilija

Brazilija, oficialiai Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Brazilija

Brno

Brno – miestas Čekijos pietryčiuose, antrasis pagal dydį šalyje; Pietų Moravijos krašto sostinė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Brno

Budapeštas

Budapeštas – Vengrijos sostinė ir didžiausias miestas, vienas didžiausių miestų ES.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Budapeštas

C

C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir C

Christian Schweigaard Stang

Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Christian Schweigaard Stang

Cirkumfleksas

Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Cirkumfleksas

Ciskodas

Ciskodas – gyvenvietė Latvijoje, Rėzeknės savivaldybėje, Sakstagalio pagaste, 12 km į pietvakarius nuo Rėzeknės.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ciskodas

Czesław Kudzinowski

Česlavas Kudzinovskis (1908 m. spalio 8 d. Vodziluvka, Gardino gubernija, Rusijos imperija – 1988 m. kovo 2 d. Poznanė, Lenkija) – Lenkijos kalbininkas, suomių kalbos profesorius, didžiausio suomių-lenkų žodyno ir suomių kalbos vadovėlio autorius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Czesław Kudzinowski

D

D ir d – ketvirtoji lotynų abėcėlės ir šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir D

Daiktavardis

Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Daiktavardis

Dalelytė

Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Dalelytė

Dalyvis (gramatika)

Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Dalyvis (gramatika)

Danielius Kleinas

Danielius Kleinas (1609 m. gegužės 30 d. Tilžėje – 1666 m. lapkričio 28 d. ten pat) – Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Danielius Kleinas

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Daugiskaita

Džavaharlalis Nehru

Džavaharlalis Nehru (1889 m. lapkričio 14 d. – 1964 m. gegužės 27 d.) – Indijos politikas, pirmasis nepriklausomos Indijos ministras pirmininkas, vienas svarbiausių Indijos išsivadavimo kovos veikėjų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Džavaharlalis Nehru

Diakritiniai ženklai

Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Diakritiniai ženklai

Dieninis

Dieninis – kareivis, oficialus karininko ar karo valdininko tarnas ar pasiuntinys.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Dieninis

Dvigarsis

Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Dvigarsis

Dviskaita

Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Dviskaita

E

E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir E

Endzelyno dėsnis

Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Endzelyno dėsnis

Ernst Fraenkel

Ernstas Frenkelis (Ernst Fraenkel; g 1881 m. spalio 16 d. Berlyne – m. 1957 m. spalio 2 d. Hamburge) – žydų kilmės Vokietijos kalbininkas, žymus lituanistas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ernst Fraenkel

Estija

Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Estija

Etimologija

Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Etimologija

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Europa

Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) – dvidešimt septynių Europos valstybių viršnacionalinė sąjunga, ekonominė bei politinė bendrija.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Europos Sąjunga

F

F ir f – šeštoji lotynų abėcėlės ir dešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir F

Ferdinand de Saussure

Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ferdinand de Saussure

Filipas Fortunatovas

Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Filipas Fortunatovas

Finizmas

Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Finizmas

Fleksinė kalba

Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Fleksinė kalba

Florencijos universitetas

Fencių rūmai Florencijos universitetas, UNIFI – vienas seniausių ir didžiausių Italijos universitetų Florencijoje, skyriai Pistojoje, Prate, Empolyje, Sesto Fiorentinoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Florencijos universitetas

Folkloras

Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Folkloras

Fonema

Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Fonema

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Fonetika

Fonologija

Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Fonologija

Frydrichas Kuršaitis

Pirmasis redaguoto savaitraščio ''Keleiwis'' egzempliorius. (1849 m. Nr. 1) Frydrichas Kuršaitis (1806 m. balandžio 24 d. Noragėliai, Pakalnės apskritis, dab. Slavsko rajonas – 1884 m. rugpjūčio 23 d. Krantas, dab. Zelenogradskas, Kuršių nerija, palaidotas Karaliaučiuje) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Frydrichas Kuršaitis

Frydrichas Vilhelmas Hakas

Frydrichas Vilhelmas Hakas (1706 m. Kretingalė – 1754 m. lapkričio 19 d. Pilkalnis, Pilkalnio apskritis) – Mažosios Lietuvos žodynininkas, vertėjas, kunigas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Frydrichas Vilhelmas Hakas

G

G ir g – septintoji lotynų abėcėlės ir vienuoliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir G

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Galūnė (kalbotyra)

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Galininkas

Germanizmas

Germanizmas – skolinys iš germanų kalbų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Germanizmas

Gervėčiai

Gervė́čiai – kaimas vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, Astravo rajone, 70 km į rytus nuo Vilniaus, prie Aluošios upės.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Gervėčiai

Gimtoji kalba

Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Gimtoji kalba

Gotų kalba

Gotų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, vartota gotų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Gotų kalba

Graždanka

šriftu Graždanka − kirilicos rašto atmaina, Petro I iniciatyva 1708 m. pradėta vartoti Rusijos pasaulietinėje spaudoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Graždanka

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Graikų kalba

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Gramatinė giminė

Gramatinis laikas

Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Gramatinis laikas

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Gramatinis skaičius

Gravis

Gravis (lietuvių kalboje dar vadinamas kairiniu kirčio ženklu) (`) – diakritinis ženklas, vartojamas daugelyje kalbų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Gravis

Greifsvaldas

Greifsvaldas (sen.; nuo herbo gyvūno – Pomeranijos grifo) – miestas Šiaurės rytų Vokietijoje, Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Greifsvaldas

Greifsvaldo universitetas

Baltistikos institutas Greifsvaldo universitetas (– vienas seniausių Vokietijos ir Šiaurės Europos universitetų Greifsvalde.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Greifsvaldo universitetas

H

H ir h – aštuntoji lotynų abėcėlės ir dvyliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir H

Haplologija

Haplologija (gr. ἁπλοῦς 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') – kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Haplologija

Helsinkio universitetas

Helsinkio universitetas - universitetas Helsinkyje, seniausias ir didžiausias šalyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Helsinkio universitetas

Hipotezė

Hipotezė („spėjimas“).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Hipotezė

I

I (i) – tai devintoji lotynų abėcėlės ir tryliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir I

I amžius

Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir I amžius

Ištiktukas

Ištiktukas (sin. ideofonas) – nekaitoma kalbos dalis, kuria mėgdžiojami veiksmų ar reiškinių keliami garsai (pvz., trakšt, triokšt, pykšt, pokšt, trept, bumpt, brakšt, šliūkšt, cypt, tekšt) arba garsais imituojami vaizdiniai (žvilgt, šypt, žirgt ir kt.).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ištiktukas

Iliatyvas

Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Iliatyvas

Ilinojaus universitetas

Ilinojaus universitetas – vienas didžiausių JAV universitetų Ilinojaus valstijoje, kurį sudaro 3 universitetai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ilinojaus universitetas

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė

Intonacija

Intonãcija ('šaukiu, rėkiu, garsiai tariu') – frazės, sakinio ar viso teksto ištarimo būdas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Intonacija

Italija

290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Italija

Ivanas Kornilovas

Ivanas Kornìlovas (1811 m. rugpjūčio 28 d. Sokilcai, Rusijos imperija – 1901 m. liepos 2 d. Naujasis Peterhofas, Rusijos imperija) – Rusijos valstybės veikėjas, rašytojas ir geografas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ivanas Kornilovas

J

J ir j – dešimtoji lotynų abėcėlės ir šešioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir J

Jan Michał Rozwadowski

Janas Michalas Rozvadovskis (1867 m. gruodžio 7 d. Čarnoje, netoli Tarnuvo – 1935 m. kovo 13 d. Varšuvoje) – lenkų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų profesorius, dirbęs Krokuvoje, Jogailos universitete.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jan Michał Rozwadowski

Jan Niecisław Baudouin de Courtenay

Janas Boduenas de Kurtenė (1845 m. kovo 13 d. Radzyminas, Lenkija – 1929 m. lapkričio 3 d. Varšuva) – lenkų kalbininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jan Niecisław Baudouin de Courtenay

Jan Otrębski

Janas Ščepanas Otrembskis (1889 m. gruodžio 8 d. Pilica, Rusijos imperija – 1971 m. balandžio 26 d. Poznanė, Lenkija) – lenkų kalbininkas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jan Otrębski

Jan Safarewicz

Janas Safarevičius (. 1904 m. vasario 8 d, pagal kitus duomenis vasario 9 d. Daugpilis, Rusijos Imperija − 1992 m. balandžio 9 d. Krokuva, Lenkija) − lenkų kalbininkas, Jogailos universiteto profesorius, Lenkijos mokslų akademijos narys; Vilniaus ir Jogailos universitetų garbės daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jan Safarewicz

Japonija

Japonija (arba Nihon) – salų valstybė Rytų Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos, Ochotsko, Rytų Kinijos jūrų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Japonija

Jaustukas

Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jaustukas

Jogailos universitetas

Jogailos universiteto pastatų planas Vyčio herbu (antras iš dešinės) ant sienos Jogailos universitetas, nuo 1364 m., nuo 1400 m. Krokuvos akademija (Akademia Krakowska), nuo 1780 m. Karališkoji vyriausioji mokykla (Szkoła Główna Koronna), (Szkoła Główna Krakowska), Krokuvos universitetas (Uniwersytet Krakowski), nuo 1817 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jogailos universitetas

Jokūbas Brodovskis

Jokūbas Brodovskis (g. apie 1692 m. Geldapėje ar jos apylinkėse, Lenkija – 1744 m. Trempuose, Darkiemio aps., Mažojoje Lietuvoje) – leksikografas, tautosakos rinkėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jokūbas Brodovskis

Jonas Bretkūnas

Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jonas Bretkūnas

Jonas Jablonskis

Petrašiūnų kapinėse Jonas Jablonskis ant 5 litų banknoto Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis, 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj. – 1930 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, norminęs lietuvių bendrinę kalbą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jonas Jablonskis

Jonas Jaknavičius

Jonas Jaknavičius (1589 m. Rytų Lietuva – 1668 m. balandžio 11 d. Vilnius) – SJ, Lietuvos raštijos darbuotojas, pedagogas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jonas Jaknavičius

Jonas Juška (1815)

Antanas Juška (dvi nuotraukos viršuje) ir Jonas Juška / Iliustracija knygoje ''Melodje ludowe litewskie'' Jonas Juška (1815 m. birželio 8 d. Dilbėje, Žarėnų valsčius – apie 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje) – Lietuvos kalbininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jonas Juška (1815)

Jonas Kazlauskas (1930)

Jonas Kazlauskas (1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, Nemajūnų valsčius – po 1970 m. spalio 8 d.) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jonas Kazlauskas (1930)

Jonas Kruopas

Jonas Kruopas (1908 m. balandžio 23 d. Sakalinė, Gaurės valsčius – 1975 m. spalio 17 d. Vilnius) – Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jonas Kruopas

Jonas Palionis

Jonas Palionis (1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Nemajūnų valsčiuje – 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jonas Palionis

Jonas Paulauskas

Jonas Paulauskas (1923 m. sausio 9 d. Jurbarke – 2003 m. gruodžio 12 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, žodynininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jonas Paulauskas

Jooseppi Julius Mikkola

Josepis Julijus Mikola (1866 m. liepos 6 d. Juliojarvis, Vakarų Suomija – 1946 m. rugsėjo 28 d. Helsinkis) – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jooseppi Julius Mikkola

Josef Zubatý

Josefas Zubatas (1855 m. balandžio 20 d. Praha – 1931 m. kovo 21 d. Praha) – čekų indologas, indų literatūros vertėjas, etimologas, čekų filologijos specialistas, kalbininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Josef Zubatý

Jotvingių kalba

Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jotvingių kalba

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jungtinė Karalystė

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtukas

Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jungtukas

Juozas Balčikonis (1885)

Juozas Balčikonis, Zigmas Žemaitis, Mykolas Biržiška ir Jurgis Šlapelis. Juozas Balčikonis (1885 m. kovo 24 d. Ėriškiuose – 1969 m. vasario 5 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, vertėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Juozas Balčikonis (1885)

Juozas Pikčilingis

Juozas Pikčilingis (1926 m. sausio 3 d. Joniškiuose, Sintautų valsčius – 1991 m. spalio 17 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Juozas Pikčilingis

Jurijus Otkupščikovas

Jurijus Otkùpščikovas (1924 m. rugpjūčio 29 d. Kazanė, Tarybų Rusija – 2010 m. rugsėjo 25 d. Sankt Peterburgas, Rusija) – Rusijos filologas, kalbininkas, filologijos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto filologijos fakulteto profesorius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jurijus Otkupščikovas

Jusyvas

Jusyvas (geidžiamoji nuosaka) – nuosaka, kuria reiškiamas netiesioginis raginimas (liepimas, prašymas), skirtas trečiajam asmeniui.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Jusyvas

K

K ir k – vienuoliktoji lotynų abėcėlės ir septynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir K

Kalbos dalis

Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kalbos dalis

Kalbotyra

Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kalbotyra

Kamienas

Beržo kamienas Kamienas – sumedėjęs medžio arba krūmo stiebas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kamienas

Kamienas (kalbotyra)

Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kamienas (kalbotyra)

Kanada

Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kanada

Karaliaučius

Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Karaliaučius

Karl Brugmann

Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Karl Brugmann

Katalikybė

Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Katalikybė

Katekizmas

Katekizmas - glaustas krikščionybės pagrindų išdėstymas klausimų ir atsakymų forma.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Katekizmas

Kaunas

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kaunas

Kazimieras Būga

Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kazimieras Būga

Kazimieras Jaunius

Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kazimieras Jaunius

Kazimieras Kuzavinis

Kazimieras Kuzavinis (1927 m. gegužės 15 d. Mitošiūnuose, Anykščių rajonas – 2006 m. birželio 4 d. Surdegyje, Anykščių rajonas) – Lietuvos kalbininkas, vadovėlių autorius, žymus lotynų kalbos specialistas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kazimieras Kuzavinis

Kazys Morkūnas (1929)

Kazys Morkūnas (1929 m. kovo 4 d. Piliakalnyje, Pabaisko valsčius – 2008 m. kovo 29 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kazys Morkūnas (1929)

Kazys Ulvydas

Kazys Ulvydas Lietuvių k. institute Vilniuje (Vileišių rūmuose) apie 1985 m. Kazys Ulvydas (1910 m. rugpjūčio 15 d. Bagotėlėje – 1996 m. kovo 16 d.) – lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kazys Ulvydas

Kėdainiai

Kėdainiai – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, už 51 km į šiaurę nuo Kauno.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kėdainiai

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kilmininkas

Kirčiuotė

Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kirčiuotė

Kirilica

Kirilica, taip pat kirilika.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kirilica

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kirtis

Knut Olof Falk

Suvalkuose Knutas Olofas Falkas (1906 m. balandžio 19 d. Hamaro vietovėje, Erebru lėnas, Švedija – 1990 m. sausio 31 d. Lunde, Švedija) – švedų mokslininkas, baltistas ir slavistas, etnografas, tarpkalbinių ryšių tyrėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Knut Olof Falk

Knygnešystė

Knygnešys Vincas Juška Rytprūsiuose organizatorius vysk. Motiejus Valančius Knygnešių sienelė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytąlietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sienąir platinimu.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Knygnešystė

Konstanco susirinkimas

Vyskupai diskutuoja su popiežiumi Konstanco susirinkime Konstanco susirinkimas – šešioliktasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 1414–1418 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Konstanco susirinkimas

Konstantinas Sirvydas

Konstantinas Sirvydas (kai kuriuose šaltiniuose rašoma Širvydas; apie 1579–1631 m. rugpjūčio 23 d.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas, pirmasis stambus lietuvių kalbininkas, kunigas ir vienas žymiausių senųjų rašytojų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Konstantinas Sirvydas

Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliai, Gumbinės apskritis, Prūsijos karalystė – 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Gotlybas Milkus

Kristijonas Gotlybas Milkus (1733 m. Jurbarkas, Įsruties apskritis – 1807 m. liepos 6 d. Pilkalnis, Pilkalnio apskritis) – Mažosios Lietuvos švietėjas, lietuvių raštijos darbuotojas, vienas ryškiausių ir iškiliausių XVIII–XIX amžių sandūros lietuvių raštijos veikėjų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kristijonas Gotlybas Milkus

Kristupas Sapūnas

Kristupas Sapūnas (1589 m. Kusai, Mažoji Lietuva – 1659 m. Didieji Rudupėnai, arba Enciūnai, Mažoji Lietuva) – kalbininkas, lietuvių raštijos darbuotojas, liuteronų kunigas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kristupas Sapūnas

Krokuva

Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Krokuva

Kuršių kalba

Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Kuršių kalba

L

L ir l – dvyliktoji lotynų abėcėlės ir aštuonioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir L

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Latvių kalba

Latvija

Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Latvija

Latvijos universitetas

Latvijos universitetas XX a. pradžioje Universitetinis miestelis (2019). Latvijos universitetas (latv. Latvijas Universitāte) – seniausias ir didžiausias Latvijos universitetas, įkurtas 1919 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Latvijos universitetas

Lazūnai

Lazū́nai – buvęs miestelis, dabar kaimas vakarų Baltarusijos Gardino srityje, netoli Jurotiškių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lazūnai

Leksema

Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Leksema

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Leksika

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lenkų kalba

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lenkija

Lenkijos lietuviai

Lenkijos lietuviai – lietuviai, laikinai ar nuolat gyvenantys Lenkijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lenkijos lietuviai

Leskyno dėsnis

Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno vardu.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Leskyno dėsnis

Liežuvis

Žmogaus liežuvis Liežuvis – judrus, iš skersaruožių raumenų sudarytas ir gleivinės dengiamas stuburinių gyvūnų virškinimo sistemos organas, esantis burnos ertmėje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Liežuvis

Lietava

Lietavà, arba Lietáuka – upelis Jonavos rajono rytuose (Upninkų seniūnijos teritorijoje), Neries dešinysis intakas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietava

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietuva

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietuviai

Lietuvių kalbos abėcėlė

Lietuvių kalbos abėcėlė – modifikuota ir papildyta lotyniškoji abėcėlė, sudaryta iš 32 pagrindinių raidžių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietuvių kalbos abėcėlė

Lietuvių kalbos kirčiavimas

Kirčiavimas lietuvių kalboje yra svarbi tarties ypatybė, atliekanti aiškiąskiriamąjąfunkciją.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietuvių kalbos kirčiavimas

Lietuvių kalbos salos

Lietuvių kalbos paplitimas, XVI a. „Lietuvių kalbos salos“ – nedideli plotai už Lietuvos ribų, kuriuose kalbama lietuviškai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietuvių kalbos salos

Lietuvių raštų kalba

Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietuvių raštų kalba

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos istorija (1918–1940)

Šis straipsnis yra apie Lietuvos istorijos laikotarpį nuo nepriklausomybės paskelbimo 1918 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietuvos istorija (1918–1940)

Lietuvos TSR

Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, oficialiai Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) – okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940–1941 ir 1944–1990 m. Formaliai viena iš Sovietų sąjungos respublikų, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu. Nuo 1945 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lietuvos TSR

Linksnis

Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Linksnis

Lituanistika

Antakalnyje Lituanistika (– lietuvis, lietuviškas) – baltistikos pošakis, tiriantis lietuvių kalbą, literatūrąir tautosaką.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lituanistika

Lotynų abėcėlė

Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lotynų abėcėlė

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lotynų kalba

Louis Hjelmslev

Lui Trolė Jèlmslevas (1899 m. spalio 3 d. Kopenhaga, Danija – 1965 m. gegužės 30 d. Kopenhaga, Danija) – danų kalbininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Louis Hjelmslev

Lundo universitetas

Lundo universitetasLundo universitetas – universitetas Lundo mieste, pietinėje Švedijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lundo universitetas

Lyginamoji kalbotyra

Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Lyginamoji kalbotyra

M

M ir m – tryliktoji lotynų abėcėlės ir devynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir M

Mažoji Lietuva

#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Mažoji Lietuva

Mažuma

Mažuma – demografinė grupė tam tikroje teritorijoje (valstybėje, regione ir t. t.), kuri tam tikrais specifiniais bruožais skiriasi iš gyventojų daugumos.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Mažuma

Malda

Malda – kreipimasis į Dievą, bendravimas su Juo ir Jo šlovinimas, prašymas atleisti ir padėti bei padėka už tai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Malda

Martynas Mažvydas

Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510–1520 m., spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse – 1563 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Martynas Mažvydas

Martyno Mažvydo katekizmas

Katekizmas Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Martyno Mažvydo katekizmas

Maskvos universitetas

Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas – didžiausias Rusijos universitetas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Maskvos universitetas

Merkelis Petkevičius

Titulinis M. Petkevičiaus katekizmo puslapis (1598) Merkelis Petkevičius (maždaug 1550–1608) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos reformatų kalvinistų veikėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Merkelis Petkevičius

Michailas Muravjovas

Michailas Nikolajevičius Muravjovas (1796 m. spalio 12 d. Maskvoje – 1866 m. rugsėjo 10 d. Peterburge) – carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki tol buvo Gardino generalgubernatorius).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Michailas Muravjovas

Michailas Petersonas

Michailas Petersònas (1885 m. rugsėjo 22 d. Kerenskas, Penzos gubernija, Rusijos imperija – 1962 m. lapkričio 22 d., Maskva, Rusijos TFSR) – XX a. Rusijos kalbininkas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Michailas Petersonas

Mikalojus Daukša

Mikalojus Daukša (g. apie 1527 m. Babėnuose – 1613 m. vasario 16 d. Varniuose) – kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Mikalojus Daukša

Milano universitetas

Milano universitetas Milano universitetas, vienas didžiausių Italijos ir didžiausias Lombardijos universitetas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Milano universitetas

Miunsterio universitetas

Miunsterio universitetas arba Vestfalijos Vilhelmo universitetas (Westfälische Wilhelms-Universität) – vienas didžiausių Vokietijos universitetų, mokslo ir kultūros centrų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Miunsterio universitetas

Miunsteris

Miunsteris – miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Miunsteris

Morfologija (kalbotyra)

Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Morfologija (kalbotyra)

Motiejus Valančius

Motiejus Kazimieras Valančius (1801 m. vasario 16 d. – 1875 m. gegužės 17 d.) (datos nurodytos pagal senąjį, Julijaus kalendorių) – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Motiejus Valančius

Muziejus

Muziejus (gr. μουσειον – mūzų šventovė) – institucija, visuomenės, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti žmonijos ir jos aplinkos materialųjį ir nematerialųjį paveldą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Muziejus

N

N ir n – keturioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir N

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Naudininkas

Naujadaras

Naujadaras arba neologizmas ('naujas' + 'žodis') – nauji žodžiai: dariniai, vediniai arba dūriniai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Naujadaras

Nazalizacija

Nazalizacija – fonetikoje vadinamas garso tarimas nuleidžiant minkštąjį gomurį, dėl ko dalis oro išeina ne pro burną, bet pro nosį.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Nazalizacija

Nemunas

Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Nemunas

Neris

Neris arba Vilija – antroji pagal ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Neris

Niemineno dėsnis

Niemineno dėsnis – suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Niemineno dėsnis

Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba

Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba

Norvegija

Norvegija, oficialiai Norvegijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Norvegija

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Nuosaka

O

O ir o – penkioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir O

Olegas Trubačiovas

Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Olegas Trubačiovas

Optatyvas

Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Optatyvas

Orša

Òrša – miestas šiaurės rytų Baltarusijoje, prie Dniepro ir į jį įtekančios Oršicos upės.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Orša

Oslas

Oslas – Norvegijos sostinė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Oslas

P

P ir p – šešioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir P

Pažyminys

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pažyminys

Padalyvis

Padalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Padalyvis

Palatalizacija

Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Palatalizacija

Papildinys

Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Papildinys

Paradigma (kalbotyra)

Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Paradigma (kalbotyra)

Paryžius

Paryžius – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Paryžius

Patarmė

Patarmė – tarmės smulkesnė teritorinė atmaina, pasižyminti savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Patarmė

Pavel Trost

Pavelas Trostas (1907 m. spalio 3 d. Šternberkas, Austrija-Vengrija farnost Šternberk – 1987 m. sausio 6 d. Praha, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, literatūrologas, lyginamosios kalbotyros profesorius, indoeuropeistas ir baltistas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pavel Trost

Peeter Arumaa

Pėteris Aruma (iki 1927 m. Peeter Blaubrück, 1900 m. spalio 11 d. Peltsama, Rusijos imperija, dab. Estija – 1982 m. birželio 21 d. Stokholmas, Švedija) – estų kalbininkas, indoeuropeistas, poliglotas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Peeter Arumaa

Pensilvanija

Pensilvanija – 2-oji JAV valstija (nuo 1787 m. gruodžio 12 d.). Sostinė – Harisburgas, didžiausias miestas – Filadelfija.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pensilvanija

Perfektas

Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Perfektas

Petras Jonikas

Petras Jonikas (1906 m. kovo 25 d. Antringis (dabar – Ringių k.), Tauragės valsčius – 1996 m. vasario 3 d. Riversaidas, palaidotas Čikagoje) – Lietuvos kalbininkas, daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Petras Jonikas

Pietų aukštaičių patarmė

Pietų aukštaičių patarmė (iš dalies vadintina dzūkų tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama pietiniame šios tarmės areale.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pietų aukštaičių patarmė

Pietų žemaičių patarmė

Pietų žemaičių patarmė (arba dūnininkų tarmė) – žemaičių pietinė patarmė, vartojama pietų ir pietryčių Žemaitijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pietų žemaičių patarmė

Pietro Umberto Dini

Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pietro Umberto Dini

Pilypas Ruigys

Pilypas Ruigys (1675 m. kovo 31 d. Katinava, Stalupėnų apskritis – 1749 m. balandžio 6 d. Valtarkiemis, Gumbinės apskritis) – Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pilypas Ruigys

Piza

Piza – miestas Toskanoje, centrinėje Italijoje, dešinėje pusėje prie Arno upės žiočių į Ligūrijos jūrą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Piza

Pliuskvamperfektas

Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pliuskvamperfektas

Polinksnis

Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Polinksnis

Poznanė

Poznanė – miestas-apskritis, Didžiosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Poznanė

Pranas Skardžius

Pranas Skardžius (1899 m. kovo 26 d. Senasis Subačius – 1975 m. gruodžio 18 d. Hot Springsas, Arkanzaso valstija, JAV) – Lietuvos kalbininkas, kartu su A. Saliu buvo du pirmieji ir žymiausi nepriklausomoje Lietuvoje išaugę kalbininkai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pranas Skardžius

Prancūzija

Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Prancūzija

Prūsų kalba

Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Prūsų kalba

Priešdėlis

Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Priešdėlis

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Priebalsis

Priegaidė

Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Priegaidė

Prielinksnis

Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Prielinksnis

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Priesaga

Prieveiksmis

Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Prieveiksmis

Punskas

A. Mickevičiaus gatvė Lietuvių kultūros namai Užeiga Kovo 11-osios licėjus Buvusioji Punsko sinagoga Punsko kapinių koplyčia Punskas – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Punskas

Punsko valsčius

1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį Punsko valsčius – kaimiškas valsčius Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrityje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Punsko valsčius

Purizmas (kalbotyra)

Purizmas ('švarus, grynas') – kalbos gryninimas, stengimasis apsaugoti kalbąnuo kitų kalbų elementų, skolinių, tarptautinių žodžių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Purizmas (kalbotyra)

Pusdalyvis

Pusdalyvis – veikiamųjų dalyvių savitos nelinksniuojamos formos, turinčios veiksmažodžio, būdvardžio ir prieveiksmio ypatybių, žyminčios šalutinį (antraeilį) veiksmą, atliekamąto paties veikėjo, kaip ir pagrindinis sakinio veiksmas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Pusdalyvis

R

R ir r – aštuonioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt trečioji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir R

Rainer Eckert

Iš kairės į dešinę: Raineris Ekertas, Jochenas Rangė ir Štefanas Kesleris, 2013 m. Raineris Ekertas (1931 m. gruodžio 10 d. Česka Kamenicė, Čekoslovakija) – vokiečių baltistas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rainer Eckert

Rūšis (gramatinė)

Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rūšis (gramatinė)

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Redukcija (kalbotyra)

Reikiamybės dalyvis

Reikiamybės dalyvis – lietuvių kalbos veiksmažodinių būdvardžių forma, sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -tin- ir galūnėmis -as (vyriškoji giminė), -a (moteriškoji giminė), -a (bevardė giminė).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Reikiamybės dalyvis

Rodūnia

Ródūnia (arba Rodūnė) – miesto tipo gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, prie Rodūnios upės, 20 km į pietus nuo Eišiškių ir 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rodūnia

Rusakalbiai

Rusakalbiai (русскоязы́чные) – žmonės, kurių gimtoji kalba yra rusų arba kurie kasdieniame gyvenime kalba rusų kalba.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rusakalbiai

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rusų kalba

Rusifikacija

Rusifikacija – prievartinis (rusinimas) ar savanoriškas (rusėjimas) rusų kalbos ar kitų rusų etninės kultūros bruožų perėmimas, vykstantis ne rusiškose bendruomenėse.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rusifikacija

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rusija

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rusijos imperija

Ryga

Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ryga

Rytų aukštaičių patarmė

Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rytų aukštaičių patarmė

Rytų Prūsija

Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Rytų Prūsija

S

S ir s – devynioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir S

Sakinio dalis

Sakinio dalys Sakinio dalys – pagrindiniai sakinio sintaksinės sandaros vienetai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sakinio dalis

Sakinys

Sakinys – kalbinis vienetas, sudarytas iš vieno ar daugiau žodžių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sakinys

Sankt Peterburgo universitetas

Sankt Peterburgo valstybinis universitetas (rus. Санкт-Петербургский государственный университет) – aukštoji mokykla ir tyrimų centras Sankt Peterburge.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sankt Peterburgo universitetas

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृत.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sanskritas

Seinai

Seinai̇̃ – miestas ir miestietiškas valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus centras, prie sienos su Lietuva.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Seinai

Semantika

Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Semantika

Senoji rusų kalba

Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Senoji rusų kalba

Senovės graikų kalba

Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Senovės graikų kalba

Siekinys

Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Siekinys

Sietlas

Sietlas () – miestas šiaurės vakarų JAV, priklauso Vašingtono valstijai, yra didžiausias šios valstijos miestas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sietlas

Simas Karaliūnas

Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Simas Karaliūnas

Simonas Daukantas

S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Simonas Daukantas

Sinonimas

Sinonimas ('bendravardis') – tokiąpačiąarba artimąreikšmę turintis, tačiau kitaip skambantis žodis.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sinonimas

Sintaksė

Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sintaksė

Skaitvardis

Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Skaitvardis

Skiemuo

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Skiemuo

Sklandieji priebalsiai

Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sklandieji priebalsiai

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Skolinys

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Slavų kalbos

Slavizmas

Slavizmas – kalbinė svetimybė, atsiradusi iš slavų kalbų.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Slavizmas

Slovakija

Slovakija, oficialiai Slovakijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Slovakija

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Spaudos draudimas

Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Spaudos draudimas

Stokholmas

Stokholmas – Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Stokholmas

Strasbūras

Strasbūras – miestas rytų Prancūzijoje, Grand Esto regiono sostinė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Strasbūras

Suomija

Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Suomija

Suvalkai

Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Suvalkai

Sveika, Marija

Besimeldžianti Marija. A. Diureris Sveika, Marija – viena žinomiausių katalikiškų maldų, sukurta apie 1050 metus.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Sveika, Marija

T

T ir t – dvidešimtoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir T

Tarinys

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Tarinys

Tarmė

Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Tarmė

Tarptautinė fonetinė abėcėlė

''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė

Tarptautinis žodis

Tarptautinis žodis – žodis, pradžioje vartotas vienoje kalboje, o vėliau iš jos pasiskolintas daugumoje kitų pasaulio kalbų tai sąvokai reikšti.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Tarptautinis žodis

Tarpukaris

Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Tarpukaris

Tartu universitetas

Centriniai rūmai Nuo 1810 m. veikianti Observatorija Tartu universitetas 2021 Tartu universitetas – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Tartu universitetas

Tarybų Sąjunga

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Tarybų Sąjunga

Tėve mūsų

1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka Tėve mūsų (arba Viešpaties malda) – labiausiai žinoma ir paplitusi krikščionių malda.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Tėve mūsų

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

U

U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir U

Ukraina

Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Ukraina

Urugvajus

Urugvajus, oficialiai Urugvajaus Rytų Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno ir jo įlankos La Platos.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Urugvajus

V

V ir v – dvidešimt antroji lotynų abėcėlės ir trisdešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir V

V amžius

Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir V amžius

Vakarų aukštaičių patarmė

Vakarų aukštaičių patarmė – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama vakariniame ir pietvakariniame šios tarmės areale.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vakarų aukštaičių patarmė

Vakarų žemaičių patarmė

Vakarų žemaičių patarmė (arba donininkų tarmė) – žemaičių vakarinė patarmė, vartota didžiojoje Klaipėdos krašto dalyje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vakarų žemaičių patarmė

Valstybinė kalba

Valstybinė kalba (arba oficialioji kalba) – konstitucijoje arba specialiame įstatyme nustatyta oficiali valstybės ar jos dalies kalba (kalbos).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Valstybinė kalba

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta valstybės įstaiga, kuri kolegialiai sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Vandenvardis

Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vandenvardis

Varanavas

Varanãvas (arba Varenãvas, Balatnà) – miestelis vakarų Baltarusijoje, 32 km į šiaurę nuo Lydos, 13 km nuo sienos su Lietuva.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Varanavas

Varšuvos universitetas

Varšuvos universitetas – Lenkijos universitetas, esantis Varšuvoje, Krokuvos priemiestis, 26/28, 00-927 Warszawa.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Varšuvos universitetas

Vardažodis

Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vardažodis

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vardininkas

Varpas (laikraštis)

Varpas 1889 m. Nr. 1 „Varpas“ – literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis (kurį laiką – dvimėnesinis) laikraštis, ėjęs nuo 1889 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Varpas (laikraštis)

Veikslas

Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Veikslas

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Veiksmažodis

Veiksnys

Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Veiksnys

Venetai (galai)

Venetų monetos, V–I a. pr. m. e. Venetai – jūriniai galai, kurie gyveno Bretanėje (dabar Prancūzija).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Venetai (galai)

Vengrija

Vengrija – valstybė Vidurio Europoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vengrija

Vertinys

Vertinys (arba kalkė – žodis arba žodžių junginys, kurio morfologinė arba semantinė struktūra sudaryta pagal kokios nors kitos kalbos pavyzdį, paprastai pažodžiui verčiant tos svetimos kalbos žodžio ar sakinio sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, pagal anglų kalbos žodžio skyscraper pavyzdį sudaryti vokiečių kalbos Wolkenkratzer, lietuvių kalbos dangoraižis, latvių kalbos debesskrāpis, rusų kalbos небоскрёб.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vertinys

Viačeslavas Ivanovas

Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Viačeslavas Ivanovas

Vidurio Europos universitetas

Vidurio Europos universiteto logotipas Vidurio Europos universitetas (CEU) – 1991 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vidurio Europos universitetas

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vietininkas

VII amžius

Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir VII amžius

Vilhelm Thomsen

Vilhelmas Liudvigas Peteris Tomsenas (1842 m. sausio 25 d. Kopenhaga – 1927 m. gegužės 12 d. Kopenhaga) – danų kalbininkas ir istorikas, profesorius, Rusijos mokslų akademijos užsienio narys korespondentas (nuo 1894 m.). Veikalų apie indoeuropiečių, Baltijos finų ir tiurkų kalbas autorius, taip pat rašė apie etruskų kalbąbei apie kalbotyros ir Europos istoriją.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vilhelm Thomsen

Vilniaus gubernija

Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vilniaus gubernija

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vilnius

Vincas Urbutis

Vincas Urbutis (1929 m. vasario 26 d. – 2015 m. liepos 12 d.) – Lietuvos kalbininkas, profesorius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vincas Urbutis

Visuotinė lietuvių enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Visuotinė lietuvių enciklopedija

Vittore Pisani

Vitorė Pizanis (1899 m. vasario 23 d. Roma, Italijos karalystė – 1990 m. gruodžio 22 d. Komas, Italija) – italų kalbininkas, indoeuropeistas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vittore Pisani

Vladas Grinaveckis

Vladas Grinaveckis (1925 m. rugpjūčio 15 d. Šiauduvoje, Laukuvos valsčius – 1995 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vladas Grinaveckis

Vladimiras Toporovas

Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vladimiras Toporovas

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba

Vokietija

Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vokietija

Vytautas Ambrazas

Vytautas Ambrazas (1930 m. kovo 25 d. Kaune – 2018 m. vasario 23 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vytautas Ambrazas

Vytautas Mažiulis

Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vytautas Mažiulis

Vytauto Didžiojo universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (''artes liberales'') universitetas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Vytauto Didžiojo universitetas

William Riegel Schmalstieg

Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir William Riegel Schmalstieg

X amžius

Dešimtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1000 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir X amžius

XI amžius

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XI amžius

XII amžius

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XII amžius

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XIII amžius

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XIV amžius

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XIX amžius

XV amžius

Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XV amžius

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XVI amžius

XVII amžius

Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XVII amžius

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XVIII amžius

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XX amžius

XXI amžius

Dvidešimt pirmas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2001 metų sausio 1 dienąir pasibaigsiantis 2100 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir XXI amžius

Y

Y ir y – dvidešimt penktoji lotynų abėcėlės ir penkioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Y

Z

Z ir z – dvidešimt šeštoji lotynų abėcėlės ir trisdešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Z

Zietela

Zíetela – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 106 km į pietus nuo Šalčininkų (už 80 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos valstybės sienos) ir už 47 km nuo Lydos.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Zietela

Zigmas Zinkevičius

Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir Zigmas Zinkevičius

1503 m.

1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1503 m.

1515 m.

1515 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1515 m.

1547 m.

1547 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1547 m.

1595 m.

1595 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1595 m.

1620 m.

1620 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1620 m.

1643 m.

1643 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1643 m.

1653 m.

1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1653 m.

1673 m.

1673 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1673 m.

1730 m.

1730 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1730 m.

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1795 m.

1800 m.

1800 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1800 m.

1856 m.

1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1856 m.

1857 m.

1857 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1857 m.

1863–1864 m. sukilimas

1863–1864 m.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1863–1864 m. sukilimas

1864 m.

1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1864 m.

1883 m.

1883 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1883 m.

1901 m.

1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1901 m.

1904 m.

1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1904 m.

1919 m.

1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1919 m.

1940 m.

1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1940 m.

1990 m.

1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1990 m.

1991 m.

1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 1991 m.

2001 m.

2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 2001 m.

2009 m.

2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 2009 m.

2010 m.

2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 2010 m.

2011 m.

2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Lietuvių kalba ir 2011 m.

Taip pat žinomas kaip Lietuvių k..

, Ų, Ž, Žemaičių tarmė, Žemaitija, Žiniasklaida, Žodynas, Č, Čekų kalba, Čekija, Čiabuviai, Čikaga, Ę, Ė, Ą, B, Balsis, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Būdinys, Būdvardis, Bendratis, Bendrinė kalba, Berlynas, Berlyno Humboldtų universitetas, Berno universitetas, Borisas Larinas, Bratislava, Brazilija, Brno, Budapeštas, C, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Ciskodas, Czesław Kudzinowski, D, Daiktavardis, Dalelytė, Dalyvis (gramatika), Danielius Kleinas, Daugiskaita, Džavaharlalis Nehru, Diakritiniai ženklai, Dieninis, Dvigarsis, Dviskaita, E, Endzelyno dėsnis, Ernst Fraenkel, Estija, Etimologija, Europa, Europos Sąjunga, F, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Finizmas, Fleksinė kalba, Florencijos universitetas, Folkloras, Fonema, Fonetika, Fonologija, Frydrichas Kuršaitis, Frydrichas Vilhelmas Hakas, G, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Germanizmas, Gervėčiai, Gimtoji kalba, Gotų kalba, Graždanka, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Gravis, Greifsvaldas, Greifsvaldo universitetas, H, Haplologija, Helsinkio universitetas, Hipotezė, I, I amžius, Ištiktukas, Iliatyvas, Ilinojaus universitetas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Intonacija, Italija, Ivanas Kornilovas, J, Jan Michał Rozwadowski, Jan Niecisław Baudouin de Courtenay, Jan Otrębski, Jan Safarewicz, Japonija, Jaustukas, Jogailos universitetas, Jokūbas Brodovskis, Jonas Bretkūnas, Jonas Jablonskis, Jonas Jaknavičius, Jonas Juška (1815), Jonas Kazlauskas (1930), Jonas Kruopas, Jonas Palionis, Jonas Paulauskas, Jooseppi Julius Mikkola, Josef Zubatý, Jotvingių kalba, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtukas, Juozas Balčikonis (1885), Juozas Pikčilingis, Jurijus Otkupščikovas, Jusyvas, K, Kalbos dalis, Kalbotyra, Kamienas, Kamienas (kalbotyra), Kanada, Karaliaučius, Karl Brugmann, Katalikybė, Katekizmas, Kaunas, Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Kazimieras Kuzavinis, Kazys Morkūnas (1929), Kazys Ulvydas, Kėdainiai, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirilica, Kirtis, Knut Olof Falk, Knygnešystė, Konstanco susirinkimas, Konstantinas Sirvydas, Kristijonas Donelaitis, Kristijonas Gotlybas Milkus, Kristupas Sapūnas, Krokuva, Kuršių kalba, L, Latvių kalba, Latvija, Latvijos universitetas, Lazūnai, Leksema, Leksika, Lenkų kalba, Lenkija, Lenkijos lietuviai, Leskyno dėsnis, Liežuvis, Lietava, Lietuva, Lietuviai, Lietuvių kalbos abėcėlė, Lietuvių kalbos kirčiavimas, Lietuvių kalbos salos, Lietuvių raštų kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos istorija (1918–1940), Lietuvos TSR, Linksnis, Lituanistika, Lotynų abėcėlė, Lotynų kalba, Louis Hjelmslev, Lundo universitetas, Lyginamoji kalbotyra, M, Mažoji Lietuva, Mažuma, Malda, Martynas Mažvydas, Martyno Mažvydo katekizmas, Maskvos universitetas, Merkelis Petkevičius, Michailas Muravjovas, Michailas Petersonas, Mikalojus Daukša, Milano universitetas, Miunsterio universitetas, Miunsteris, Morfologija (kalbotyra), Motiejus Valančius, Muziejus, N, Naudininkas, Naujadaras, Nazalizacija, Nemunas, Neris, Niemineno dėsnis, Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba, Norvegija, Nuosaka, O, Olegas Trubačiovas, Optatyvas, Orša, Oslas, P, Pažyminys, Padalyvis, Palatalizacija, Papildinys, Paradigma (kalbotyra), Paryžius, Patarmė, Pavel Trost, Peeter Arumaa, Pensilvanija, Perfektas, Petras Jonikas, Pietų aukštaičių patarmė, Pietų žemaičių patarmė, Pietro Umberto Dini, Pilypas Ruigys, Piza, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Poznanė, Pranas Skardžius, Prancūzija, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Punskas, Punsko valsčius, Purizmas (kalbotyra), Pusdalyvis, R, Rainer Eckert, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Reikiamybės dalyvis, Rodūnia, Rusakalbiai, Rusų kalba, Rusifikacija, Rusija, Rusijos imperija, Ryga, Rytų aukštaičių patarmė, Rytų Prūsija, S, Sakinio dalis, Sakinys, Sankt Peterburgo universitetas, Sanskritas, Seinai, Semantika, Senoji rusų kalba, Senovės graikų kalba, Siekinys, Sietlas, Simas Karaliūnas, Simonas Daukantas, Sinonimas, Sintaksė, Skaitvardis, Skiemuo, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slavizmas, Slovakija, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Spaudos draudimas, Stokholmas, Strasbūras, Suomija, Suvalkai, Sveika, Marija, T, Tarinys, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tarptautinis žodis, Tarpukaris, Tartu universitetas, Tarybų Sąjunga, Tėve mūsų, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, U, Ukraina, Urugvajus, V, V amžius, Vakarų aukštaičių patarmė, Vakarų žemaičių patarmė, Valstybinė kalba, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vandenvardis, Varanavas, Varšuvos universitetas, Vardažodis, Vardininkas, Varpas (laikraštis), Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Venetai (galai), Vengrija, Vertinys, Viačeslavas Ivanovas, Vidurio Europos universitetas, Vietininkas, VII amžius, Vilhelm Thomsen, Vilniaus gubernija, Vilnius, Vincas Urbutis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vittore Pisani, Vladas Grinaveckis, Vladimiras Toporovas, Vokiečių kalba, Vokietija, Vytautas Ambrazas, Vytautas Mažiulis, Vytauto Didžiojo universitetas, William Riegel Schmalstieg, X amžius, XI amžius, XII amžius, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XV amžius, XVI amžius, XVII amžius, XVIII amžius, XX amžius, XXI amžius, Y, Z, Zietela, Zigmas Zinkevičius, 1503 m., 1515 m., 1547 m., 1595 m., 1620 m., 1643 m., 1653 m., 1673 m., 1730 m., 1795 m., 1800 m., 1856 m., 1857 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1864 m., 1883 m., 1901 m., 1904 m., 1919 m., 1940 m., 1990 m., 1991 m., 2001 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m..

Unijapedija yra sąvoka žemėlapį ar semantinį tinklą, organizuotu kaip enciklopedijos - žodyno. Ji suteikia trumpą apibrėžimą kiekviena sąvoka ir jos santykius.

Tai yra milžiniškas internete psichikos žemėlapis, kuris tarnauja kaip koncepcijos diagramas. Tai laisvai naudoti ir kiekvienas gaminys, ar dokumentas gali būti atsisiųsta. Tai įrankis, išteklių arba nuoroda studijų, mokslinių tyrimų, švietimo, mokymosi ar mokymo, kuris gali būti naudojamas mokytojų, pedagogų, mokinių ir studentų; už akademinio pasaulio: mokyklų, pirminė, antrinė, vidurinės mokyklos, vidurinės techninės laipsnį, kolegijoje, universitete, bakalauro, magistro ar daktaro laipsnius; už dokumentų, ataskaitų, projektų, idėjų, dokumentų, tyrimų santraukos arba baigiamasis darbas. Čia yra apibrėžimas, paaiškinimai, aprašymas, arba vienas didelis, dėl kurių jums reikia informacijos prasmė, ir jų atitinkamas sąvokas kaip žodynėlis sąrašas. Turimas Lietuvos, Anglų, Ispanų, Portugalų, Japonijos, Kinijos, Prancūzų kalba, Vokiečių kalba, Italų kalba, Lenkas, Olandų, Rusų, Arabiškas, Hindi, Švedijos, Ukrainiečių, Vengrų, Katalonų, Čekijos, Hebrajų, Danų, Suomijos, Indoneziečių, Norvegijos, Rumunų, Turkų kalba, Vietnamiečių, Korėjiečių, Thai, Graikų kalba, Bulgarų kalba, Kroatų, Slovakijos, Filipinų, Latvijos, Estijos ir Slovėnų Daugiau kalbų netrukus.

Informacija pagrįsta Vikipedijos straipsniais ir kitais „Wikimedia“ projektais, ir ji pateikiama pagal Creative Commons Attribution-ShareAlike licenciją.

Unijapedija nėra patvirtinta Wikimedia Foundation ir nėra su juo susijusi.

„Google Play“, „Android“ ir „Google Play“ logotipas yra „Google Inc.“ prekių ženklai.

Privatumo politika