25 santykiai: Abėcėlė, Anglų kalbos abėcėlė, Asimptotinė seka, Švedų kalba, Ĥ, Žemaičių tarmė, Bukmolas, Ǥ, Danų kalba, Džonsono fotometrinės sistemos, Esperanto, Farerų kalba, Finikiečių raštas, Fonetika, Friulų kalba, Gvaranių abėcėlė, K (reikšmės), Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos abėcėlė, Lotynų abėcėlė, Priebalsis, Serbų abėcėlė, Vimisojerių kalba, Vokiečių kalba, Vokiečių kalbos abėcėlė.
Abėcėlė
250px Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.
Nauja!!: K ir Abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalbos abėcėlė
Angliška pangrama („Greita ruda lapė šoka per tingų šunį“), kurioje panaudotos visos abėcėlės raidės Anglų kalbos abėcėlė – lotynų abėcėlės pagrindu paremta abėcėlė, skirta užrašyti anglų kalbai.
Nauja!!: K ir Anglų kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Asimptotinė seka
Asimptotinė seka (AGB) – žvaigždžių evoliucijos etapas, kurį pereina visos mažos – vidutinės masių (0,6-10 Saulės masių) žvaigždės vėlyvojoje savo evoliucijos stadijoje.
Nauja!!: K ir Asimptotinė seka · Žiūrėti daugiau »
Švedų kalba
Švedų kalba (švediškai svenska) – iš germanų prokalbės kilusi skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos.
Nauja!!: K ir Švedų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ĥ
Raidė „Ĝ“ ''sans-serif'' ir ''times'' šriftu. Ĥ ir ĥ (H su diakritiniu ženklu cirkumfleksu) – devintoji esperanto abėcėlės raidė.
Nauja!!: K ir Ĥ · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: K ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Bukmolas
Bukmolas ( – knygų kalba) – oficialus norvegų kalbos registras.
Nauja!!: K ir Bukmolas · Žiūrėti daugiau »
Ǥ
kaduvėjų kalboje. Ǥ ir ǥ – lotynų skolto samių abėcėlės raidė, žymintis dalinai skardų palatalinio garso viršūnę (pvz., silpnai išreikštas velarinis friktyvas).
Nauja!!: K ir Ǥ · Žiūrėti daugiau »
Danų kalba
Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, kilusi iš germanų prokalbės, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką.
Nauja!!: K ir Danų kalba · Žiūrėti daugiau »
Džonsono fotometrinės sistemos
Džonsono fotometrinės sistemos – plačiajuostė fotometrinė sistema: UBV sistema, ji yra papildyta 9 juostomis R, I, H, K, L, M, N ir Q raudonajame ir infraraudonajame spektro ruože su vidurinių bangų ilgiais 0,70, 0,88, 1,25, 1,6, 2,2, 3,5, 4.8, 10,4 ir 20 μm.
Nauja!!: K ir Džonsono fotometrinės sistemos · Žiūrėti daugiau »
Esperanto
Esperanto kalbos bei judėjimo vėliava Esperanto kalbos kūrėjas L. L Zamenhofas. Nuotrauka daryta 1895 Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba, turinti daugiau nei 100 tūkst.
Nauja!!: K ir Esperanto · Žiūrėti daugiau »
Farerų kalba
Farerų kalba (far. føroyskt mál) – iš germanų prokalbės kilusi šiaurės germanų kalba, paplitusi Farerų salose, priklausančiose Danijai.
Nauja!!: K ir Farerų kalba · Žiūrėti daugiau »
Finikiečių raštas
Finikiečių raštas – garsinis priebalsinis raštas.
Nauja!!: K ir Finikiečių raštas · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: K ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Friulų kalba
Friulų kalbos paplitimas Europoje Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba, rytų ladynų kalba; savivardis:, lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: K ir Friulų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gvaranių abėcėlė
Gvaranių abėcėlė – fonetinė sistema, skirta užrašyti gvaranių kalbai.
Nauja!!: K ir Gvaranių abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
K (reikšmės)
Vienraidė santrumpa K gali reikšti.
Nauja!!: K ir K (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: K ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos abėcėlė
Lietuvių kalbos abėcėlė – modifikuota ir papildyta lotyniškoji abėcėlė, sudaryta iš 32 pagrindinių raidžių.
Nauja!!: K ir Lietuvių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Nauja!!: K ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Nauja!!: K ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Serbų abėcėlė
Serbų abėcėlė, 1841. Serbų kalbos užrašymui naudojama modifikuota kirilicos versija.
Nauja!!: K ir Serbų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Vimisojerių kalba
Wymysojer (Wymysöryś) – vakarų germanų nykstanti kalba, vartojama pasienyje tarp Silezijos ir Mažosios Lenkijos.
Nauja!!: K ir Vimisojerių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: K ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalbos abėcėlė
Umliauto atsiradimas, kaip parodyta su raide ä. Vokiečių kalbos abėcėlė – lotyniškos abėcėlės variantas, skirtas vokiečių kalbai užrašyti.
Nauja!!: K ir Vokiečių kalbos abėcėlė · Žiūrėti daugiau »