Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Andrius Masalskis, Baltazaras Stravinskis, Gegužės 19, Josvainiai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Masalskiai, Mikalojus Jasinskis, Mikalojus Sapiega (1644), Minsko vaivada, Riurikaičių dinastija, Smolensko kaštelionas, 1595 m., 1617 m., 1625 m., 1627 m., 1630 m., 1631 m., 1638 m., 1643 m..
Andrius Masalskis
Kunigaikštis Andrius Masalskis (m. 1651) – LDK valstybinis veikėjas, Gardino maršalka (nuo 1618 metų), Bresto kaštelionas (1627–1643), Minsko vaivada (1643–1645) ir Bresto vaivada (1645–1651).
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Andrius Masalskis · Žiūrėti daugiau »
Baltazaras Stravinskis
Baltazaras Stravinskis (? – 1633) – LDK valstybinis veikėjas. Trakų tijūnas ir horodničius (1596), Mozyriaus seniūnas (1607–1620), Bresto (1624–1627) ir Smolensko kaštelionas (1627–1631), Minsko vaivada (nuo 1631). Ne kartąbuvo renkamas pasiuntiniu į seimą.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Baltazaras Stravinskis · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 19
Gegužės 19 yra 139-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 140-a).
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Gegužės 19 · Žiūrėti daugiau »
Josvainiai
Josvainiai – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, kairiajame Šušvės krante, prie kelio, 10 km į pietvakarius nuo Kėdainių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Josvainiai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Masalskiai
Masalskių giminės didysis herbas Masalskiai – rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos didikų giminė, kunigaikščiai.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Masalskiai · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Jasinskis
Mikalojus Jasinskis (m. prieš 1600 m. liepos 5 d.) – Vilniaus vaitas 1582 m., Lietuvos didysis raštininkas 1576 m., Vilniaus pakamaris 1571-1600, Liubošansko seniūnas.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Mikalojus Jasinskis · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Sapiega (1644)
Mikalojus Pijus Sapiega (apie 1581 m. − 1644 m. kovo 14 d.) − LDK valstybinis veikėjas, karaliaus rūmininkas (1616), Lietuvos didysis vėliavininkas (1627−1638), Minsko (1638) ir Bresto vaivada (1638−1642), Vilniaus kaštelionas (1642−1644).
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Mikalojus Sapiega (1644) · Žiūrėti daugiau »
Minsko vaivada
Minsko vaivadijos herbas Minsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Minsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Minsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Minsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Minsko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Riurikaičių dinastija
Pirmųjų riurikaičių herbai Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė Kijevo Rusiąir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki 1598 m., kai nepalikęs palikuonių mirė Rusijos caras Fiodoras I.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Riurikaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Smolensko kaštelionas
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Smolensko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir Smolensko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
1595 m.
1595 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir 1595 m. · Žiūrėti daugiau »
1617 m.
1617 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir 1617 m. · Žiūrėti daugiau »
1625 m.
1625 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir 1625 m. · Žiūrėti daugiau »
1627 m.
1627 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir 1627 m. · Žiūrėti daugiau »
1630 m.
1630 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir 1630 m. · Žiūrėti daugiau »
1631 m.
1631 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir 1631 m. · Žiūrėti daugiau »
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »
1643 m.
1643 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Masalskis ir 1643 m. · Žiūrėti daugiau »
