Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Polocko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija
Polocko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Didysis Naugardas, Drucko kunigaikštystė, IX amžius, Iziaslavo kunigaikštystė, Kijevo Rusia, Kyjivas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Minsko kunigaikštystė, Polockas, Rusios kunigaikštystės, Smolenskas, Turovo-Pinsko kunigaikštystė, Vitebsko kunigaikštystė, 1186 m..
Didysis Naugardas
Didysis Naugardas (iki 1999 m. Naugardas arba Novgorodas;; sen.gr: Νεμογαρδαϛ (Nemogardas) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano. Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).
Didysis Naugardas ir Polocko kunigaikštystė · Didysis Naugardas ir Riurikaičių dinastija ·
Drucko kunigaikštystė
Drucko kunigaikštystė – XII a. – XVI a. pradžioje dalinė kunigaikštystė Dniepro intako Drucės aukštupio baseine.
Drucko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Drucko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija ·
IX amžius
Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.
IX amžius ir Polocko kunigaikštystė · IX amžius ir Riurikaičių dinastija ·
Iziaslavo kunigaikštystė
Iziaslavo kunigaikštystė – XII–XIII a. Rusios kunigaikštystė prie Svisločiaus aukštupio (dab. Baltarusija).
Iziaslavo kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Iziaslavo kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija ·
Kijevo Rusia
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r. slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė.
Kijevo Rusia ir Polocko kunigaikštystė · Kijevo Rusia ir Riurikaičių dinastija ·
Kyjivas
Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.
Kyjivas ir Polocko kunigaikštystė · Kyjivas ir Riurikaičių dinastija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija ·
Minsko kunigaikštystė
Minsko kunigaikštystė – XI a. – XIII a. senovės rusėnų, XIII a. – XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dalinė kunigaikštystė Berezinos, Drucės, Svisločiaus baseinuose, dab.
Minsko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Minsko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija ·
Polockas
Pòlockas – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į jąįteka Polota (nulėmusi miesto vardą).
Polockas ir Polocko kunigaikštystė · Polockas ir Riurikaičių dinastija ·
Rusios kunigaikštystės
Rusios kunigaikštystės – valstybiniai dariniai, atskilę nuo Kijevo Rusios, egzistavę Rytų Europoje, dab.
Polocko kunigaikštystė ir Rusios kunigaikštystės · Riurikaičių dinastija ir Rusios kunigaikštystės ·
Smolenskas
Smolenskas – miestas Rusijoje, prie Dniepro upės, srities centras, geležinkelio mazgas.
Polocko kunigaikštystė ir Smolenskas · Riurikaičių dinastija ir Smolenskas ·
Turovo-Pinsko kunigaikštystė
Turovo-Pinsko kunigaikštystė – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietvakarių teritorijoje.
Polocko kunigaikštystė ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė · Riurikaičių dinastija ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė ·
Vitebsko kunigaikštystė
Vitebsko kunigaikštystė – XI a. – XIV a. senovės rusėnų, XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dalinė kunigaikštystė dab.
Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė · Riurikaičių dinastija ir Vitebsko kunigaikštystė ·
1186 m.
1186 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1186 m. ir Polocko kunigaikštystė · 1186 m. ir Riurikaičių dinastija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Polocko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Polocko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija panašumų
Palyginimas tarp Polocko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija
Polocko kunigaikštystė yra 64 santykius, o Riurikaičių dinastija turi 107. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 8.19% = 14 / (64 + 107).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Polocko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
