Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Didysis prūsų sukilimas ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Didysis prūsų sukilimas ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją turi 22 dalykų dažni (Unijapedija): Barštynas, Barta, Branevas, Durbės mūšis, Karaliaučius, Kvidzynas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Notanga, Otokaras II, Pagudėnai, Pamedė, Prūsai, Semba, Sembai, Tepliava, Varmė, Vėluva, Vokiečių ordinas, Vysla, 1260 m., 1272 m., 1274 m..
Barštynas
Barštynas, kitaip Bartošicė – miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadija, netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado sr.
Barštynas ir Didysis prūsų sukilimas · Barštynas ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją ·
Barta
Prūsų žemės Barta - viena iš 9 pagrindinių gentinės Prūsijos žemių.
Barta ir Didysis prūsų sukilimas · Barta ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją ·
Branevas
Branevas – miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija), 5 km nuo Aistmarių, maždaug pusiaukelėje tarp Karaliaučiaus ir Gdansko.
Branevas ir Didysis prūsų sukilimas · Branevas ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją ·
Durbės mūšis
Durbės pilies griuvėsiai Livonijos ordino mūšiai Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Latvijos Saeimos pirmininkas Gundars Daudze per Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimąDurbės mūšis – žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 m.
Didysis prūsų sukilimas ir Durbės mūšis · Durbės mūšis ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Didysis prūsų sukilimas ir Karaliaučius · Karaliaučius ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją ·
Kvidzynas
Kvidzynas (kaš. Kwidzëno) – miestas šiaurės Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, prie Livos upės, nuo 1336 m. turintis miesto savivaldos teises.
Didysis prūsų sukilimas ir Kvidzynas · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Kvidzynas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Didysis prūsų sukilimas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Notanga
Prūsų žemės Notanga (prūs. Nātanga) – prūsų žemė už Varmės iki Priegliaus ir Alnos.
Didysis prūsų sukilimas ir Notanga · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Notanga ·
Otokaras II
Otokaras II (apie 1233 m. – 1278 m. rugpjūčio 26 d.) – Čekijos karalius nuo 1253 iki 1278 m. Jis taip pat iki 1276 m. buvo Austrijos, Štirijos, Karintijos ir Krainos kunigaikštis.
Didysis prūsų sukilimas ir Otokaras II · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Otokaras II ·
Pagudėnai
Prūsų žemės. ''Pogesania'' yra Pagudė. Pagudėnai – viena iš vienuolikos prūsų grupių, paminėtų Petro Dusburgiečio.
Didysis prūsų sukilimas ir Pagudėnai · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Pagudėnai ·
Pamedė
Prūsų žemės Pamedė (prūs. Pameddi) – istorinė žemė Pietų Prūsijoje, kurioje gyveno prūsų gentis pamedėnai.
Didysis prūsų sukilimas ir Pamedė · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Pamedė ·
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Didysis prūsų sukilimas ir Prūsai · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Prūsai ·
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Didysis prūsų sukilimas ir Semba · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Semba ·
Sembai
thumbSembai - viena iš prūsų grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio Kaliningrado).
Didysis prūsų sukilimas ir Sembai · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Sembai ·
Tepliava
Tepliava arba Gvardeiskas (1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, 40 km į rytus nuo Karaliaučiaus, istorinių Sembos ir Nadruvos paribyje.
Didysis prūsų sukilimas ir Tepliava · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Tepliava ·
Varmė
Prūsų žemės XIII amžiuje ''Šventosios Varmijos žemėlapis'' (Janas Friderikas Enderšas), 1755 m. Varmė, arba Varmija (prūs. Wārmi) – istorinė Prūsijos sritis, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose ribojasi su Notanga ir Barta.
Didysis prūsų sukilimas ir Varmė · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Varmė ·
Vėluva
Vėluva (1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Znamenskas) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Znamensko kaimo gyvenvietės kaimas Alnos ir Priegliaus santakoje.
Didysis prūsų sukilimas ir Vėluva · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Vėluva ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Didysis prūsų sukilimas ir Vokiečių ordinas · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Vokiečių ordinas ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Didysis prūsų sukilimas ir Vysla · Kryžiaus žygiai į Prūsiją ir Vysla ·
1260 m.
1260 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1260 m. ir Didysis prūsų sukilimas · 1260 m. ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją ·
1272 m.
1272 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1272 m. ir Didysis prūsų sukilimas · 1272 m. ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją ·
1274 m.
1274 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1274 m. ir Didysis prūsų sukilimas · 1274 m. ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Didysis prūsų sukilimas ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Didysis prūsų sukilimas ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją panašumų
Palyginimas tarp Didysis prūsų sukilimas ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Didysis prūsų sukilimas yra 49 santykius, o Kryžiaus žygiai į Prūsiją turi 151. Kaip jie turi bendro 22, Jaccard indeksas yra 11.00% = 22 / (49 + 151).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Didysis prūsų sukilimas ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
